Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elener“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anasta“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elener“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apklaustas kaip liudytojas M. Š. parodė, kad dirba pas atsakovę statybos darbų vadovu. Paaiškino, kad su geodezininku nužymėjo tvoros ribas, su AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovu nužymėjo vietas, kur tvoros linija kerta komunikacijas. Kiekvienam daržely tokių vietų buvo mažiausiai 10. Dieną prieš įvykį su darželyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvusiu ieškovės darbuotoju kartu apėjo perimetrą, parodė visas vietas, kur komunikacijos kerta tvorą (tos vietos buvo užbrėžtos stora dviguba geltona linija), prainstruktavo, kad nužymėtoje vietoje turi būti tvoros segmento vidurys. Tai jau buvo ketvirtas ieškovės objektas pagal sutartį, todėl nesupranta, dėl kokių priežasčių ieškovės darbuotojai šitame objekte kalė stulpą ten, kur eina komunikacijos, galimai kažkas kažko neperdavė, nesusikalbėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad ieškovė UAB „Elener“ ir atsakovė UAB „Anasta“ 2017-06-28 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės sužymėtose vietose ir pagal suderintą darbų vykdymo grafiką atlikti: 1) senos tvoros elementų, senų vartų ir/ar vartelių demontavimo darbus bei 2) naujos tvoros elementų montavimo, vartų ir/ar vartelių įrengimo darbus, ir priduoti faktiškai įvykdytus darbus atsakovei Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbai numatyti vykdyti 5 objektuose: 1) mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 3) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 4) „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje-darželyje, adresu (duomenys neskelbtini); 5) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Visa Sutarties darbų kaina nurodyta 60 926,67 Eur (su PVM) (Sutarties 2.1. punktas), darbų pabaiga – iki 2017-10-01 (Sutarties 5.1. punktas). Darbai objektuose - mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ priimti 2017-09-26 darbų priėmimo-perdavimo aktais, objektuose - „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje-darželyje, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ - 2017-10-27 darbų priėmimo-perdavimo aktais.

Dėl skolos priteisimo

Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.2. punktas numato, kad darbai laikomi baigtais, kai ieškovė darbų priėmimo-perdavimo aktu perduoda darbus, o atsakovė juos priima, pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą. Apmokėjimas už ieškovės atliktus darbus atliekamas per 35 darbo dienas nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos pagal ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą (Sutarties 2.3., 5.1. punktai). Taigi, Sutartyje šalys atsiskaitymo su ieškove pareigą susiejo su darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atlikti darbai „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje-darželyje atsakovės priimti 2017-10-27 darbų priėmimo-perdavimo aktu. Abiejų ginčo šalių pasirašytame atliktų darbų akte nėra jokių pastabų apie tai, jog kurie nors iš aptariamame akte nurodytų darbų buvo atlikti su trūkumais, netinkamai. Taigi, šis abiejų sutarties šalių pasirašytas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Viena jų suponuoja atsakovės pareigą už šiame objekte atliktus darbus sumokėti kainą.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodo, kad ginčo mokėjimą, vadovaujantis CK 6.58 straipsniu, sulaikė, kaip garantiją, jei ateityje, pareikalavus pagrindiniam užsakovui (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai) reikės šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, kadangi darbus ieškovė atliko nesilaikydama Sutarties reikalavimų.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą; CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą; jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

Teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju nepagrįstai sustabdė mokėjimą ieškovei. Sutarties 3.1.2. punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę raštu reikalauti per tam tikrą laiką pašalinti nustatytus trūkumus ir nemokėti už netinkamai atliktą darbą, kol nebus pašalinti visi Sutartyje aptarti bei projekte suderinti ieškovės netinkamai atlikti darbai. Sutarties 4.2. punktas numato, kad darbai laikomi baigtais, kai ieškovė darbų priėmimo-perdavimo aktu perduoda darbus, o atsakovė juos priima, pasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė per vieną darbo dieną nuo darbų priėmimo-perdavimo akto gavimo dienos gali raštu pareikšti Sutarties nuostatomis pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo. Nepareiškus pretenzijų per nustatytą laikotarpį, darbai laikomi atlikti laiku ir kokybiškai. Esant tokiam šalių susitarimui, atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti mokėjimo sustabdymu, kadangi atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė be pastabų pasirašydama atliktų darbų aktus, todėl jai kilo pareiga ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tame tarpe ir ginčo 2017-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LNR2017059, Sutartyje suderintu laiku apmokėti (Sutarties 5.1. punktas). Atsakovė tik 2018-01-19, t. y. po to, kai jau turėjo būti apmokėjusi už pagal atliktų darbų aktą priimtus darbus, surašė defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovės sumontuoti vartelių užpildai ir vartų bei vartelių stulpai neatitinka Sutarties reikalavimų. 2018-01-26 pranešimu, adresuotu ieškovei, atsakovė nurodė, kad sulaiko 6 055,54 Eur sumos, reikalingos ne pagal Sutarties reikalavimus atliktų darbų ištaisymui, mokėjimą. Įvertinus aukščiau apartas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų mokėjimo pagal ieškovės pateiktą 2017-11-03 sąskaitą-faktūrą Nr. LNR2017059 sustabdymui (Sutarties 4.2., 5.1. punktai), atsakovė neturėjo pagrindo savo pareigos apmokėti nevykdymą grįsti prievolės vykdymo sustabdymu.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal Sutartį, ieškovė gali reikalauti iš atsakovės delspinigių po 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad apmokėjimas už ieškovės atliktus darbus atliekamas per 35 darbo dienas atsakovei pasirašius pagal užbaigtus objektus darbų priėmimo-perdavimo aktą ir ieškovės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Ieškovė nurodo, kad 2017-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LNR2017059 atsakovė turėjo apmokėti iki 2017-12-07, kas sudaro 35 kalendorines dienas. Tačiau, minėta, pagal Sutarties nuostatas atsakovė už priimtus darbus ieškovės išrašytą sąskaitą-faktūrą turėjo apmokėti per 35 darbo dienas, o tai reiškia, kad ginčo 2017-11-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. LNR2017059 atsakovės turėjo būti apmokėta iki 2017-12-22. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido prievolės apmokėti už darbus terminą, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 116,81 Eur (8 652,87 Eur x 0,05 proc. x 27 dienos) delspinigių už laikotarpį nuo 2017-12-23 iki 2018-01-18 (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties 5.3. punktas).

CK 6.261 straipsnis reglamentuoja, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė prašo priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, kai pavėlavęs įvykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotą palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl šio įstatymo taikymo šioje byloje, tačiau atkreipia dėmesį, jog nuo 2016 m. galiojanti Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 proc. (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), todėl kompensuojamųjų palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina ne ieškovės nurodoma 8,05 proc., o 8 proc. palūkanų norma. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme numatytos kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, kadangi po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Kadangi ieškovė praleido prievolės sumokėti už darbus terminą, ieškovei iš atsakovės priteistina 56,90 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2017-12-23 iki 2018-01-21 (iki bylos iškėlimo teisme dienos).

Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės tiek sutartines netesybas (delspinigius), tiek įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas: 116,81 Eur delspinigių, 56,90 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad sutartinės netesybos (delspinigiai) didesni už įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas, teismas sprendžia, kad palūkanos už skolininko piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įskaičiuotinos į netesybų sumą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2018-01-22 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sumos, reikalingos darbų defektams pašalinti, priteisimo

CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo ar sutarties nustatyta tvarka, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Šiuo atveju byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės sumontuoti vartelių užpildai ir vartų bei vartelių stulpai neatitinka Sutarties reikalavimų: sumontuotų vartų stulpų matmenys yra 80 x 80 mm, o turėjo būti 100 x 100 mm, sumontuotų vartelių stulpų matmenys yra 60 x 60 mm, o turėjo būti 80 x 80 mm. Atsižvelgiant į tai, atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 6 055,54 Eur būsimas išlaidas darbų defektams pašalinti. Tačiau pagal bylos duomenis pagrindinis darbų užsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija darbus priėmė be pastabų, pretenzijų dėl darbų kokybės iki šiol nepareiškė, ieškovės atliktų darbų rezultatu ugdymo įstaigose yra naudojamasi pagal paskirtį. Susipažinus su atsakovės pateikta darbų defektų taisymo išlaidų sąmata matyti, kad 1 471,10 Eur sudaro 10 vnt. naujų vartelių kaina ir atitinkamos sumos, susijusios su sumontuotų vartelių išėmimu (20 Eur) ir naujų pastatymu (500 Eur). Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (vadovas) nurodė, kad dėl 10 ieškovės sumontuotų vartelių, kurių matmenys neatitinka Sutarties reikalavimų, asmeniškai suderino su Klaipėdos miesto savivaldybe, kad jie paliktų tokie, kokie yra, jų keisti nereikia (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 00 min. 33 sek. – 01 val. 01 min. 39 sek.). Taip pat į ieškovės atstovo klausimą, ar reikia atlikti tuos defektų taisymo išlaidų sąmatoje numatytus darbus už 6 055,54 Eur sumą atsakovės atstovas nurodė, kad tų darbų kol kas atlikti nereikia, prašomus priteisti pinigus laikytų kaip garantiją (2018-10-23 teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 17 min. 25 sek. – 01 val. 17 min. 53 sek.). Tokiu būdu atsakovė tik daro prielaidą, kad ateityje galimai kils išlaidų, susijusių su darbų trūkumų pašalinimu. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas avansu sumokėti sumas, kaip teigiama galimai ateityje būsiančias reikalingas pašalinti defektams, pagal galimai ateityje kilsiančias Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pretenzijas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.665 straipsnio 5 dalį jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Taigi, jei ateityje pagrindinis darbų užsakovas pareikš pretenzijas dėl medžiagų/darbų kokybės, ieškovė turės savo sąskaita šalinti atsiradusius defektus, o jai tą daryti atsisakius, atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis pašalinus trūkumus, atsiras pagrindas reikalauti iš ieškovės dėl trūkumų pašalinimo turėtų nuostolių atlyginimo.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovės 932,38 Eur nuostoliams, atsiradusiems ieškovės darbuotojams, vykdant žemės kasimo (stulpo kalimo) darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ir nutraukus elektros kabelį, atlyginti.

Pagal Sutarties 3.2.2. punktą atsakovė įsipareigojo iki darbų pradžios pažymėti ir nurodyti vykdytojui vietą, kurioje bus montuojama tvora, vartai ir varteliai, o pagal 3.2.7. punktą atsakovė įsipareigojo darbų vykdymo objekte (žemės sklype), kuriame ieškovė atlieka darbus, sužymėti visas požemines komunikacijas: dujotiekį, elektros įvadą, kanalizaciją, vandentiekį, telefono ir interneto įvadus ir kitas ieškovei svarbias požemines komunikacijas, siekiant išvengti jų pažeidimo ieškovei vykdant darbus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2017-08-23 gavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonoje, tame tarpe adresu (duomenys neskelbtini), išduota eksploatuojamų požeminių tinklų nužymėjimo schema. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. Š. patvirtino, kad žemės darbų vykdymo vietoje, dalyvaujant AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui, buvo geltona linija pažymėtos esamų požeminių komunikacijų vietos, su ieškovės darbuotoju dar kartą apėjo teritoriją, davė instrukcijas, kad nužymėtose vietose turi būti tvoros segmento vidurys. Tačiau nepaisant to, 2017-09-06, pagal Sutartį vykdydami žemės kasimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotojai mechaniniu būdu pažeidė 10 kV elektros kabelį. Pažeidimą pašalino atsakovė, pasitelkusi trečiąjį asmenį UAB „V.“, ir dėl to patyrė 932,38 Eur nuostolius (pagal 2017-09-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 04799 ir 2017-09-20 mokėjimo nurodymą Nr. 971).

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 43 punkte įtvirtinta, jog už inžinerinių tinklų sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip. Šiuo atveju darbus pagal Sutartį vykdė ieškovė UAB „Elener“, kuri, kaip profesionali statybos įmonė, vykdanti didelės apimties statybos darbus, nebuvo pakankamai atidi, neatliko darbų taip, kad nepažeistų elektros kabelio, todėl pripažįsta, kad ieškovė privalo atsakyti už elektros kabelio nutraukimą bei dėl to atsiradusius nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms ši priešieškinio dalis kaip pagrįsta tenkintina, atsakovei iš ieškovės priteistina 932,38 Eur nuostoliams atlyginti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, Sutarties 6.5. punktas).

Dėl delspinigių priteisimo

Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 970,86 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo bendros darbų vertės (57 109,17 Eur) už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2017-11-03 (34 dienos), taikant 0,05 proc. normą už kiekvieną pradelstą dieną.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbai trijuose objektuose - mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ atlikti Sutartyje nustatytu terminu (2017-09-26 darbų priėmimo-perdavimo aktai). Tuo tarpu darbai dviejuose objektuose - „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje-darželyje, lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ perduoti 2017-10-27 darbų priėmimo-perdavimo aktais, t. y. praleidus Sutartyje nustatytą terminą. Ieškovei praleidus Sutartyje nustatytą terminą užbaigti darbus (CK 6.205 straipsnis), yra pagrindas ieškovei taikyti sutartinę atsakomybę – priteisti delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, netesybos, tuo atveju, jei ieškovė vėluoja atlikti darbus, ginčo Sutartyje susietos ne su bendra (visa) šios Sutarties įvykdymo kaina, o su neužbaigtų laiku darbų verte, kadangi Sutarties 5.2. punkte aiškiai nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami nuo kainos pagal objektus.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus paminėtuose dvejuose objektuose, vėlavimas sudaro 27 dienas (nuo 2017-10-01 iki 2017-10-27 (Sutarties 4.2. punktas)), darbų kaina už šiuos objektus sudaro 21 359,97 Eur (10 694,16 Eur už lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, 10 665,81 Eur už „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą-darželį), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 288,36 Eur delspinigių.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Ieškovė prašo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, vilkinant procesą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šiuo atveju teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, teikdama priešieškinį, ir siekdama apginti savo tariamai pažeidžiamas teises, elgėsi nesąžiningai ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė per vėlai pareikšdama prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo (prieš pat 2018-10-17 teismo posėdį), dėl ko buvo padaryta pertrauka (iki 2018-10-23), šia teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį. Atsakovės atstovas nurodė priežastis, kodėl toks prašymas nebuvo pareikštas anksčiau. Teismo vertinimu, tai nelaikytina teisės pažeidimu (piktnaudžiavimu), už kurį atsakovei turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas skirti atsakovei baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro iš viso 354 Eur žyminis mokestis, atsakovė patyrė 179 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi ieškovė už pareikštus reikalavimus bei prašymus turėjo sumokėti iš viso 280 Eur žyminio mokesčio (204 Eur už ieškinio reikalavimus, 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 Eur už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2, 5, 7 dalys)), o sumokėjo iš viso 354 Eur žyminio mokesčio, ieškovei grąžintina 74 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 197,88 Eur (204 Eur x 97 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 76 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos, nes ieškovės prašymas bei atskirasis skundas buvo atmesti. Taip pat kadangi patenkinta 15 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 26,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 171,03 Eur (197,88 Eur – 26,85 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Elener“ iš atsakovės UAB „Anasta“ 8 652,87 Eur skolą, 116,81 Eur delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos 8 769,68 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 171,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei UAB „Anasta“ iš ieškovės UAB „Elener“ 932,38 Eur nuostolių atlyginimą, 288,36 Eur delspinigius.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Elener“, įmonės kodas 302934733, 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-03-05 mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“, įmokėta suma 249 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.