Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-21 · Administracinė byla Nr. I-8105-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
I-8105-463/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
B. S.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydama priteisti jos patirtą 203,68 Eur (703,29 Lt) dydžio žalą dėl laikotarpiu 2007-08-01– 2013-11-29 neišduotų tarnybinės uniformos dalių už: 1 vasarinę kepurę, 1 vasarinę striukę, 4 poras kelnių, 2 pusvilnonius megztinius, 10 marškinių ilgomis rankovėmis, 4 marškinių trumpomis rankovėmis, 3 kaklaraiščius, 1 šaliką, 5 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų ir 5 poras megztų pirštinių.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovui pirmiausiai, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis. Ji nebuvo parašiusi prašymo išmokėti piniginę kompensaciją vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėjai nei buvo išduotos tarnybinės uniformos dalys vietoje nusidėvėjusių, nei išmokėta pinginė kompensacija. Teigia, kad atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą aprūpinti tarnybine uniforma, neįvykdė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Akcentavo, kad vėliausiai naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma turi būti išduodama, kai baigiasi turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas.

Vilniaus pataisos namams, neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinėmis uniformos dalimis, pareiškėja buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to ji patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti savo lėšomis įsigytus batelius, pirštines, marškinius. Kiek išlaidų pareiškėja patyrė duomenys užfiksuoti Vilniaus pataisos namų Ūkio skyriaus 2015-01-23 pažymoje Nr. 14-407 bei Asmens kortelėje, kurioje pateikti tikslesni duomenys, nes joje žymimas kiekvienas faktinis tarnybinės uniformos dalių išdavimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, vienu metu negali būti išduoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformas dalis, kurių skaičius viršija vieną komplektą, pareiškėja prašo atlyginti 203,68 Eur žalą už 2007-08-01–2013-11-29 laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 19–21).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja į Vilniaus pataisos namus kreipėsi su prašymu „Dėl tarnybinių uniformų“. Atsakovas pareiškėjai 2015-01-26 išdavė pažymą Nr. 9-551(03) apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2007–2013 m. laikotarpiu, kurioje nurodytas neišduotų tarnybinės uniformos (jos dalių) vertės dydis. Neišdavimo priežastis – finansinių lėšų trūkumas. Pažymėjo, kad pareiškėja 2007–2013 m. laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Nurodė, kad pareiškėjos asmens kortelėje nurodyta, kokios uniformos dalys, jų kiekis ir kuriais metais pareiškėjai buvo išduotos remiantis Tvarkoje nustatytais terminais. 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus pataisos namų pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Vilniaus pataisos namų šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenustatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus pataisos namų asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetą. Atsakovo nuomone, pareiškėjai kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes ji laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2015-01-02 kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydama išduoti tarnybinių uniformų dalis laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2013-11-29, kurios pasibaigus nešiojimo terminui nebuvo išduotos, nesant tokios galimybės, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Netenkinus prašymo išduoti tarnybinę uniformą (jos dalis), prašė pateikti pažymą ir tarnybinių uniformų išdavimo žiniaraščius (b. l. 9–10).

Vilniaus pataisos namai 2015-01-26 raštu Nr. 9-551(03), atsakydami į pareiškėjos prašymą, pateikė pažymą apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2007–2013 m. laikotarpiu. Nurodė, kad tarnybinių uniformų neišdavimo priežastis buvo finansinių lėšų trūkumas. Kadangi pareiškėja 2007–2013 m. nesikreipė į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, nurodė, kad neturi pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją (b. l. 11–12).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (Statuto 18 straipsnio 3 dalis). Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus.

Pagal šioje Tvarkoje įtvirtintas nuostatas, pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).

Teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012). Be to, LVAT yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (LVAT administracinė byla Nr. A63-2434/2011).

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Taigi, atsakovo teiginiai, kad dėl lėšų trūkumo pareigūnams nebuvo išduodamos uniformos dalys, pasibaigus jų galiojimo laikui, negali paneigti atsakovo pareigos aprūpinti pareigūnus uniformomis. Atsakovas neneigia, kad 2007–2013 metų laikotarpiu pareiškėjai neišdavė pagal teisės aktus priklausančių uniformos dalių.

Kadangi Tvarkoje nustatyta procedūra dėl kompensacijos išmokėjimo nebuvo atlikta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos patirti nuostoliai dėl tarnybinės uniformos neišdavimo atlygintini priteisiant žalą, atsiradusią dėl to, kad ji tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. LVAT praktikoje taip pat nuolat pažymima, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr. 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Viešoji (valstybės) civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsnyje: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Šiuo atveju pareiškėja žalą patyrė dėl Vilniaus pataisos namų, t. y. priklausančių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo 2007–2013 metais. Teismo vertinimu, turtinės žalos atsiradimas pagrindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėja turėjo nešioti nusidėvėjusias uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę ir kurias reikėjo siūti ir pan., ar tarnyboje buvo priversta dėvėti savo lėšomis įsigytas uniformos dalis. Duomenų, kad pareiškėja apskritai tarnybinės uniformos darbo metu nedėvėjo, byloje nėra. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, LVAT minėta praktika, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjos neabejotinai patirtą turtinę žalą dėl uniformos dalių neišdavimo.

Pareiškėja duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrusi, teismui nepateikė. Patirtos žalos dydį pareiškėja apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, remdamasi atsakovo pateikta pažyma. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A261-1032/14, išaiškino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A438-1796/2013, Nr. A552-1936/2013, Nr. A146-1648/2013, Nr. A662-1608/2013, Nr. A492-1647/2013).

Remiantis asmens kortelės duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu 2007–2013 m. buvo išduotos šios uniformos dalys: 1 žieminė kepurė 2011 m. ir 2013 m.; vasarinė kepurė 2007 m. ir 2013 m.; žieminė striukė 2007 m. ir 2013 m.; kostiumas (kelnės) 2008 m. (sijonas), 2012 ir 2013 m.; vasarinė striukė 2007 m. ir 2013 m.; pusvilnonis megztinis 2007 m. ir 2013 m.; marškiniai ilgomis rankovėmis 2013 m. 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis 2013 m. 2 vnt., kaklaraištis 2008 m.; šalikas 2007 m.; bateliai 2008 m. ir 2013 m.; žieminiai batai 2008 m.; demisezoniniai batai 2010 m. ir 2013 m.; odinių pirštinių nebuvo išduota; kelnių ar sijono odinis diržas 2013 m.; antpečiai su pynute (prisiuvami) 2009 m. 3 vnt.; antpečiai mėlyni su pynute (maršk.) 2008 m.; sagos mažos 2008 m. ir 2009 m. (b. l. 14–15).

Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128, kuris buvo keistas 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-171 (nuo 2009-06-01) patvirtintos ir „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Normos). Iš Asmens kortelės matyti, kad pareiškėja yra prižiūrėtoja (b. l. 14–15). Pagal teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2015-03-01) 34.1 punktą, prižiūrėtojas priskiriamas jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigybei. Atsižvelgus į Normas: žieminės kepurės dėvėjimo terminas 5 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.); vasarinės kepurės – 1 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.), žieminės striukės – 4 m.; vasarinės striukės – 3 m., pusvilnonio megztinio – 2 m.; vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (2 vnt.) – 1 metai; vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (2 vnt.) – 2 m., kaklaraiščio – iki 2009-06-01 nereglamentavo, nuo 2009-06-01 – 2 m., šaliko – 4 m. (nuo 2009-06-01 nenustatyta); batelių (1 pora) – 1 m., žieminių batų (1 pora) – 2 m., demisezoninių batų (1 pora) – 2 m., odinių pirštinių (1 pora) – 4 m., nuo 2009-06-01 pirštinės – 1 pora, 1 metai; kelnių odinis diržas – 6 m.

Nei atsakovas, nei pareiškėja neginčijo atsakovo 2015-01-23 pažymoje Nr. 14-407 (b. l. 13) pateiktų duomenų, kokių uniformos dalių, kurių dėvėjimo laikas baigėsi 2007-08-01–2013-12-31 laikotarpiu, pareiškėjai neišdavė, todėl teismas remdamasis šioje pažymoje pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007-08-01–2013-12-31 buvo neišduota jai priklausiusių uniformos dalių už 678,96 Eur (2 344,30 Lt), t. y. 1 vasarinės kepurės 8,69 Eur (30 Lt); 1 vasarinės striukės 30,96 Eur (106,90 Lt); 4 vnt. kelnių 92,68 Eur (320 Lt); 2 pusvilnonių megztinių 56,05 Eur (193,52 Lt); 10 vnt. marškinių ilgomis rankovėmis 140,47 Eur (485 Lt), 4 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis 50,63 Eur (174,80 Lt); 3 kaklaraiščių 9,56 Eur (33 Lt); 1 šalikas 3,38 Eur (11,68 Lt); 5 batelių porų 156,51 Eur (540,40 Lt); dviejų žieminių batų porų 85,15 Eur (294,00 Lt); demisezoninių batų porų 34,75 Eur (120 Lt); megztų pirštinių 5 porų 10,14 Eur (35 Lt).

Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis – 30 procentų nuo uniformos dalių vertės – laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl jai priteistina 203,68 Eur (703,29 Lt), t. y. 678,96 Eur (2 344,30 Lt) x 30 proc. turtinės žalos. Pareiškėjos prašoma priteisti suma sutampa su atsakovo pažymoje nurodyta suma. Atsakovo pateikti duomenys laikytini teisingais, kuriais remiantis pareiškėjai priteisiama 203,68 Eur (703,29 Lt) žalai atlyginti.

Teismas netenkina atsakovo prašymo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėja žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (Civilinio kodekso 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal LVAT formuojamą praktiką, atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą (Civilinio kodekso 1.127 str.), todėl prašymas taikyti senaties terminą atmetamas (pvz. 2013-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552?1838/2013, 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-430-14).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas ir jai iš Vilniaus pataisos namų priteisiama 203,68 Eur turtinei žalai atlyginti dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Be to, atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi tenkinus pareiškėjos skundą tokių lėšų patvirtintame biudžete nėra numatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų finansinių sunkumų atsakovui. Teismas daro išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų piniginių lėšų, kurių atsakovui biudžete nėra numatyta, todėl yra būtinybė atidėti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–1, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

B. S. skundą tenkinti.

Priteisti B. S. iš Vilniaus pataisos namų 203,68 Eur (du šimtus tris eurus 68 euro centus) žalai atlyginti.

Sprendimo įvykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė