Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-647-867/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
2-647-867/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
K. L.
Išvadą teikia
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-647-867/2012Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00309-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 99.7; 99.10; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. liepos 3d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei advokatei L.Bagačiovienei, atsakovui K. L., institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V.Šuminienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams K. L., institucijai, teikiančiai išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti jos sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir iš atsakovo priteisti išlaikymą A. V. mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti 2000,00Lt išlaikymo įsiskolinimą susidariusį už 5 mėnesius nuo vaiko gimimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, tačiau nuo 2009m. iki 2011m. sausio pabaigos gyveno faktinėje santuokoje ir palaikė artimus santykius. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo žino, kad jam gimė sūnus, tačiau vaiko gimimo liudijime jis nėra įrašytas vaiko tėvu, be to jis nėra matęs sūnaus, nes jiems susipykus 2011m. sausio pabaigoje jis išvyko pas savo tėvus į Radviliškio rajoną. Nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, nes augina sūnų, o atsakovas nuo pat sūnaus gimimo neteikia sūnui išlaikymą, todėl prašo priteisti 2000,00Lt išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius nuo vaiko gimimo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jam skirti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 123str. 1d.).

Institucija, teikianti byloje išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b.l. 22).

Šalies argumentai

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, tačiau nuo 2009m. iki 2011m. sausio pabaigos gyveno faktinėje santuokoje ir palaikė artimus santykius, tačiau susipyko ir atsakovas išvažiavo į Radviliškio rajoną. Nurodė, kad atsakovas žinojo, kad ji laukiasi ir, kad ji pagimdė sūnų, tačiau išlaikymo sūnui neteikė. Paaiškino, kad sūnaus išlaikymui reikia apie 600,00Lt per mėnesį, o jos pajamos yra apie 400,00Lt per mėnesį. Nurodė, kad jokio turto neturi, gyvena pas močiutę, todėl pritrūkus pinigų močiutė jai padeda išlaikyti sūnų.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir ieškovė nuo 2009m. iki 2011m. sausio pabaigos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei palaikė artimus santykius. Nurodė, kad neprašo skirti DNR ekspertizės, nes pripažįsta, kad yra ieškovės sūnaus A. gimusio duomenys neskelbtini), tėvas. Paaiškino, kad žinojo, kad ieškovė nuo jo laukiasi, tačiau gimus sūnui išlaikymo neteikė. Nurodė, kad jis gyvena pas močiutę, kitų išlaikytinių neturi, yra dirbantis, jo pajamos yra apie 800,00Lt. sutinka teikti sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt per mėnesį.

Institucijos, teikiančios išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau laikotarpiu nuo 2009m. iki 2011m. sausio mėnesio pabaigos gyveno faktinėje santuokoje ir palaikė artimus santykius. Ieškovė 2011-10-09 pagimdė sūnų A. V. (b.l. 6). Iš byloje esančio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2011-10-17 išduoto gimimo liudijimo duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. V., gim. duomenys neskelbtini)motina yra įrašyta ieškovė, o duomenų apie vaiko tėvą nėra (b.l. 6). Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra tik socialinės pašalpos ir vaiko išmoka, tai yra 2012-02-02 ieškovei buvo išmokėta 630,00Lt socialinė išmoka (b.l. 70), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji viso gauna apie 400,00 Lt. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra dirbantis ir gauna 800,00Lt per mėnesį. Teismo turimais VSDVF duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra dirbantis, dirba UAB „duomenys neskelbtini)“, ieškovė šiuo metu augina vaiką iki trejų metų. Teismo turimais VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad šalys jokio nekilnojamojo turto neturi.

Dėl reikalavimo nustatyti tėvystę.

Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7str. 1d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (LR CK 3.161str. 2d.). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (LR CK 3.138str.). Kadangi ieškovė nėra sudariusi santuokos ir vaiko tėvystė nebuvo pripažinta administracine tvarka, tai yra atsakovas nepateikė notariškai patvirtinto pareiškimo, kad jis pripažįsta, jog yra ieškovės sūnaus tėvas ieškovė kreipėsi dėl tėvystės nustatymo LR CK 3.146str. 1d. nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad atsakovas yra jos sūnaus A. V., gim. duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas taip pat pripažino, kad jis yra ieškovės sūnaus A. V., gim. duomenys neskelbtini), tėvas ir neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Kadangi teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nustatymo, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, neskiriant DNR ekspertizės, nes atsakovo atsisakymas skirti ekspertizę vertintinas, kaip įrodymas, kad jis pripažįstą tėvystę ir nustatytina, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus A. V., gim. duomenys neskelbtini), tėvas (LR CK 3.148str. 2d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR 3.169str. 1d. ir 2d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Iš ieškovės, atsakovo, bei institucijos teikiančios byloje išvadą atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus A. V. gyvena kartu su ieškove, o atsakovas vaiko nėra matęs, teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, institucijos, teikiančios byloje išvadą teismui pateiktą išvadą bei atsižvelgiant į tai, kad nuo pat gimimo šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, o šalys nėra sudariusios santuokos, darytina išvada, kad yra pagrindas vadovaujantis LR 3.169str. 2d. A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (LR CK 2.14str., 3.168str.). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė elgiasi netinkamai ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų vaiko interesus.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. LR CK 3.165str. 3d. numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jų nėra ginčo dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos ir teismo posėdžio metu nė viena iš šalių nereiškė reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su sūnumi ir auklėjimo tvarkos, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, nes pagal LR 3.170str. 4d. teismo sprendimu bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu yra nustatoma tik tuo atveju, kai tarp šalių yra kilęs ginčas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6str. 1d. nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27str. 1d. ir 2d. įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3str., 27 str., LR CK 3.155str., 3.165str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8str., 11-14str., 18str.). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38str. LR CK 3.192str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis LR CK 3.3str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei LR CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192str. 2d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje Nr.3K-3-495/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461str. 2d.), kuri šiuo metu yra 800,00 Lt.

Ieškovės turtinė padėtis lyginant su atsakovu šiuo metu yra blogesnė, nes ji nedirba, augina vaiką ir jos vienintelės pajamos yra apie 400,00Lt socialinės išmokos, o atsakovas pats pripažino, kad jo gaunamos pajamos yra 800,00 Lt per mėnesį. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki ir darbingi, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Pripažįstama, kad ieškovės nurodomos išlaidos būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, tai yra 600,00Lt per mėnesį, yra pagrįstos ir racionalios, protingos, atitinka teismų formuojamą praktiką, priteisiant išlaikymą tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis. Atsižvelginat į tai, kad atsakovas sutiko teikti sūnui išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį, į augančius vaiko poreikius, yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui A. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2012-03-02 iki jo pilnametystės

Nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (LR CK 3.208str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

LR CK 3.200str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai yra išlaikymas turi būti teikiamas nuo vaiko gimimo. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui A. V. nuo pat gimimo ir yra susidaręs 2000,00Lt išlaikymo įsiskolinimas už 5 mėnesius. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis neteikia išlaikymo sūnui nuo pat gimimo, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti ir iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui A. V. išlaikymą nuo jo gimimo, tai yra nuo duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo, tai yra iki 2012-03-02, tai yra už 5 mėnesius, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00Lt, tai viso 2000,00Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (LR 3.185 str.-3.186 str., 3.190str.).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (LR CK 3.203 str. 1d.).

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (LR CK 3.169str. 3d., 3.201str. 1d.).

Ieškovę byloje atstovavo atstovas, kurį paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą (b.l. 11). Byloje yra gauta Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-11 pažyma Nr.4.26-TPI-376 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, tai yra 560,00 Lt priteisimo. Ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovo priteisti valstybei 560,00Lt už ieškovei valstybės suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Iš atsakovo taip pat priteistina 286,00Lt (žyminis mokestis) ir 22,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu valstybei, viso 308,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (LR CPK 80 str. 1d. 2p., 88 str. 1d. 8p., 92str. ir 93str. ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str. ir 392 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas K. L., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), yra A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), tėvas, o A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), yra K. L., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), sūnus.

Nepilnamečio A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. V., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. L., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2012-03-02 iki jo pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. L., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 2000,00Lt (du tūkstančius litų).

Nepilnamečiui A. V., gim. duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę V. V., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iš atsakovo K. L. priteisti 308,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo K. L. 560,00Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Šį teismo sprendimą per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga Sakalauskaitė