- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-01
- Bylos Nr.
- N-444-732-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P., atstovaujamos advokato S. B., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimo N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio teritorinės muitinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugsėjo 20 d. surašė N. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, 2007 m. rugsėjo 18 d., automobiliu kaip keleivė gabeno 102 poras batų (vertė 2288,01 Lt) be gabenimo ar įsigijimo dokumentų, taip padarydama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. spalio 2 d. nutarimu N. P. pripažino kalta padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą („prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų“) konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta pačios prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, prekių pirkimo-pardavimo kvitais bei sąskaitomis, sulaikytų prekių perdavimo aktu, užpajamavimo orderiu. Parinkdamas konkrečią, švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą - 750 litų baudą su prekių (102 batų porų) konfiskavimu - teismas pažymėjo, jog vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia į asmens nuoširdų gailestį, pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus.
II.
Nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimu, N. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimu skirtą nuobaudą pakeisti ir skirti jai švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. be daiktų konfiskavimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) parinkdamas nuobaudą teismas neatsižvelgė į tai, jog prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo vėliau pateikti, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos sunkios materialinės padėties, dėl ko netinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė per griežtą nuobaudą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos; 2) švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, nuobaudos taikymas (t. y. be daiktų konfiskacijos) teisme nebuvo nagrinėjamas, jai nebuvo pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba; 3) konfiskuodamas daiktus teismas neatsižvelgė į tai, jog jie priklauso įmonei, o tokių daiktų konfiskavimą ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalis nenumato.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, jog apeliantė pažeidimo neginčija, o tik kelia ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, jog minėtas straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai nustatomos tam tikros išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog N. P. kaltė, padarius ATPK 163¹¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui visas reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
N. P. padaryto pažeidimo iš esmės neginčija, o tik siekia nuobaudos sušvelninimo, t. y. gabentų prekių konfiskavimo panaikinimo, manydama, kad jos atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N556 – 595/2008, Nr. N556-430/2008). Kitokios teismų praktikos apeliacinės instancijos teismas, kaip teigia apeliantė, nėra suformavęs, o apeliaciniame skunde paminėtoje 2001 m. birželio 21 d. konsultacijoje išaiškinta teismo teisė nesant atitinkamo asmens prašymo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nesant minėto straipsnio taikymui reikalingų įstatyminių pagrindų teismas visais atvejais turėtų šio instituto taikymo galimybę aptarti.
Apeliantė teigia, jog teismas nesvarstė minėto instituto taikymo, nors tam aplinkybių yra, t. y. jos materialinė padėtis sunki, prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus ji vėliau visgi pateikė. Pažymėtina, jog būtent atsižvelgęs į šias aplinkybes (nors sunkiai materialinei padėčiai pagrįsti asmuo jokių įrodymų neteikė) bei kitus, reikšmingus nuobaudos individualizavimui, duomenis, pirmosios instancijos teismas apeliantės atžvilgiu taikė išimtines ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė pagrindinę nuobaudą dvigubai mažesnę nei straipsnio sankcijoje įtvirtina minimali. Todėl N. P. apeliacinio skundo teiginiai visiškai nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą nuobaudą laikyti akivaizdžiai neatitinkančia teisingumo bei protingumo principų neturi jokio pagrindo.
N. P. teigia, jog jai nebuvo pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba. Šiuo aspektu pasakytina, kad teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba aptarta ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, su kurios turiniu ji surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašytinai supažindinta , be to, ši teisė apeliantei taip pat išaiškinta teismo posėdžio metu (b. l. 4). Asmuo jokių prašymų atidėti teismo posėdį dėl atstovo pasirinkimo ir pan. teismui nereiškė, taigi šis skundo teiginys taip pat atmestinas.
Dėl neva neteisėtai konfiskuotų prekių apeliantei išaiškintina, jog šiuo atveju taikytina bendra, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, norma, skelbianti, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė. N. P. teigia, jog ji nėra konfiskuotų daiktų savininkė, tačiau tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esanti medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. visuose apeliantės pateiktuose prekių įsigijimo dokumentuose kaip pirkėja nurodyta N. P., pasiaiškindama dėl pažeidimo Institucijai nurodė, jog vežė jai priklausančias dėžutes su avalyne. Taigi, prekių konfiskavimas laikytinas teisėtu.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.