Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., G. G. ir R. D. dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu ir nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – notarė V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

4. Atsakovė E. Š. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovė į 2019 m. birželio 10 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylą jai pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 104–105), todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nustatyta, kad N. G. ir R. A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 15). 1991 m. kovo 19 d. N. Š. pasikeitė pavardę į G. (b. l. 10). Atsakovė E. Š. yra R. A. G. dukra, 2018 m. rugpjūčio 21 d. deklaravo išvykimą į Vokietiją (b. l. 7–8). R. D. yra R. Š. ir K. Š. sūnus (b. l. 9). Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise po ½ dalį priklauso N. G. ir R. A. G. (b. l. 12–13). 1995 m. sausio 26 d. ieškovė N. G. ir R. A. G. sudarė notarinę sutartį, kuria pasidalino turimą turtą (b. l. 5.). Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikino draudimą butui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 84). 1999 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. buvo išrašytos pažymos apie buto adresu (duomenys neskelbtini) vertę ir atliktus mokėjimus (b. l. 11, 86). 1999 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė prašymą dėl buto teisinio registravimo (b. l. 85). R. A. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 14). 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovė kreipėsi į notarę dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo (b. l. 131). Tą pačią dieną notarė V. J. išdavė nuosavybės teisės liudijimą (b. l. 80–83). Byloje yra pateiktas kvitas apie įmoką už butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 77).

7. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu įstatymų nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

9. CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

11. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovė N. G. nuo 1974 metų dirbo akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir buvo įrašyta į eilę kooperatiniam butui gauti. 1982 metais susituokė su R. A. G.. 1987 metais Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu jai buvo paskirtas trijų kambarių kooperatinis butas (duomenys neskelbtini). Pradinį 6 130 rub. piniginį įnašą už ieškovę sumokėjo jos motina L. G. (b. l. 77), nes ieškovės šeima tokių pinigų neturėjo. 1988 ir 1993 metais pajiniai įnašai buvo mokėti gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, tačiau kaip paaiškino ieškovė, jie su R. A. G. nuo santuokos pradžios nesutarė, jų santykiai buvo gana komplikuoti, jie nuolat konfliktavo. 1995 metais šeima nusprendė skirtis, tačiau pirmiausia norėjo taikiai išspręsti turto padalinimo klausimą, todėl 1995 m. sausio 26 d. pas notarą sudarė sutartį, pagal kurią N. G. atiteko iki 1995 metų sumokėtas 1 067 Lt pajus už trijų kambarių ir virtuvės, bendro ploto 72,29 kv. m. butą, virtuvės baldų komplektas „Žemaitija“ įkainuotas 300,00 Lt, svetainės baldų komplektas įkainuotas 200,00 Lt, miegamojo baldų komplektas „Lankesa“ įkainuotas 200 Lt, sekcija, įkainuota 400 Lt. Už ieškovei atitekusią turto dalį po mėnesio, tėvams padedant, ji pagal minėtą sutartį R. A. G. sumokėjo 5 000 Lt kompensaciją (1 t., b. l.78).

12. Turto padalinimo sutartis patvirtina, kad šalys jau 1995 metais išreiškė valią pasidalyti santuokoje įgytą turtą sutartyje nurodytu būdu. Taigi, pagal sutartį pajaus dalis už butą (duomenys neskelbtini) atiteko ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad po turto padalinimo sutarties pasirašymo likusius pajinius įnašus sumokėjo ieškovė viena asmeniškai, vėlgi padedant jos tėvams. Ir nors šalys santuokos nenutraukė, tačiau R. A. G. niekada nepretendavo į šį turtą ar jo dalį, neprieštaravo, kad ginčo butas 1999 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ieškovės vardu. Iki pat mirties R. A. G. savo turto deklaracijose buto kaip turimo turto niekada nedeklaravo, tuo patvirtindamas savo valią, kad butas priklauso ieškovei. Ieškovė patvirtino, kad nuo 1999 metų R. A. G. dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), jų santykiai visą laiką buvo labai banguojantys ir besikeičiantys, tačiau paskutiniais metais, ligos laikotarpiu jį prižiūrėjo ir slaugė būtent ieškovė. Kad R. A. G. neprieštaravo, jog butas priklauso ieškovei, patvirtina ir ta aplinkybė, kad prieš mirtį 2017 metų gruodžio mėnesį jis ieškovei testamentu paliko ir visas turimas pinigines lėšas bei turtines teises. Kaip paaiškino ieškovė, buto į testamentą jis neįtraukė, nes jam net nekilo abejonių dėl buto nuosavybės. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas išspręsta 1995 metų turto padalinimo sutartimi.

13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, jog butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

14. Po R. A. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl palikimo priėmimo daugiau niekas, išskyrus ieškovę, nesikreipė. Byloje atsakovais įtraukti mirusiojo vaikai iš visų trijų santuokų. Atsakovas G. G. prašė ieškinį patenkinti. Atsakovas R. D. – sūnus iš pirmos santuokos – atsiliepime nurodė, kad į tėvo turtinius reikalus niekada nesikišo, tačiau tėvas yra ne kartą sakęs, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinei N. G.. Tėvas visą laiką kiek galėdamas jį finansiškai paremdavo. N. G. ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl buto priklausomybės yra pagrįstos ir atitinka tėvo pasakojimą. Atsakovės E. Š. – dukters iš antros santuokos – teismui nepavyko rasti. Remiantis Gyventojų registro duomenimis, nuo 2018 metų ji deklaravusi išvykimą į Vokietiją. Kaip paaiškino ieškovė, E. Š. bendravo su savo tėvu, apie 7–8 metus dirbo pas jį antstolių kontoroje, tačiau prieš ieškovę kažkodėl buvo nusistačiusi priešiškai. E. Š. žinojo apie tėvo ligą, vieną kartą jį aplankė ligoninėje, bet laidotuvėse nedalyvavo. Laidotuvėse dalyvavę R. A. G. giminaičiai ieškovei sakė, kad E. žino apie tėvo mirtį, bet turėjo išvykti į Vokietiją, todėl į laidotuves neatvyko. Daugiau ieškovė E. Š. nematė ir su ja nebendravo. Šie faktai byloje taip pat patvirtina, kad per įstatymo nustatytą terminą po R. A. G. mirties dėl palikimo priėmimo daugiau niekas nesikreipė ir į palikimą pretenzijų nepareiškė.

15. Ieškovė 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė notarei prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo (b. l. 131), tačiau kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovė, ji sakiusi notarei, kad jokio bendro nekilnojamojo turto santuokoje neturėjo, rodė notarei 1995 metų sudarytą sutartį ir paaiškino, kad ginčo butas yra jos asmeninė nuosavybė. Vis tik notarė nusprendė, kad 1995 metų sutartis yra niekinė ir negalioja. Ieškovė patvirtino, kad nors ji ir teisininkė, tačiau tuo metu nesuprato tikrosios situacijos, nežinojo kaip elgtis ir neapgalvotai parašė prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą, kurį notarė skubotai išdavė. Teismas pažymi, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, todėl ieškovei teigiant jog butas yra jos asmeninė nuosavybė ir pateikus 1995 metų turto padalinimo sutartį, notarė negalėjo išduoti nuosavybės teisės liudijimo, kol nebus išspręstas turto nuosavybės klausimas. Byloje įvertinus įrodymų visumą ir pripažinus, kad ginčo butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, konstatuojama, kad nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. išduotą 2018 m. lapkričio 19 d. nuosavybės teisės liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis, 3.100 straipsnis).

16. Notarė atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinyje skundžia notarės veiksmus ir yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnyje nustatytus 20 dienų ir 90 dienų naikinamąjį terminus, todėl vien dėl to ieškinys turėtų būti atmestas. Teismas su šiais trečiojo asmens argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Iš pradinio ieškinio turinio ir reikalavimų matyti, kad ieškovė kelia ne notarės veiksmų teisėtumo klausimą, o ginčo teisena prašo pripažinti turtą jos asmenine nuosavybe, t. y. prašo išspręsti turto nuosavybės klausimą. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad notarė jau yra išdavusi nuosavybės teisės liudijimą į ginčo buto dalį, ieškovei buvo nustatytas terminas patikslinti ieškinį, nes esant galiojančiam nuosavybės teisės liudijimui, kuris nustato dalį mirusiajam ieškovės vardu įregistruotame turte, teismas negali spręsti šio turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe klausimo, nes šie klausimai turi būti sprendžiami kartu kompleksiškai. Daroma išvada, kad ieškovei kreipusis į teismą dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, byla nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, todėl CPK 512 straipsnyje numatytus terminus taikyti šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

17. Trečiasis asmuo atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovė nekelia nuosavybės teisės liudijimo teisinės registracijos panaikinimo klausimo. Pažymėtina, kad turto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, o teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teismui pripažinus negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą ir pripažinus butą ieškovės asmenine nuosavybe, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio teismo sprendimo pagrindu be jokio atskiro įpareigojimo turi atitinkamai pakeisti įrašus viešame registre.

18. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprašo paskirstyti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybė šioje byloje patyrė 19,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios šiuo atveju priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

19. Atsakovės E. Š. faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, todėl atsakovei sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovė informuojama išsiunčiant jai sprendimo kopiją paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2018 m. lapkričio 19 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,70 Eur (devyniolika eurų 70 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovei E. Š. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiųsti paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.