Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui D. Ž., ieškovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovo atstovui V. P., trečiajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Sidonija“, tretysis asmuo V. G., dėl nuostolių, palūkanų priteisimo, įpareigojimo pateikti kasos pajamų orderius ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Sidonija“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 4 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas UAB „Sidonija“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbus. Civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi pamatų įrengimas gali būti priskirtas prie ,,kitų statybos darbų” atlikimo ir todėl sutartis dėl šių darbų galėtų būti įvardijama kaip statybos rangos sutartis. Tačiau nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi įstatyme nustatyta išimtis, kada statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Faktinės bylos aplinkybės, kuriomis nustatyta, kad ieškovas sudarė sutartį asmeninių poreikių tenkinimui, rodo, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą. Esant statybos rangos sutarčiai, darbų rezultato perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).

Pagal šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo statybos objektą aprūpinti statybinėmis medžiagomis, sutartyje numatytus darbus vykdyti pagal Statybos normas. Aiškinant sutarties sąlygas ir iš jų kylančių prievolinių santykių turinį, vertintini tikrieji sutarties šalių ketinimai, t. y. ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytas taisykles vertinant visas sutarties sąlygas, tarp jų ir 3 punkte įtvirtintas prievoles, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad ieškovo sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti buvo reikšminga, jog įrengti pamatai būtų tokios būklės, kad be kliūčių būtų galima tęsti tolesnę namo statybą.

Iš byloje pateikto Atliktų darbų priėmimo akto (b.l. 100, 1 t.) matyti, kad ieškovas priėmė atsakovo atliktų darbų rezultatą. Byloje ginčas dėl to, jog atsakovas atliko darbus nukrypdamas nuo projekto (b.l.152-153, 1 t.) b nekyla, t.y ieškovo teiginius, kad pamatai buvo įrengti žemiau projektinio aukščio, atsakovo atstovas pripažino (CPK 187 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas galėjo nustatyti statinių trūkumą prieš priimdamas darbą, be to teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kas ir kada ištaisė atsakovo darbo trūkumus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Pažymėtina, kad tiek darbus perdavęs rangovas, tiek darbus priėmęs užsakovas nagrinėjamos bylos atveju jokių pastabų dėl pamatų įrengimo darbų trūkumų ar nukrypimo nuo projekto nežymėjo, tokių duomenų nėra pateikta ir byloje pateiktame statybos darbų žurnale. CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Nustačius statinio defektus rangovo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Kaip jau minėta, pagrindinė defekto priežastis – buvo nukrypta nuo projekto, t. y. pamatai įrengti nesilaikant projekte numatyto aukščio. Šalims pripažinus, kad darbo rezultatas yra su defektais, šalys skirtingai aiškina jo atsiradimo priežastis: ieškovo teigimu, defekto darbų priėmimo metu jis nepastebėjo ir negalėjo pastebėti, atsakovo teigimu, pamatų aukštis buvo sumažintas ieškovo prašymu, t.y. jog nukrypimas nuo projekto įvyko užsakovo (ieškovo) pageidavimu.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį rėmėsi tuo, kad ieškovas galėjo pastebėti kokybės trūkumus (defektus) dar prieš pamatų įrengimo darbų priėmimą iš rangovo, arba juos nustatyti darbų priėmimo metu, nes pamatų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovo nurodyti pamatų įrengimo darbų trūkumai nelaikytini trūkumais, atsiradusiais vėliau garantiniu laikotarpiu, kadangi ieškovas, galėdamas nustatyti trūkumus dar prieš pamatų įrengimo darbų priėmimą iš rangovo arba juos priimant, prarado teisę remtis trūkumų faktu. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog perdavus darbų rezultatą, ieškovas nepasiekė sutartimi nustatytų tikslų, negalėjo tęsti statybos, t.y. naudotis darbų rezultatu, pašalindamas trūkumus jis atliko darbus, kurių rezultate pamatų aukštis atitiko numatytą projektinėje dokumentacijoje (b.l. 37-38, 154, 1 t.). Pažymėtina, kad esant abejonėms dėl susitarimo pakeisti projekte numatytus darbus egzistavimo, aptarta sąlyga turėtų būti aiškinama apelianto – vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Taigi šiuo atveju net ir pripažinus, jog nukrypta nuo projekto užsakovo pageidavimu, tokių užsakovo pageidavimų pasekmės iš dalies tenka ir rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kolegija darydama išvadą, kad už darbų trūkumus yra atsakingas atsakovas, sprendžia, jog rangovo, kaip statybos verslu užsiimančio subjekto, atsakomybė gali būti sumažinta (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), nes CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus, be to, ieškovas pats samdė techninį statybos prižiūrėtoją (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Užsakovas, priėmęs darbų rezultatą jo nepatikrinęs, o rangovas, neįspėjęs dėl galimų pasekmių už pasekmes, atsako kartu (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo atstovas, kuris statybos žurnale vedė atliktų darbų apimtis faktiškai nepatikrinęs jų kiekio, ko pasėkoje užsakovas priėmė darbus atliktus nukrypus nuo projekto, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukrypimas nuo projekto įrengiant pamatus yra pagrindinė statinio defektų atsiradimo priežastis, laiko, kad yra pagrindas prašomą defektų pašalinimo išlaidų sumą mažinti 60 proc. t.y. ieškovui iš atsakovo priteistina 7 084 Lt suma.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti kasos pajamų orderius, yra nepagrįstas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pagal atliktų darbų aktą (b.l. 100, 1 t.), ieškovas iš atsakovo priėmė darbus, kurių vertė 34 695, 51 Lt, šiai sumai atsakovas, patvirtindamas ūkinę operaciją išrašė PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 49, 1 t.) bei kasos pajamų orderius (b.l.47-48, 1 t.), taigi pateikti įrodymai apie sutarties įvykdymą bei konkrečių ūkinių operacijų atlikimą. Kaip jau minėta, atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuris sukelia teisines pasekmes tiek darbus priimančiam, tiek darbus perduodančiam asmeniui. Ieškovas nurodęs, kad darbas yra su trūkumais, iš esmės pripažino akte užfiksuotą aplinkybę, kad atliktų darbų vertė 34 695,51 Lt, įrodymų, kad pasirašius atliktų darbų aktą, buvo atlikti papildomi darbai, byloje nepateikta, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutikęs su atsakovo nurodyta atliktų darbų kaina. Kolegijos vertinimu, ieškovo nurodoma aplinkybė, jog pinigai buvo perduoti atsakovo atstovui į rankas, šios operacijos nepatvirtinus atitinkamu dokumentu, nepatvirtinama byloje surinktais įrodymais bei neatitinka protingumo kriterijaus (CK 1.5 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą iš dalies, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo - priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2008-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Pagal bylos duomenis ieškovas yra sumokėjęs iš viso 2914,29 Lt atstovavimo išlaidų: 1523, 76 (b.l.70, 1t.), 1384,23 (b.l.149, 1t.) ir 603 Lt (b.l. 49, 2 t.) bei 1062 Lt žyminio mokesčio: 531 Lt ( b.l. 9, 1 t.), ir 531 Lt (b.l. 48, 2 t.). Tenkinus ieškinio reikalavimus 40 procentų, iš atsakovo priteistina 1165,72 Lt atstovavimo išlaidų bei 424,80 Lt žyminio mokesčio ieškovui, bei 31,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, taip pat iš ieškovo priteistina 47,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias rangos sutartis bei įrodinėjimo procesą (CPK 330, 329 straipsniai), kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus iš dalies ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, išnyko pagrindas naikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 4 dalis), todėl teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti D. Ž. iš UAB „Sidonija“ 7 084 Lt žalos atlyginimui, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2008-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1165,72 Lt atstovavimo išlaidų ir 424,80 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš UAB „Sidonija“ 31,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš D. Ž. 47,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.