Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui E. J.-K. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta tinkamai (b. l. 40), todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, administratore paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–11, 15). VšĮ (duomenys neskelbtini) už dviratį mankštai, funkcinę lovą ir masažinį stalą 2016 m. vasario 26 d. ieškovei išrašė sąskaitą-faktūrą 12 450 Eur sumai (b. l. 14). 2017 m. vasario 28 d. sudarytas ilgalaikio turto sąrašas (b. l. 13). 2017 m. kovo 13 d. sudarytas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. balansas (b. l. 12).

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Jos vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 8). Iki nutarties įsiteisėjimo dienos (2017 m. vasario 28 d.) įmonės vadovu buvo atsakovas E. J.-K. Tai patvirtina byloje esantis juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 9–11). Atsakovas, bankroto iškėlimo metu buvęs VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, privalėjo teismo nustatytu terminu administratorei perduoti visą įmonės turtą. Pagal ieškovės 2017 m. vasario 28 d. sudarytą ilgalaikio turto sąrašą matyti, kad bankrutavusiai įmonei priklauso dviratis mankštai (1 vnt.), kurio vertė yra 1 006,30 Eur, masažinis stalas (1 vnt.) – 1 137,52 Eur, čiužiniai (15 vnt.) – 3 282 Eur, funkcinės lovos (5 vnt.) – 4 375,10 Eur, funkcinės lovos (9 vnt.) – 7 875,18 Eur, kavos aparatas Saeco Exprelia SS (HD8856) (1 vnt.) – 197,31 Eur, šaldytuvas WBE2614W (1 vnt.) – 80,17 Eur, kurių bendra vertė yra 17 953,58 Eur. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pagal perduotus dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas iki šiol administratorei nėra perdavęs minėto turto, todėl įmonei buvo padaryta žala, nes gautos lėšos už parduotą turtą galėjo būti panaudotos kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad daiktų iki šiol nėra perdavęs, tačiau to padaryti negalėjo, nes administratorė atsisakė juos priimti. Šiuo atveju atsakovas nevykdo įstatymu (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir bankroto bylą iškėlusio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi numatytų įpareigojimų bankrutuojančios įmonės vadovui perduoti administratorei įmonės turtą. Pažymėtina, kad nuo nutarties išketi bankroto bylą įsiteisėjimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, todėl atsakovas turėjo pakankamai laiko susitarti dėl turto perdavimo. Ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovui buvo žinomas konkretus adresas, kuriuo administratorė prašė pristatyti įmonės turtą, tačiau atsakovas vengė tai padaryti, nes minėtas turtas yra naudojamos kitose atsakovo valdomose įmonėse. Ieškovės atstovės teigimu, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas už turtą ieškovei siūlė 500 Eur kompensaciją. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ne kartą bandė administratorei perduoti turtą, tačiau to nepadarė, nes turto nepriėmė pati administratorė, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių perduoti turtą bankrutuojančios bendrovės administratorei. Atsakovas taip pat nenurodė, kur šiuo metu yra laikomas įmonės turtas, nežinoma, ar jis išlikęs natūra. Pažymėtina, kad atsakovas dėl teismui nežinomų priežasčių į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, ieškovės išdėstytų aplinkybių nepaneigė ir nepateikė jo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų.

Teismo vertinimu, atsakovo atsakomybė šiuo atveju kildinama iš neveikimo. Atsakovas pažeidė imperatyvius aukščiau išvardintus įstatymų reikalavimus, neperdavė įmonės turto ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Šiuo atveju atsakovui neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, sumažėjo galimybė iš šio turto patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad atsakovas nevykdė minėto įstatymo ir teismo nurodytos pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą administratorei, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę bei teismui nustačius sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), darytina išvada, kad atsakovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas yra išlikęs natūra, jo buvimo vieta taip pat nežinoma, ieškovei iš atsakovo priteistinas žalos atlyginimas pinigais, t. y. 17 953,58 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 539 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Susipažinus su ieškovės advokatės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu nustatyta, jog ieškovė už teisines paslaugas sumokėjo 272,60 Eur (200 Eur už ieškinio parengimą ir 72,60 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. punktu, 200 Eur suma neviršija maksimalaus nurodyto dydžio, todėl ji priteistina iš atsakovo ieškovei.

Ieškovė už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei dalyvavimą 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje sumokėjo 72,60 Eur. Rekomendacijoje nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas ir iki 30 minučių atmetama. 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis truko 14 min. 23 s, todėl bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą minėtame posėdyje nepriteistinos. Pažymėtina, kad advokatė pateiktoje sąskaitoje pati nurodė, kad pasirengiant bei dalyvaujant teismo posėdyje užtruko 0,6 val., t. y. 36 min., todėl įvertinus tai, kad pasirengimas teismo posėdžiui taip pat skaičiuojamas valandomis (Rekomendacijų 8.19. ir 9. punktai), išlaidos už pasirengimą bylai nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,98 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios patenkinus ieškinį priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, iš atsakovo E. J.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17 953,58 Eur (septyniolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 58 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 953,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. J.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 539 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų) žyminį mokestį bei 7,98 Eur (septynių eurų 98 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.