Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-168/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
1S-177-168/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Nr. 1S-177-168/2011
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. Č. skundą dėl 2011-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas I. Č. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2010-12-08 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010-12-27 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas I. Č. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti prokurorių nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei už visas padarytas nusikalstamas veikas patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Č..

Skundžiama 2011-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas I. Č. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2010-12-08 nutarimo atsisakyti patenkinti skundą, panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu I. Č. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-12 nutartį, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2010-12-08 nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės 2010-11-09 nutarimą, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti, atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei už visas padarytas nusikalstamas veikas patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Č.. Nurodo, kad prokurorių nutarimai bei teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais, nes juose išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Teigia, kad A. Č. dabartinė nusikalstama veika yra akivaizdus jo ankstesnių nusikalstamų veikų tęsinys ir tai patvirtina ankstesnė baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nei prokurorės, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas neanalizavo. I. Č. skunde nurodo, kad jai nepaliaujamai grasinama nužudyti, jos atžvilgiu naudojamas cheminis, fizinis ir psichologinis smurtas ir tai daro už ją fiziškai stipresnis A. Č.. Be to, prieš ją yra nuteikinėjami ir jos vaikai. Pareiškėja teigia, kad 1995 m. ir 2005 m. buvo apnuodyta. Nurodo, kad 2010-05-12 buvo traumuota, o pas gydytoją kreipėsi 2010-05-18 d., lūžiai užfiksuoti 2010-05-20. Ekspertas nustatė, kad pati susižaloti negalėjo. Nurodo, kad jos sūnus meluoja teigdamas, kad niekada nėra matęs jos mušamos ir tai matyti iš ankstesnės bylos. Todėl mano, kad nepagrįstai yra remiamasi jos sūnaus S. Č. parodymais. Liudytoja T. S. yra A. Č. giminaitė, todėl jos liudijimas yra tendencingas. Nutarimai grindžiami jos motinos D. L. M. parodymais, tačiau su ja nebendrauja jau 15 metų ir ji nieko negali žinoti apie jos gyvenimą. Mano, kad prokuratūra, negindama jos, kaip silpnosios šalies interesų, iš esmės pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus bei lūkesčius į saugią aplinką. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas netgi nebaigus jai padarytų kūno sužalojimų gydymo. Nebuvo atliktos jokios akistatos tarp esamų prieštaringų asmenų parodymų. Nurodo, kad A. Č. jau 30 metų jos kaip sutuoktinės nekenčia, ją žemina ir fiziškai bei psichiškais žlugdo. Teigia, kad ankstesnio prokurorės nutarimo argumentai dėl jos psichinės ligos niekuo nepagrįsti, nėra joks tos kategorijos ligonis ir tai galima patikrinti medicininiais dokumentais. Jos psichika buvo tirta ir ankstesnėje byloje, kurioje ji taip pat buvo pripažinta nukentėjusiąją. Nurodo, kad iš prokurorių priimtų nutarimų bei teismo nutarties taip ir liko neaišku, kas jai sulaužė stuburą. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl prokuratūra nevertina jos parodymų, kurie pagrįsti kitais bylos įrodymais (specialisto išvada), neįvertina kitų duomenų dėl nuolatinio ir pastovaus A. Č. smurtavimo jos atžvilgiu.

Teismo posėdyje pareiškėja prašo jos skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-12 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).

Skundu yra prašoma panaikinti prokurorės nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, aukštesniosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas galioti prokurorės nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiamą nutartį ir atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. LR BPK 217 str. 1 d. numato, jog ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu ir šis procesinis veiksmas yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija, todėl skundo reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą paliktinas nenagrinėtas.

Pagal BPK 64 str. 2 d. nuostatas, teismas nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti, tačiau pats nepriima sprendimų, kurie yra prokuroro kompetencija.

Teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, kas leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus pripažinti nepagrįstais.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216 str. 1 d. Čia nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas BPK 214 str. numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris privalo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju 2010-11-09 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) nutrauktas LR BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių. Šiame prokurorės nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kad būtent A. Č. sužalojo I. Č., padarydamas jai juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžius dešinėje pusėje. Nutarime taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios I. Č. teiginiai, jog juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžius dešinėje pusėje padarė jos vyras A. Č., tėra prielaida ir nėra pakankamas įrodymas A. Č. kaltei pagrįsti. A. Č. nuo pat pradžių neigė sužalojęs I. Č., o sūnus S. Č. bei nukentėjusiosios motina L. D. M. apklausti liudytojais parodė, kad I. Č. viską išsigalvoja ir fantazuoja, nes nori gyventi bendrai užgyventame name viena. Nutarime daroma išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių. Tačiau prokurorės manymu, A. Č. padarytoje veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. požymių, dėl kurios nukentėjusioji pati turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti 2010-11-09 prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas pilnai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis bei pagrįstai nurodant, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių. Nutarime nurodyta, kad išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paremtos surinktais ir ikiteisminio tyrimo metu ištirtais duomenimis apie tai, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent A. Č. sužalojo I. Č., nėra. Tačiau A. Č. padarytoje veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str., požymių, dėl kurios nukentėjusioji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog I. Č. sužalojo būtent A. Č., padarydamas jai juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžius dešinėje pusėje, tačiau jo veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. požymių. Teismas nutartyje konstatavo, kad 2010-12-08 prokurorės nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Iš aptartų procesinių sprendimų, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atmesti skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, matyti, kad juose daugiausia akcentuojama, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad būtent A. Č. sužalojo I. Č., jai padarydamas juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžius dešinėje pusėje, tačiau ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas ne dėl pakankamai surinktų įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o nesant LR BK 138 str. 1 d., padarytai veikai. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, tokios procesiniuose sprendimuose daromos išvados prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiai 2010-07-20 specialisto išvadai Nr. G 600a/10 (50), kurioje konstatuota, kad I. Č. dėl juosmeninių III, IV, V – to slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tokius specialisto išvada nustatytus sužalojimus kokiomis nors aplinkybėmis būtų pasidariusi pati I. Č.. Minėta specialisto išvada konstatuota ir tai, kad sužalojimai I. Č. padaryti pašalinės bukos jėgos poveikyje ir negalėjo gautis pačiai susižalojant. Esant tokioms aplinkybėms lieka neaišku, kokiu būdu I. Č. padaryti specialisto išvada konstatuoti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nėra padaryta veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., nebelieka galimybių nustatyti ir galimai tokio pobūdžio sužalojimus jai padariusio asmens. Be to, aptartuose procesiniuose sprendimuose nenurodyta, kuo remiantis daromos išvados dėl A. Č. veikoje galimai esančios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. požymių.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nebuvo pilnai ištirtos aplinkybės bei nepašalinti byloje esantys prieštaravimai ir abejonės, kad skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi būtų galima daryti neabejotinas išvadas ir dėl to, jog nėra objektyvių duomenų, kad būtent A. Č. sužalojo I. Č.. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. Č. tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek ir teismo ekspertui nurodė, kad 2010 m. gegužės mėn. 12 d. apie 18 val. namuose ją sužalojo vyras A. Č.. I. Č. teigimu, A. Č. spyrė jai į pilvą, tačiau ji spėjusi pasisukti ir smūgis jai tekęs į kairę ranką. Po to A. Č. čiupęs už sprando ir prilenkęs prie grindų ją parklupdė ant kelių, užsigulė visu svoriu ant nugaros ir pradėjo intensyviai spyruokliuoti, ko pasėkoje jai sutraškėjo stuburas. I. Č. parodė, kad tą situaciją matė jos sūnus S. Č., kurį ji gynė nuo prie jo priekabiavusio A. Č., ir būtent pats sūnus nuo jos atitraukė A. Č.. I. Č. parodymus apie jai padarytus sužalojimus patvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje šlaunyje, juosmeninių III, IV, V – to slankstelių skersinių ataugų lūžiai dešinėje pusėje, sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku bei jos nurodytu būdu. Tačiau skundžiamuose prokurorų nutarimuose bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje tokie nukentėjusiosios parodymai nėra įvertinti, nėra nurodyta, kodėl jais netikima, nors juos patvirtina ir specialisto išvada. Byloje yra duomenų, kad santykiai tarp I. Č. ir A. Č. yra konfliktiški, kad A. Č. atžvilgiu ir anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtavimo prieš I. Č.. Išvados, kad nėra pakankamai duomenų, kad A. Č. būtų sužalojęs būtent A. Č., daromos remiantis paties A. Č. parodymais, kad jis prieš I. Č. nesmurtavęs, o ji viską išsigalvojanti dėl galimai turimų psichikos sutrikimų, sūnaus S. Č. parodymais, kad jo mama tokias aplinkybes išsigalvoja dėl galimai turimų psichikos sutrikimų ir dėl to, kad ji nori gyventi bendrai užgyventame name viena, motinos L. D. M. parodymais, kad I. Č. linkusi išsigalvoti ir fantazuoti. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio 2010-06-14 medicininio pažymėjimo, I. Č. pas psichiatrą nesilanko, nėra duomenų, kad I. Č. psichika bei polinkis fantazuoti būtų tirti specialisto. Iš jau aptartų I. Č., A. Č. ir S. Č. parodymų matyti, kad jie iš esmės skiriasi, tačiau teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių esantiems prieštaravimams pašalinti, t.y. tarp minėtų asmenų nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimai įvykio vietoje, nebuvo apklaustas specialistas ir pan. Taigi skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, prieštaravimams ir kilusioms abejonėms pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra įpareigotina organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d., teismas

n utaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-12 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės 2010-11-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2010-12-08 nutarimą, kuriuo atsisakyta patenkinti I. Č. skundą dėl prokurorės D. Styrienės 2010-11-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, panaikinti ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą įpareigoti organizuoti tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė