- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2-7-204/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00948-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Atsakovas
- I. T. A.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant atsakovės I. T. A. atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos ieškinį atsakovei I. T. A. dėl pensijos permokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Iš ieškovės gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės I. T. A., kaip A. T. turto paveldėtojos, 40000,31Lt pensijos permoką, išmokėtą A. T.. Nurodo, kad VSDFV Šilutės skyrius A. T. paskyrė ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 1990 m. liepos 6 d. A. T., pateikdamas prašymą pensijai skirti, įsipareigojo laiku pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2008 m. vasario 13 d. iš kompetentingos Vokietijos įstaigos Deutsche Rentenversicherung gavo pranešimą, kad A. T. persikėlė iš Lietuvos į Vokietiją ir nuo 1999-10-25 gauna Vokietijoje senatvės pensiją. Kadangi A. T. įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo savo išvykimo į Vokietijos Respubliką, senatvės pensijos mokėjimas jam nebuvo nutrauktas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Gavusi pranešimą iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, ieškovė 2008-03-14 raštu Nr. SEU-08-3693 paprašė VSDFV Šilutės skyriaus atsiųsti A. T. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos bylą ir sprendimą apie pensijos nutraukimą, kadangi asmuo nuo 1999-10-25 gyvena Vokietijoje ir jam paskirta ir mokama senatvės pensija Vokietijoje. VSDFV Šilutės skyriuje A. T. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2008-07-01. VSDFV Šilutės skyrius apskaičiavo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoką ir 2008-10-09 direktoriaus pavaduotojos (pensijoms) B. K. sprendimu Nr. P31-39 buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1999-10-25 iki 2008-06-30 susidarė 40518,23Lt perskaičiuotos senatvės pensijos permoka ir tai, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės. Ieškovė 2009-02-17 raštu Nr. SEU-09-1731 kreipėsi į kompetentingą Vokietijos įstaigą Deutsche Rentenversicherung Nord, informuodama, kad laikotarpiu nuo 1999-10-25 iki 2008-06-30 dėl pensijos gavėjo kaltės (nebuvo pranešta apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ir pensijos iš kitos valstybės gavimą) susidarė 40518,23Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoka ir remiantis E. T. reglamento Nr. 574/72/(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi ieškovė paprašė išskaityti permokėtą 40518,23Lt sumą iš A. T. Vokietijoje mokamų išmokų. 2009-04-20 iš kompetentingos Vokietijos institucijos Deutsche Rentenversicherung Nord buvo gautas atsakymas, kad ieškovei buvo pervesta 150 eurų, o tolesni išskaitymai negalimi, nes apdraustasis A. T. (duomenys neskelbtini) mirė.
Taip pat, ieškovė nurodo, kad A. T., 1990 m. pateikdamas prašymą skirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, buvo pasirašytinai supažindintas ir įsipareigojo pranešti informaciją apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau A. T. apie savo išvykimą nepranešė, todėl jam toliau neteisėtai buvo mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. A. T. nuo 1999-10-25 nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir prarado teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Šilutės rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad mirus A. T., palikimą priėmė I. T. A.. Kadangi mirusio A. T. turtą paveldėjo I. T. A., ji ir turėtų atsakyti už palikėjo skolas, todėl ieškovė prašo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą ir grąžinti susidariusią 40000,31Lt permoką, išmokėtą A. T. laikotarpiu nuo 1999-10-25 iki 2008-06-30.
Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Kelpšas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, tokia yra ir jo atstovaujamos atsakovės pozicija. Atsakovė nurodo palikimo nepriėmusi, Vokietijoje jo atsisakė, todėl neprivalo atsakyti už A. T. pensijos permoką. Koks likęs A. T. turtas Lietuvoje, nežino, nes dokumentų nesitvarkė. Nors turto yra, tačiau atsakovė nesirengia jo priimti, nenori to.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, VSDFV Šilutės skyrius A. T. paskyrė ir mokėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 1990 m. liepos 6 d. A. T., 1990-07-02 pateikdamas prašymą pensijai skirti, įsipareigojo laiku pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (b.l. 26-27). VSDFV Užsienio išmokų tarnyba nurodo 2008 m. vasario 13 d. iš kompetentingos Vokietijos įstaigos Deutsche Rentenversicherung gavusi pranešimą, kad A. T. persikėlė iš Lietuvos į Vokietiją ir nuo 1999-10-25 gauna Vokietijoje senatvės pensiją. Kadangi A. T. įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo savo išvykimo į Vokietijos Respubliką, senatvės pensijos mokėjimas jam nebuvo nutrauktas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme. Gavusi pranešimą iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, ieškovė 2008-03-14 raštu Nr. SEU-08-3693 paprašė VSDFV Šilutės skyriaus atsiųsti A. T. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos bylą ir sprendimą apie pensijos nutraukimą, kadangi asmuo nuo 1999-10-25 gyvena Vokietijoje ir jam paskirta ir mokama senatvės pensija Vokietijoje. VSDFV Šilutės skyriuje A. T. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo 2008-07-01. VSDFV Šilutės skyrius apskaičiavo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoką ir 2008-10-09 sprendimu Nr. P31-39 nustatė, kad laikotarpiu nuo 1999-10-25 iki 2008-06-30 susidarė 40518,23Lt perskaičiuotos senatvės pensijos permoka ir tai, kad permoka susidarė dėl išmokos gavėjo kaltės (b.l. 12-17). Ieškovė 2009-02-17 raštu Nr. SEU-09-1731 kreipėsi į kompetentingą Vokietijos įstaigą Deutsche Rentenversicherung Nord, informuodama, kad laikotarpiu nuo 1999-10-25 iki 2008-06-30 dėl pensijos gavėjo kaltės (nebuvo pranešta apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ir pensijos iš kitos valstybės gavimą) susidarė 40518,23Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos permoka ir remiantis E. T. reglamento Nr. 574/72/(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi ieškovė paprašė išskaityti permokėtą 40518,23Lt sumą iš A. T. Vokietijoje mokamų išmokų. 2009-04-20 iš kompetentingos Vokietijos institucijos Deutsche Rentenversicherung Nord buvo gautas atsakymas, kad ieškovei buvo pervesta 150 eurų, o tolesni išskaitymai negalimi, nes apdraustasis A. T. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 19, 20).
Nors A. T., 1990-07-02 pateikdamas prašymą skirti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, buvo pasirašytinai supažindintas ir įsipareigojo pranešti informaciją apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau apie savo išvykimą nepranešė, todėl jam toliau neteisėtai buvo mokama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. A. T. nuo 1999-10-25 nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir prarado teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė neginčija susidariusios A. T. pensijos permokos, jos dydžio bei tos aplinkybės, kad A. T., išvykęs gyventi į Vokietiją ir ten gaudamas senatvės pensiją už tą patį darbo stažą, neturėjo teisės šios pensijos gauti Lietuvoje, t.y., kad grąžintina permoka susidarė dėl A. T. kaltės. Atsakovė ginčija tik prievolę atsakyti už jo skolas, nurodydama, kad nepriėmė A. T. palikimo nei Vokietijoje, nei Lietuvoje ir neketina jo priimti.
Šilutės rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad mirus A. T. palikimą priėmė dukra I. T. A., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 22).
Atsakovė I. T. A. ginčija faktą, kad priėmė A. T. palikimą ir ieškiniu prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-796-733/2010 prašė pripažinti jos Šilutės rajono 1 – ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei pateiktą 2009-03-23 pareiškimą apie A. T. palikimo priėmimą niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012, ieškinys atmestas (b.l. 61-68). Esant šioms aplinkybėms, atsakovės ir jos atstovo advokato argumentai, kad atsakovė nepriėmė A. T. palikimo yra atmestini.
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria. Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą nuosavybės teise, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalo jį priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šiuo atveju galioja imperatyvoji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui.
Pagal CK 5.52 str., galiojusio pareiškimo notarui pateikimo metu, įpėdinis, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
Kadangi atsakovė priėmė palikimą, t.y. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o palikėjas A. T. turėjo prievolę grąžinti ieškovei 40000,31Lt išmokėtos senatvės pensijos permoką, todėl ši suma priteistina iš atsakovės I. T. A. (CK 5.1 str. 2 d., 6.2 str.).
Iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 1200Lt žyminio mokesčio ir 12Lt pašto išlaidų, t.y. iš viso 1212Lt į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš I. T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40000,31Lt pensijos permokos, išmokėtos A. T., ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, juridinio asmens kodas 188735972, ir 1212Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.