Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-05-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-4035-358/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
A2.1.-4035-358/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03366-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.1.-4035-358/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03366-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2; 2.2.1.2; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 23 d., apie 10.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. inspektoriai A. P. ir T. M. atliko UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimą. Patikrinimo metu įmonės patalpose rasta dirbanti – kerpanti audinius (tautinius sijonus) J. B. B., kuri, remiantis VSDFV duomenimis nebuvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini), Tokiais veiksmais V. S., būdamas UAV (duomenys neskelbtini), direktoriumi, leido dirbti J. B. B. su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 d., 6 d., ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad vasario 23 dieną turėjo vykti pas gydytojus, buvo iškviesta anksčiau dirbusi darbuotoja, nes buvo gavę rimtą užsakymą tautinių rūbų siuvimui. Įmonėje dirba 13 asmenų, padėtis yra sunki. Vasario 24 dieną ją įdarbino, po mėnesio atleido, vėliau vėl priims, nes žada atsirasti darbo prie tautinių rūbų, nes tokiu tikslu ir priima. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes jo vadovaujama bendrovė yra maža, moka minimalius atlyginimus, specializuojasi tik Lietuvos tautinių rūbų siuvimu, susidomėjimas tautiniais rūbais mažėja, vis mažiau atsiranda meistrų, norinčių ir mokančių juos siūti. Be to, jo ir jo sutuoktinės sveikata yra bloga, serga širdies kraujagyslių ligomis, vaistams išleidžia didelę dalį pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad V. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

V. S. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 3), V. S. paaiškinimu (b. l. 4), patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu rasta dirbanti J. B. B., kuri VSDFV duomenimis 2016-02-23 įdarbinta nebuvo (b. l. 5), J. B. B. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad šioje įmonėje buvo dirbusi anksčiau, 2016-02-23 atėjo sukirpti kelis sijonus, nes jos paprašė, dėl atlygio nesitarė, darbo sutarties nesudarė (b. l. 6), užklausos rezultatais iš VSDFV, iš kurio matyti, kad 2016-02-23 J. B. B. UAB (duomenys neskelbtini), nėra įdarbinta (b. l. 7), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 9-10), darbo sutartimi, iš kurios matyti, kad ji yra sudaryta 2016 m. vasario 24 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini), ir J. B. B., nurodyta darbo pradžia 2016-02-24 (b. l. 11-12).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. – t. y. nelegaliai įdarbino asmenį, todėl yra baustinas.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. pripažino savo kaltę, po teisės pažeidimo padarymo geranoriškai bendradarbiavo su institucija, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nuo 2016-02-23 iki 2016-04-05 buvo nedarbingas, turi sveikatos problemų, gauna nedideles pajamas, didelę dalį pajamų išleidžia vaistams, jo vadovaujama bendrovė užsiima specifine veikla – siuva tautinius rūbus. Teismas konstatuoja, kad paskirtina minimali 868 eurų nuobauda būtų aiškiai per griežta, todėl nebūtų teisinga. Šios nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30 ¹ straipsnį ir nuobaudą sumažinti iki 200 eurų. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30 ¹ str., 286, 287 str. teismas

nutaria:

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK : 16057348321.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė