- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- I-3945-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00445-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 6–9) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. birželio 1 d. Teigė, kad nuo bausmės pradžios yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, aktyviai lankė pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo ir socialinės reabilitacijos programas, darbinė motyvacija yra teigiama, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo artima socialinė aplinka nėra kriminalinė, todėl jis atitinka Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnyje nustatytas formalias ir subjektyvias sąlygas trumpalaikei išvykai gauti. Tvirtino, kad septynis kartus kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo, tačiau jo prašymai buvo netenkinti. Atsakovės atstovo atsisakymai suteikti pareiškėjui trumpalaikes išvykas yra formalūs, grindžiami tais pačiais motyvais ir argumentais. Teigė, jog dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų jaučiasi diskriminuojamas, nes kitiems nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai nuteistųjų grupei ir turintiems drausminių nuobaudų, trumpalaikės išvykos į namus yra suteikiamos. Toks nevienodas ir jį diskriminuojantis trumpalaikės išvykos nesuteikimas žemino ir žeidė pareiškėją, jam pasireiškė depresija, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b. l. 20–23) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pataisos namų direktoriui suteikta diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus. Pareiškėjas formaliai atitinka Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnyje nurodytas sąlygas, todėl turi formalią teisę į trumpalaikę išvyką į namus, tačiau trumpalaikės išvykos taikymui būtina sąlyga yra tai, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Šios sąlygos įgyvendinimą arba neįgyvendinimą parodo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatoma pagal „OASys“ metodiką. Pagal Marijampolės PN specialistų išvadas, pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika naudojant „OASys“ metodiką yra vidutinė. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui suteikus teisę į trumpalaikę išvyką, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą sustiprina ne tik tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo teistas, bet ir ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu pareiškėjas ne tik nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, tačiau ir vėl nusikalto, dėl to buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę.
Atsakovo atstovo nuomone, yra pastebimi teigiami pareiškėjo elgesio pokyčiai (jis dalyvauja pataisos programose, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones), tačiau tai tik parodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nėra pagrindas besąlygiškai konstatuoti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tvirtino, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, Marijampolės PN direktorius turėjo teisę priimti sprendimą nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus, kuris yra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis. Marijampolės PN veikė teisėtai, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtai priimtų sprendimų, kuriais buvo netenkinti jo prašymai suteikti trumpalaikes išvykas į namus. Pareiškėjas tvirtino, kad sprendimai, kuriais nuspręsta nesuteikti jam trumpalaikės išvykos į namus, buvo formalūs, diskriminacinio pobūdžio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. lapkričio 5 d., 2019 m. sausio 22 d. ir 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymais suteikti trumpalaikę išvyką į namus pasimatymo su artimaisiais tikslu (b. l. 46, 51, 53, 56, 61, 67, 72). Pareiškėjo prašymai buvo svarstyti Marijampolės PN Drausmės komisijoje, kuri nutarė – nesiūlyti suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus (b. l. 48–49, 57, 64, 68, 73, 77–78). Marijampolės PN direktorius sprendimais 2018 m. gegužės 28 d. Nr. 20/07-692, 2018 m. liepos 13 d. Nr. 20/07-880, 2018 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 20/07-1113, 2018 m. spalio 5 d. Nr. 20/07-1519, 2018 m. lapkričio 30 d. Nr. 20/07-1950, 2019 m. sausio 31 d. Nr. 20/07-116, ir 2019 m. kovo 15 d. Nr. 20/07-271 atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo (b. l. 10–16, 47, 52, 54, 59–60, 65–66, 70–71, 75–76).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę išvyką nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams - atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus. Leidimą parvykti į namus suteikia pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę išvyką neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, nuteistieji, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta lašeliniu būdu per orą, sergantys nuteistieji.
Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 104 ir 154 straipsniuose nurodytas sąlygas ir todėl turi formalią teisę į trumpalaikę išvyką į namus (teisę pateikti prašymą).
BVK 104 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tvarką, pagal kurią nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, XLVIII skyrius reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką (305-311 punktai).
Marijampolės PN nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarka nustatyta Nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-4/07-66 (toliau – ir Aprašas), kuris nustato Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąlygas bei kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų tinkamai įgyvendintos BVK 104 straipsnio nuostatos (b. l. 80–88 ). Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, įtvirtinti Aprašo 24 punkte, kuriame nurodyta, jog leidimas išvykti į namus nuteistajam gali būti suteiktas, jeigu jis atitinka šiuos kriterijus: atlikta ne mažiau kaip pusė teismo paskirtos bausmės laiko; nuteistasis laikomas lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis; nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu; nuteistasis nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dešimt metų; nuteistajam nebuvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų dėl padarytų pažeidimų; nuteistasis nėra užsienietis; nuteistasis nėra ribotai pakaltinamas, taip pat sergantis infekcinėmis, venerinėmis ligomis; nuo ankstesnės trumpalaikės išvykos į namus pagal BVK 104 str. yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai. Aprašo 25 punkte įtvirtinti papildomi kriterijai, į kuriuos gali būti atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus nuteistajam klausimą: nuteistojo asmenybė (biografija, turimi socialiniai ryšiai, polinkiai, vertybių sistema, aplinkybės, sąlygojusios nusikaltimo padarymą); elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (paskirtų nuobaudų ir paskatinimo priemonių kiekis ir pobūdis, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, elgesio pokyčiai, darbinė veikla ir požiūris į darbą, požiūris į mokslą, savanoriškas civilinio ieškinio dengimas); informacija apie laisvės atėmimo bausmę (kokia paskirta laisvės atėmimo bausmė, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta, už kokias nusikalstamas veikas anksčiau buvo teistas, ar nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ar nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikalstamą veiką, ar buvo anksčiau paleistas lygtinai ir grąžintas atlikti likusią bausmės atlikimo dalį dėl lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimų, ar nuteistasis buvo paieškomas). Be to, Komisija, teikdama įstaigos direktoriui rekomendacijas dėl trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo, jas gali pagrįsti ir kitais kriterijais, kaip tai numatyta Aprašo 26 punkte.
Pagal Aprašo 3 ir 11 punktus, nuteistojo prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo nagrinėja bei sprendimą dėl rekomendacijų įstaigos direktoriui suteikti ar nesuteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus priima pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta Drausmės komisija (toliau – ir Komisija). Sprendimus dėl nuteistųjų prašymų suteikti trumpalaikę išvyką į namus priima Įstaigos direktorius (Aprašo 18, 19,21,23 punktai).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prašymai dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo (b. l. 46, 51, 53, 56, 61, 67, 72) buvo nagrinėjami Komisijos posėdžiuose, kuriuose buvo vertinama pareiškėjo atitiktis Aprašo 24 ir 25 punktuose nustatytiems kriterijams. Komisijos protokoliniuose nutarimuose (b. l. 48–49, 57, 64, 68, 73, 77–78) nustatyta, jog pareiškėjas atitinka trumpalaikės išvykos į namus nuteistajam suteikimo kriterijus (atliko pusę paskirtos bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, paskirta bausmė neviršija 10 metų), per bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo vietoje nuteistojo elgesys geras, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nėra pažeidęs, drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse ir programose. Pareiškėjas teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra žema. 2015 m. gegužės 18 d. buvo paleistas lygtinai iš pataisos namų, tačiau piktybiškai nesilaikė paskirtų teismo įpareigojimų, todėl lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Komisijos nuomone, šie faktai įrodo A. A. asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, Komisija priėmė sprendimus siūlyti direktoriui nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus.
Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d., Aprašo 18 p.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.
Iš Marijampolės PN direktoriaus sprendimų turinio (b. l. 10–16,47, 52, 54, 59–60, 65–66, 70–71, 75–76) matyti, kad kiekvienu individualiu atveju atsisakydamas pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką į namus Marijampolės PN direktorius jam Komisijos pateiktų dokumentų pagrindu vertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir iš esmės pritarė Komisijos argumentams, jog pareiškėjo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu dėl nežemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos, panaikinto lygtinio paleidimo bei naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės rodo pareiškėjo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, pareiškėjo argumentai dėl formalių sprendimų priėmimo atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjo prašymai dėl trumpalaikės išvykos suteikimo buvo nagrinėjami ir sprendimai priimami laikantis Aprašo reikalavimų. Priimdami sprendimus, Komisija ir Marijampolės PN direktorius kiekvienu konkrečiu atveju įvertino pareiškėjo atitiktį BVK 104 straipsnyje ir Aprašo 24 ir 25 punktuose nustatytoms trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygoms ir kriterijams, taip pat atsižvelgė į visas kitas teisiškai reikšmingas aplinkybės, savo sprendimus motyvavo bei pagrindė objektyviais duomenimis.
Nagrinėjant bylą, Marijampolės PN direktoriaus neteisėtų veiksmų konstatavimui, realizuojant jam suteiktą diskrecijos teisę - priimti sprendimus dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo pareiškėjui, byloje nenustatyta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo diskriminavimo prieš kitus nuteistuosius priimant sprendimus dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo diskriminavimo atvejų (t. y. nenurodė įrodymais pagrįstų duomenų, neįvardijo konkrečių nuteistųjų, kuriems analogiškais atvejais buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, datų, kuomet jiems buvo suteiktos trumpalaikės išvykos ir pan. ), todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, galimai diskriminuojant pareiškėją.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje numatytų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.