Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi Kaunas, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2022 m. sausio 3 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis už pečių savo motiną Z. P. ir ją pastūmė, dėl ko Z. P. krisdama atsitrenkė galva į spintelę, tuo padarydama muštinę žaizdą kaktoje sukėlė savo šeimos narei Z. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji L. P. kalta prisipažino visiškai ir apklausiama įtariamąja parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti apie 19 val., į bendras buto duris pradėjo belstis jos draugas M. M., ji žinojo, kad tai būtent jis, nes prieš tai jis jai parašė žinutę. Jos draugas beldė į buto duris, tuo metu ji buvo savo kambaryje, o mama, su kuria gyvena kartu apie 20 metų, kitame. Išgirdusi beldimą į duris, mama norėjo eiti jų atidaryti. Ji (kaltinamoji) žinodama, kad atėjo jos draugas, sakė mamai, kad ji niekur neitų ir nesikištų į jų santykius, kad neitų prie durų ir niekam jų neatidarinėtų. Tačiau jos mama vis tiek priėjo prie durų norėdama jas atidaryti. Ji (kaltinamoji) priėjo prie jos iš priekio tarp jos (nukentėjusiosios) ir buto durų, ir stipriau stumtelėjo ją dešine ranka. Stūmė mamą savo dešine ranka liesdama jai už kairio peties, vieną kartą. Nuo jos pastūmimo mama pargriuvo. Ar mama kur nors atsitrenkė ir, ar susižeidė, ji (kaltinamoji) nematė, nes jai trukdė virtuvės siena. Matė tik tiek, kad mama parkrito. Buto durys tuo metu nebuvo atidarytos ir jos draugas visos šios situacijos nematė. Įvykio metu bute buvo tik ji ir jos mama. Paskui mama atsikėlė, ant mamos jokių sužalojimų nematė. Ji (nukentėjusioji) atsikėlė ir išėjo pro duris į koridorių ieškoti pagalbos, o ji (kaltinamoji) liko bute ir sugrįžo į savo kambarį, kur sėdėjo iki atėjo policijos pareigūnai ir ją apklausė. Su savo draugu, įvykio metu nebendravo, jo net nematė, nes pas ją jis nebuvo užėjęs, o ji taip pat į koridorių nėjo. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. Prieš beveik tris metus, tikslios datos nepamena, pas ją bute buvo kitas jos sugyventinis. Tarp jo ir jos mamos įvyko konfliktas, mama išvietė pareigūnus. Atvykus pareigūnams, ji stipriau sugriebė mamai už rankos. Tai pamatė policijos pareigūnė ir už šį faktą išvežė ją už smurtą artimoje aplinkoje. Ją nuvežė į areštinę ir ten buvo vieną parą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nes su mama susitaikė. Esant galimybei norėtų su nukentėjusiąja susitaikyti, nes dėl šio poelgio labai gailisi, nenorėjo, kad mama susižalotų (b. l. 157–160, 169–171).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

2022 m. sausio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pareiškėjos Z. P. parodymai apie tai, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 22.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos dukra L. P., kilus konfliktui jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia jai būnant prie buto išėjimo durų, būdama jai iš už nugaros, rankomis ties pečiais suėmė ją už rankų ir stūmė į virtuvės pusę, ko pasėkoje ji pargriuvo ir galva trenkėsi į virtuvėje buvusią spintelę, prasiskėlė dešinės pusės smilkinį. Tokiais veiksmais L. P. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus galvos srityje. Jai padaryta fizinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusia. Konfliktas kilo dėl to, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 22.30 val. į buto duris pradėjo belsti jos dukros draugas M.. Ji ėjo prie durų sudrausminti jos draugo, o tuo metu jos dukra L. P. stvėrė ją ir prieš ją panaudojo fizinį smurtą, sukėlė sužalojimus. L. P. jos atžvilgiu fizinį smurtą naudoja jau ne pirmą kartą. Jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jos dukra yra agresyvi, jai kyla haliucinacijos, tačiau gydytis dėl sveikatos sutrikimų nesutinka. Įvykusio konflikto niekas nematė. Ją (nukentėjusiąją) prasiskėlusia galva namo koridoriuje pamatė kaimynai, kurie ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai ją pristatė į gydymo įstaigą. Po apžiūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune gyvena tik dviese su dukra L. P. (b. l. 11–15).

2022 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji Z. P. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. viskas prasidėjo apie 22.30 val. jai būnant namuose. Pas jos dukrą L. atėjo jos draugas M., jis beldė į duris, bet L. nesikėlė jo įleisti. L. buvo viename kambaryje, o ji kitame. Vyras beldėsi į duris, todėl ji (nukentėjusioji) priėjo jų atidaryti. Jai priėjus prie durų, jos dukra L. priėjo tarp jos ir tarp durų ir abiem rankomis suėmusi už pečių, stūmė ją atgal nuo durų. L. pasisuko šonu ir viena ranka, kuria tiksliai, neprisimena, vieną kartą ją stūmė už dešinio peties. Stūmė stipriai, todėl ji parkrito. Krisdama galva atsitrenkė į virtuvėje stovėjusią spintelę ir prasikirto galvą. Jos dukra matė, kad ji gulėjo ant žemės ir, kad jai iš smilkinio bėgo kraujas. Ji gulėjo ant žemės apie 5 minutes, nes buvo susijaudinusi, jai buvo šokas, dejavo negalėdama atsikelti, o jos dukra grįžo į savo kambarį ir sėdėdama ant sofos mėgdžiojo jos dejavimo garsus, atsikelti jai nepadėjo. Tuomet ji prisidengė kraujuojančią žaizdą rankšluosčiu ir išėjo į koridorių ieškoti pagalbos. Dukros draugas M. į jos butą įėjęs nebuvo, jis buvo bendro naudojimo koridoriuje iš kurio jos kaimynai jį išvarė. Įvykio tarp jos ir dukros niekas nematė. Vėliau kaimynai S. su G. bei sutuoktiniai L. ir V. jai padėjo atsikelti, pasodino ant kėdės bendro naudojimo koridoriuje, iškvietė policijos pareigūnus ir GMP. Ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Grįžusi namo tą naktį pas save nakvoti neliko, nakvojo pas savo draugę, gyvenančią tame pačiame name. Ten nakvojo tą vieną naktį. Daugiau apie įvykį nieko papildyti negali. Po šio įvykio jos dukra L. jos neatsiprašė, apie įvykį jos visai nebendravo. Dabar po įvykio jos labai mažai bendrauja, kaip sako - ,,valdiškai“. Ji būna savo kambaryje, o dukra po darbo būna savame. Dukra kartais jai padaro valgyti, tačiau daugiau nebendrauja, ji jos nieko neklausia, jos nesikalba. 2022 m. sausio 18 d. jos dukra darbe apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, dėl to labai susierzino ir atėjusi į jos kambarį ją apšaukė, kad ji jai gyvenimą sugadino, kad policija dabar jos ieško, kad ji visada skundžiasi kaimynams. Ji tik šaukė, nieko jai nedarė ir grįžo į savo kambarį. Ji nieko dukrai neatsakė ir dukra nusiraminusi grįžo į savo kambarį. Dėl šio įvykio su dukra sutiktų taikytis, jei ji pažadėtų daugiau jos neskriausti. Jos su dukra gali toliau gyventi kartu. Jai yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau jį reikšti atsisako (b. l. 66–69).

2022 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjo apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti apie 22 val., išgirdo bendrame koridoriuje triukšmą ir nesmarkų beldimą į savo buto duris. Jis pats gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra koridoriuje šiek tiek toliau nuo nukentėjusios kaimynės Z.. Moteris ieškodama pagalbos ėjo pas savo geriau pažįstamus kaimynus S. ir G. L. į gretimą butą, kuris yra šalia jo. Eidama pro šalį iki jų pabeldė ir į jo buto duris. Atidaręs duris, bendrame koridoriuje pamatė savo kaimynę Z., kuri smarkiai kraujavo. Koridoriuje ant grindų taip pat matė kelias kraujo dėmes. Jam išėjus į koridorių jame dar buvo įtariamosios L. draugas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, norėjo ateiti pas L. į svečius. Jis pamatęs, kad Z. kraujuoja, jos taip pat klausė, kas atsitiko, ar nereikia pagalbos, atrodė išsigandęs, tačiau dar nežinodami visos situacijos jie su kitais kaimynais asmenį išvijo. Vyro vardo jis nežino, žino jį tik iš matymo, nes jis yra L. draugas ir kartais pas ją apsilanko. Nukentėjusi kaimynė Z. į koridorių buvo išėjusi apsirengusi tik naktinius marškinius, galvos srityje, dešinėje pusėje ties smilkiniu matė kraujuojančią žaizdą, kurią ji galimai buvo prispaudusi kažkokia medžiaga, tiksliai neprisimena. Kaimynė elgėsi gana ramiai, neatrodė labai išsigandusi, tačiau ieškojo pagalbos, nes gan smarkiai kraujavo. Į koridorių išėjo dar keli kaimynai, tai jo draugė L. P. ir kaimynai iš kito buto S. ir G. L.. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė GMP medikus bei policijos pareigūnus. Kol jis kalbėjosi telefonu, anksčiau minėti kiti kaimynai pasodino nukentėjusiąją Z. ant kėdės, bendro naudojimo koridoriuje, atnešė rankšluostį kraujuojančiai galvos žaizdai prispausti, vis kalbino ir ramino moterį, kad tuoj atvyks pagalba. Pati Z. jiems pasakojo, kad atėjus L. draugui, moteris norėjo jį įleisti į namus, o dukra nenorėjo, kad būtų kišamasi į jos reikalus ir mamą nustūmė nuo durų, ko pasėkoje ši nukrito ir galva trenkėsi į spintelę. Po patirto smūgio ji prasikirto galvą ir išėjo į koridorių ieškoti kaimynų pagalbos. Kaip jau minėjo, Z. pirmiausia ėjo pas kaimynus L., nes jie ilgiau metų kartu gyvena, juos geriau pažįsta, tačiau praeidama pabeldė ir į jo duris. Taip pat koridoriuje girdėjosi bendras triukšmas, sujudimas, todėl ir išėjo į koridorių pažiūrėti, kas vyksta. Pati L. viso įvykio metu į koridorių išėjusi nebuvo, visą laiką prabuvo savo namuose. Tą vakarą moters jis taip ir nematė. Atvykus GMP ir policijos pareigūnams, medikai apžiūrėjo kaimynę Z., o policijos pareigūnai nuėjo pas jos dukrą L.. Įsitikinęs, kad atvykusios tarnybos pasirūpins šia situacija, jis ir kiti kaimynai, išėjo namo. Daugiau detalių apie įvykį pateikti negali. Šiame bute pats gyvena jau apie 10 metų ir kaimynes Z. ir L. pažįsta. Kiek jam žinoma iš nuogirdų, Z. jau anksčiau yra rašiusi pareiškimą policijai dėl dukros elgesio, tačiau jį vėliau atsiėmė. Pats šio konflikto fakto nematė ir negirdėjo. Apskritai kažkokių konfliktų pas kaimynes jis negirdi, daugiau smurto atvejų nėra matęs. Z. jam apie dukrą nėra sakiusi nieko blogo, nėra skundusis jos elgesiu (b. l. 60–63).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. B. 2022 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų buvo pastebėta ant kėdės sėdinti moteris, kuriai stipriai kraujavo iš galvos, dešinės pusės kaktos srityje. Moteris - Z. P.. Sėdėdama ant kėdės moteris, rankomis su medžiaginiu rankšluosčiu laikė užspaudusi kraujuojančią žaizdą. Atvykus GMP 1512 brigadai, nedelsiant apžiūrėjus moterį kirstinė žaizda buvo apvyniota medicininiais bintais ir Z. P. nedelsiant buvo išvežta į KK LSMUL SPS tolimesniems tyrimams atlikti. Z. P. teigė, kad ji gyvena kartu su savo dukra L. P., kuri yra registruota nukentėjusiosios bute ir nuolat konfliktuoja. Nukentėjusioji teigė, kad šiandien, t. y. 2022 m. sausio 3 d., pas jos dukrą atėjo jos dukros draugas, kuris beldė į duris. Z. P. išgirdusi priėjo prie buto durų, tačiau minėto dukros draugo neįsileido, todėl Z. P. dukra L. P., priėjusi iš nugaros tyčia sugriebė Z. P. už rūbų ir stipriai stūmė, ko pasėkoje nuo stūmimo Z. P. iš koridoriaus krito į virtuvės patalpą ir kritimo metu trenkėsi į virtuvinę spintelę ir prasiskėlė dešinės pusės kaktos srityje galvą. Pradėjo stipriai kraujuoti. Pabendravus su Z. P. dukra L. P., pastaroji teigė, jog pas ją atėjo jos draugas, tačiau pamačiusi kad mama Z. P. jos draugo neįsileidžia į butą, moteris sugriebusi mamą už drabužių tyčia nustūmė ją nuo durų, kad mama, kaip ji teigė, nesikištų į jos gyvenimą (b. l. 6–9).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2022 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl aplinkybių tikslinimo ir procesinių veiksmų atlikimo“ užfiksuota, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 22.40 val. Kauno apskrities VPK VTV OVS gautas pranešimas ROIK 012200007191, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dukra smurtauja prieš mamą. Aplinkybių tikslinimo metu nustatyta, kad 2022 m. sausio 3 d., apie 22.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, L. P., gim. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui prieš savo šeimos narį - mamą Z. P. panaudojo fizinį smurtą t. y. Z. P. būnant prie buto išėjimo durų, L. P. būdama jai iš už nugaros, rankomis suėmė Z. P. už rankų ties pečiais, stūmė į virtuvės pusę, ko pasėkoje Z. P. pargriuvo ir galva trenkėsi į virtuvėje buvusią spintelę. Tokiais veiksmais L. P. Z. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus galvos srityje. Z. P. padaryta fizinė žala. Z. P. įteikta užduotis į TME. L. P. nesulaikyta, į Kauno apskrities VPK areštinę neuždaryta, atskirta nuo mamos Z. P.. Z. P. nurodė vyksianti apsistoti pas savo draugę E., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ant Z. P. vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kartu su tarnybiniu pranešimu pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti Z. P. sužalojimai (b. l. 20–22).

2022 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 25–35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G8/2022 (02) (tyrimas pradėtas ir baigtas 2022 m. sausio 4 d.) nurodyta, kad Z. P. konstatuota muštinė žaizda kaktos dešinėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 3 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus (b. l. 72–74).

2022 m. sausio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kameros užfiksuoti vaizdo įrašai. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams atėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), matoma ant kėdės sėdinti nukentėjusioji, galvą užsidengusi rankšluosčiu, rankšluostis išteptas raudonos spalvos skysčiu, galimai krauju, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma kaip Z. P., kuri atvykusiems policijos pareigūnams bei GMP nurodo, kad dukra trenkė į spintelę, pastūmė ją, ji pargriuvo ir atsitrenkė į spintelę. Toliau nurodo, kad atėjo dukros draugas, kuris beldė į duris, todėl ji atsikėlė, norėjo atidaryti duris ir pasakyti, kad nevaikščiotų. Pareigūnei užėjus į butą ir Z. P. dukros paklausus, kas čia atsitiko ir kodėl mama kraujuota? Moteris, t. y. įtariamoji L. P. atsako, kad nežino, pati ėjo ir trenkėsi į tą spintelę. Taip pat nurodė, kad su mama pykosi dėl draugo. Pareigūnei paklausus, ar nebuvo jokio fizinio kontakto, stūmimų, atsako, kad ,,biški“ buvo, kad mamą pastūmė ir ji nukrito (b. l. 111–116).

2022 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateiktos skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra. Skambučio pradžia 2022 m. sausio 3 d. 22.38.59 val. Įrašo data 2022 m. sausio 3 d., įrašo pradžios laikas 22:38. Pranešėjas praneša, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), reikia greitosios ir, greičiausiai, policijos, kad dukra sumušė mamą, visa galva kruvina, užspaudusi laiko žaizdą. Apie įvyki praneša kaimynas V. (b. l. 120–122).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji L. P. smurtavo savo motinos Z. P. atžvilgiu, t. y. 2022 m. sausio 3 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis už pečių savo motiną Z. P. ir ją pastūmė, dėl ko Z. P. krisdama atsitrenkė galva į spintelę, tuo padarydama nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje ir sukeldama savo šeimos narei Z. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos remiantis pačios kaltinamosios L. P. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiosios Z. P. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą), priežastinį ryšį tarp kaltinamosios neteisėtos veikos ir padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G8/2022 (02) pateikiami duomenys. Kaltinamoji L. P. smurtinius veiksmus savo motinos atžvilgiu atliko veikdama tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą. Tyčia rankomis suimdama už pečių savo motiną ir ją pastumdama, kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą arba ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą savo motinos veiksmais. Kaltinamoji ir nukentėjusioji laikytinos šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamosios L. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamoji baustina.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji L. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo trukme bei įpareigojimais (b. l. 175–178).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. P. padarė vieną tyčinį baigta nusikaltimą, priskiriamą nesunkių

nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios L. P. asmenybė, o būtent tai, kad nors praeityje neteista, tačiau vieną kartą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu (ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl kaltinamosios padarytos analogiškos nusikalstamos veikos) (b. l. 139–141). Kaltinamoji L. P. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta nebausta (b. l. 136–138). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydyta nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2012 m. liepos 20 d., diagnozė: F06.3 (Organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai) ir F06.1 (Organinis katatoninis sutrikimas) (b. l. 129), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje neregistruota (b. l. 135). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-141/2022 nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu L. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis asmenybės sutrikimas (F.07.0), dėl ko ji galėjo suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajai L. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis asmenybės sutrikimas (F07.0), dėl ko ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2022 m. sausio 3 d., taip pat šiuo metu L. P. galėjo (gali) visiškai suvokti nusikalstamų veikų pobūdį ir valdyti savo veiksmus. L. P. skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones netikslinga (b. l. 107–109). Kaltinamoji L. P. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (kaltinamoji smurtavo savo gyvenamojoje vietoje). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę vietoj intensyvios priežiūros kaltinamoji įpareigotina neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas trumpesnis, nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 161–169) paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 117, 123), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai L. P. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąją L. P. neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų, o taip pat įpareigojant kaltinamąją viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti L. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Išaiškinti, kad L. P., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.