Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-23 · Civilinė byla Nr. e2-483-728/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-23
Bylos Nr.
e2-483-728/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Eltermanienė
Atsakovas
V. R.
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-483-728/2017
Vieningo teisminio proceso Nr. 2-18-3-00407-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija:2.6.10.2, 2.6.10.5.2.3.2.3.9 (S)
--VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė,sekretoriaujant Renatai Polikevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Ž. K.,atsakovui V. R., jo atstovei advokatei R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 10300,89Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusios S. B. gydymo bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo V. B..

Nurodė, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl V. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 132str. 3d., kurio metu nustatyta, kad S. B. buvo sukandžiota atsakovo šuns, ji buvo gydoma ir mirė. Už gydymą apmokėjo iš PSDF lėšų, paslaugų kaina yra 10300,89Eur. 2017m. vasario 12d. atsakovas Šalčininkų rajono apylinkės teismo buvo išteisintas nesant nusikaltimo sudėties. Vilniaus apygardos teismas nuosprendį panaikino ir nauju nuosprendžiu priteisė žalą už nukentėjusios gydymą. LAT panaikino apeliacinio teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmos instancijos nuosprendį, o ligonių kasų ieškinį paliko nenagrinėtu.CK 6.280str. pagrindu ieškovas turi regreso teisę į atsakovą, nes atlygino jo padarytą žalą už mirusiosios S. B. gydymą iš PSDF biudžeto lėšų. Pagal LR sveikatos draudimo įstatymo 4str. 2 ir 3p. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa. PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių asmenų ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Ieškovo reikalavimas atitinka visas civilinei deliktinei atsakomybei keliamas sąlygas (CK 6.246-6.249str., 6.267str. 1d. ). Atsakovas neužtikrino, kad jo agresyvus šuo nesukels pavojaus aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, jis nesiėmė jokių veiksmų, įspėjančių aplinkinius apie jo valdomojoje teritorijoje esantį agresyvų gyvūną, todėl elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Dėl neteisėtų veiksmų buvo sužalotas asmuo, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė, dėl ko padaryta žala biudžetui, nes už gydymą buvo apmokėta iš biudžeto lėšų, o tai yra neabejotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir kilusios žalos. Pagal CK 6.267str. gyvūno savininkas atsako už naminio gyvūno padarytą žalą nepriklausomai nuo to, ar yra jo kaltė ir ar jo savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtą neveikimą.

Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra išteisintas. Jo šuo buvo pririštas lentpjūvės teritorijoje. LAT nutartimi jo baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas šunį laikė pririštą, t.y. jis veikė kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, ne kartą prašė ir draudė tiek S. B., tiek kitiems asmenims vaikščioti po privačią teritoriją. Be to LAT nutartimi konstatuota, kad atsakovo šuo negali būti laikomas agresyviu nei pavojingu. Atsakovas nepadarė delikto. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. B. sąmoningai vaikščiojo po lentpjūvės teritoriją, nes toks kelias yra trumpesnis, o aptverti teritorijos atsakovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl atsakingų institucijų neveikimo suformuoti žemės sklypą. Negalima teigti, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta prejudicinis faktas, kad S. B. be jokio pagrindo vaikščiodavo po teritoriją, erzindavo šunį, šuo buvo laikomas vadovaujantis teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių. Negalima konstatuoti, kad dėl atsakovo kaltės S. B. mirė. Atsakovo elgesys atitiko bonus pater familias standartus. Šiam ginčui netaikytinas CK 6.267str., nes atsakovas ėmėsi visų pakankamų veiksmų tinkamam šuns laikymui, tuo tarpu mirusioji elgėsi neatsargiai ir rizikingai.

Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Byloje atlikta teismo medicinos ekspertizė (akto Nr. EKM 13/2017(01) nustatė, kad su nukentėjusios S. B. blauzdų dauginėmis kastinėmis žaizdomis yra tiesiogiai susiję sveikatos sutrikimai, išvardinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos Medicininių paslaugų detalizavime. Kastinės žaizdos yra vienos iš pavojingiausių, sunkiai pagydomos. Beveik 100procentų jų supūliuoja, kas nulemia sepsio išsivystymą. Konkrečiu atveju pacientei 2012-07-15 išsivystęs delyras yra sietinas su besivystančiu sepsiu, sąlygotu kastinių blauzdų žaizdų. S. B. visą gydymo laikotarpį buvo taikytas tinkamas gydymas. Komisija nerado duomenų, leidžiančių konstatuoti žaizdų nepriežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012m. liepos 11d. apie 11.30min. atsakovo naudojamos Buivydų k. lentpjūvės, priklausančios T. R., teritorijoje ėjusią S. B. sukandžiojo V. R. šuo, kuri nuo įkandimų sukeltų sveikatos sužalojimų buvo gydoma ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties priežastimi buvo abiejų blauzdų kastinės žaizdos, kurios komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia tromboembolija. S. B. gydymui buvo išleista 10300,89Eur sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. R.. Ieškinį grindžia CK 6.267str. 1d. bei 6.270str. 1d., LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20str. 2d. 3p. įtvirtintomis nuostatomis, Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002m. liepos 16d. sprendimu Nr. 439 ,,Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo‘‘. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nevykdė šių normų reikalavimų, nes nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino kitų žmonių saugumo. Atsakovas dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 132str. 3d. buvo išteisintas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad šuo buvo pririštas, S. B. ne kartą įspėta nevaikščioti lentpjūvės teritorijoje, be to ji pati erzino šunį, t.y.elgesiu neatsargiai ir rizikingai..

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus...(CPK 178str. )

Pagal CK 6.267str. 1d. naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų žalą privalo atlyginti savininkas(valdytojas) jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270str. 1d. numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.212str. nenugalima jėga suprantama kaip aplinkybės, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti ir kad negalėjo užkirsti tam kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Aplinkybių, numatytų CK 6.212str. byloje nenustatyta. Taigi pagal CK 6.267str. 1d. naminio gyvūno savininkas atsako už naminio gyvūno padarytą žalą, nepriklausomai nuo to ar yra jo kaltė ir ar savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti padarytą turtinę žalą pagal minimą straipsnį. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270str. 1d. šalinančių atsakovo atsakomybę atsakovas taipogi neįrodė. Tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad lentpjūvės teritoriją buvo neaptverta, S. B. teritorijoje vaikščiojo nežiūrint to, kad ne kartą buvo įspėta to nedaryti, be to ji yra erzinusi pririštą atsakovo šunį. Yra buvęs atvejis, kai šuo buvo įsikandęs S. B. sijono, bet buvo laiku atitrauktas. Šias aplinkybes yra patvirtinę baudžiamojoje byloje liudytojai A. K., A. J..

Teismas, atsižvelgdamas į virš nurodytas nustatyta faktines aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas LR gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 20str. 2d. 3p., kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai ar turtui, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjūvės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu gali į ją patekti pašaliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamųjų ženklų apie laikomą šunį, nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, veikė neteisėtai, dėl ko buvo sukandžiota S. B., kuri nuo įkandimų mirė. Atsakovo veiksmuose yra visi elementais, dėl kurių kyla civilinė deliktinė atsakomybė už žalos padarymą. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo paaiškinimus apie trukdžius aptverti teritoriją dėl valstybės institucijų neveiklumo projektuojant žemės sklypą.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad S. B. buvo sukandžiota atsakovo šuns, nes ėjo lentpjūvės teritorija, nors ne kartą buvo įspėta ten nevaikščioti, ką patvirtina Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-604/2014 nustatytos aplinkybės, liudytojų A. K., A. J. parodymais nustatytos aplinkybės. Būdama senyvo amžiaus S. B. elgdavosi neadekvačiai ir sakydavo, kad lentpjūvė yra jos žemėje, todėl ten vaikščiodavo, kadangi teritorija buvo neaptverta. Be to anksčiau buvo atvejis, kad šuo buvo įsikabinęs į S. B. sijoną, tačiau šunį spėjo atitraukti. Taigi nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ir pati nukentėjusioji elgėsi nerūpestingai ir rizikingai, pati prisiėmė su tuo susijusią riziką, t.y. pati prisidėjo prie žalos atsiradimo. Todėl pagal CK 6.253str. 1d. ir 5d. yra pagrindas iš dalies atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo, sumažinant priteistinos žalos dydį, t.y. priteistinos žalos dydį sumažinti iki 8300Eur.

2000Eur dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinus ieškinį iš dalies atsakovui V. R. iš ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui. Teismas patenkino 89proc. reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 95Eur advokato išlaidų ir 95Eur už ekspertizę, viso 190Eur.

Iš atsakovo V. R. ieškovo naudai priteistina 5 procentai palūkanų nuo priteistos 8300Eur sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.210str.).

Vadovaujantis LR CPK 259str., 260str.,270str., 307str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 8300Eur žalos atlyginimo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, įm.k. 188783796 naudai.

Iš atsakovo V. R. ieškovo naudai priteisti 5 procentus palūkanų nuo priteistos 8300Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2000Eur dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo atsakovo V. R. naudai 190Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Regina Eltermanienė