Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui R. J., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nutarimais po 15 parų uždarant į baudos izoliatorių. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat prašė panaikinti jam skirtas nuobaudas, t. y. pareiškė naują, savarankišką reikalavimą adresuotą naujoms, į bylą neįtrauktoms proceso šalims. Toks prašymas negali būti laikomas skundo dalyko tikslinimu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 52 straipsnio prasme, nes įstatymas pareiškėjui suteikia teisę tikslinti ir pakeisti arba skundo pagrindą, arba dalyką ir nenumato galimybės tikslinti ir skundo pagrindą ir dalyką. Todėl byla nagrinėtina dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimą dėl nuobaudų panaikinimo, pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka (Bausmių vykdymo kodekso 183 str.), pareiškėjas turi teisę pareikšti duodamas naują skundą teismui.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2015 m. sausio 2 d. jis buvo pervestas į 17-ą būrį (b. l. 16-17). 2015 m. gruodžio 10 d., vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 „Dėl diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos“ R. J. buvo pervestas bausmę atlikti į 8-ą būrį. 2016 m. sausio 6 d. apie 17.00 val. jis kreipėsi į budėtojų dalį ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę tame būryje (b. l. 13), dėl to Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 18 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 18; b. l. 12), atsižvelgiant į jo rašytinį pasiaiškinimą (b. l. 14), nutarta jam skirti nuobaudą - uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su Nutarimu Nr. 18 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pasiaiškinime (b. l. 14) R. J. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 29 d. į Marijampolės PN buvo atvykusi jo žmona ir išdėstė aplinkybes dėl jo atsisakymo atlikti bausmę 8 būryje. Prašė jį grąžinti į 17-ą būrį tolimesnei bausmei atlikti. 2016 m. sausio 26 d. pareiškėjas vėl atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 8 būryje (b. l. 55). Pasiaiškinime (b. l. 54) nurodė, jog problema nėra sprendžiama. Marijampolės PN Drausmės komisija, išnagrinėjusi būrio viršininko pateiktą medžiagą, 2016 m. sausio 27 d. teikimu (b. l. 53) pataisos įstaigos direktoriui pasiūlė nuteistajam R. J. skirti nuobaudą, t. y. perkelti iš paprastos grupės į drausmės grupę. Pareiškėjas atlikti bausmę drausmės grupės 20-ame būryje atsisakė (b. l. 43), pasiaiškinime (b. l. 44) nurodė nežinantis, ar jį priims nuteistieji, prašė pasiteirauti, ar drausmės grupės būrys jį priims. Dėl atsisakymo eiti į 20-ą būrį Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 205; b. l. 15) jam skirta nuobauda – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų. Su Nutarimu Nr. 205 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Gavus Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo G. Č. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 20-ame būryje, Marijampolės PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą (b. l. 40-55), ir 2016 m. vasario 10 d. jį baigė tarnybinio tyrimo išvada (toliau – ir Išvada; b. l. 41-42). Tarnybinio tyrimo metu apklaustas pareiškėjas paaiškinime (b. l. 45) nurodė, kad jo žmona B. J. 2013 metais yra davusi parodymus apie laisvėje kitų asmenų padarytus neteisėtus veiksmus, todėl jam gali kilti problemų su 20-ojo būrio nuteistaisiais. Atliekant tarnybinį tyrimą buvo apklausti penki 20-o būrio nuteistieji, kurie paaiškinimuose nurodė nežinantys priežasčių, dėl kurių R. J. šiame būryje gali turėti problemų, teigė jo nepažįstantys. R. J. į 20-ą būrį nuėjęs nebuvo.

Pareiškėjas teigia, jo Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 205 jam paskirtos nuobaudos yra neteisėtos.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.).

Pataisos namuose nuteistieji skirstomi į būrius siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigos saugumo ir valdymo reikalavimų. Tuo tikslu Marijampolės PN direktorius 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 4/07-262 patvirtino Nuteistųjų diferencijuoto paskirstymo pataisos namuose schemą (b. l. 56, 57; toliau – ir Schema) ir nurodė ja vadovautis Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Psichologinės tarnybos, Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnams, skirstymo komisijai teikiant pasiūlymus dėl nuteistojo paskyrimo į būrį. Minėtas įsakymas ir juo patvirtinta Schema leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji į būrius skirstomi pagal jų asmenines savybes, elgesį pataisos namų įstaigoje, todėl pareiškėjo argumentai, jog 8-ame būryje laikomi asmenys teisti už sukčiavimą, o jis nėra teistas už sukčiavimą, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios, atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasties, pareiškėjas nebuvo nurodęs ir savo pasiaiškinimuose (b. l. 14, 44, 45, 46, 54).

Pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, atsakovas pirmiausia turi atlikti išsamų tarnybinį tyrimą, kurio metu paaiškėtų, ar jo atsisakymas gyventi paskirtame būryje yra teisėtas ir pagrįstas, ir tik po to pataisos namų direktorius turį teisę spręsti, ar skirti jam drausminę nuobaudą ar ne.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.).

Minėtas nuobaudų skyrimo nuteistiesiems reglamentavimas (BVK 143 str. 2 d.; Taisyklių 205 p., 206 p.) nenumato, jog kiekvienu atveju prieš skiriant nuteistajam nuobaudą turi būti atliktas tarnybinis tyrimas, tačiau turi būti suteikta galimybė nuteistajam apsiginti, t. y. pasiaiškinti raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prieš skiriant nuobaudas buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, jam buvo suteikta galimybė apsiginti (pateikti pasiaiškinimus raštu), skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta ir į jo pasiaiškinimus. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nuobaudas, nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedūrų nepažeidė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame būryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti Marijampolės PN administracijos reikalavimą, būtų jį apskundęs. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą eiti gyventi į paskirtą būrį, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtuose būriuose, atsakovas atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu pareiškėjas jokių kitų konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė, o papildomai apklausus penkis 20-o būrio nuteistuosius, nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje, kad šiame būryje jis galėtų su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuoti ar kad kas nors jo atžvilgiu ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtą (b. l. 47-51). Iš pareiškėjo 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 16 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. vasario 10 d. paaiškinimų dėl atsisakymo eiti gyventi į paskirtą būrį matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimą iš esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui, o pagrįsti abstrakčiais teiginiais, jog nežino ar jį priims jam paskirtame būryje atliekantys bausmę asmenys. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad tokių asmenų, galinčių jo nepriimti, pasiaiškinimuose nenurodė, nes jų nežino. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus Nutarime Nr. 18 ir Nutarime Nr. 205 nurodytus jam inkriminuotos bausmės atlikimo režimo pažeidimus, atsakovo neteisėtų veiksmų, BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo reikalavimų bei BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, skiriant jam nuobaudas nenustatyta, todėl Nutarimu Nr. 18 ir Nutarimu Nr. 20 nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą baudos izoliatoriuje jis negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, pirktis maisto produktų, pasinaudoti teise gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė, nebuvo galimybės sportuoti, mankštintis, tekdavo priverstinai pragulėti lovoje, negalėjo žiūrėti televizoriaus, klausytis radijo, bendrauti su kitais nuteistaisiais.

BVK 146 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) numatė, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui būnant baudos izoliatoriuje laiškų rašymas, skambinimas telefonu negalėjo būti suteikiami BVK 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų trukmę ir kiekį reglamentuoja BVK 73, 74, 79, 80, 85, 91, 94, 152 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Tokių pasimatymų suteikimo tvarka yra griežtai reglamentuota. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti minėtas aplinkybes nepateikia. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl minėtais pareiškėjui paskirtų nuobaudų buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos nuobaudos sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui. Pažymėta, kad į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtai paskirtų nuobaudų, yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.