Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į šią bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartį.

Nukentėjusiojo T. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. K. 335 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 4 d. apie 17.30 val. iki 2022 m. sausio 5 d. apie 7.20 val., išlauždamas automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) ties namu (duomenys neskelbtini), kairės pusės vairuotojo durelių rėmą, iš automobilio vidaus pagrobė T. L. priklausančius daiktus: vaizdo registratorių – 40,00 Eur vertės, tempimo virvę – 15,00 Eur vertės, akumuliatoriaus įkroviklį – 20,00 Eur vertės, „Nesste“ nuolaidų kortelę – 5,00 Eur vertės, stabdžių ir panelės valiklį – 10,00 Eur vertės, užvedimo laidus – 40,00 Eur vertės, kamufliažines pirštines – 5,00 Eur vertės, ištempiamą raktą – 20,00 Eur vertės, sulenkiamą šaukštą – 5,00 Eur vertės, 2 vnt. valytuvų komplektų – 20,00 Eur vertės, peilį su dėtuve – 5,00 Eur vertės, degimo ritės laidus – 120,00 Eur vertės, tokiu būdu įsibraudamas į automobilį pagrobė svetimą T. L. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 305,00 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, savo kaltę A. K. pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (praeityje teistas, baustas administracine tvarka) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslais bus pasiekti paskyrus nuteistajam didesnę, nei minimali, laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. K., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos, ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

10. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir baudos, arešto, laisvės apribojimo bausmės. Vis tik konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, pažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas ir dėl to bausmę individualizavo neteisingai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. laisvės atėmimo bausmę skyrė įvertinęs tiek su jo padarytu nusikaltimu, tiek su asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes, tiek bausmės rūšies parinkimą, tiek jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino.

11. Svetimo turto pagrobimas yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo pažeidžiama viena pagrindinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota svetimo turto pagrobimo (vagystės) sudėtis ir tai daro šią veiką pavojingesnę, atitinkamai tai lemia ir griežtesnės atsakomybės už šią veiką taikymą. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, svetimo turto vagystė, atitinkanti BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, yra apysunkis nusikaltimas. Šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną nebuvo atlyginta. Savo kaltę A. K. pripažino, gailėjosi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šis teistumas A. K. nėra pirmas. Bylos duomenimis, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo 2022 m. sausio 4 d., nuteistasis jau buvo teistas tris kartus, du kartus pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kartą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. už tokios pačios rūšies nusikaltimą, kaip ir šioje byloje. Kauno apylinkės Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. spalio 21 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais A. K. buvo skirtos laisvės apribojimo baudos bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Dar vienas apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam priimtas jau po šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo – 2022 m. balandžio 25 d. jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 33–37).

12. Aptarti duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ne tik švelnesnių bausmių, bet ir griežčiausios bausmės paskyrimas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistasis nepasimokė, savo elgesio nekeitė ir toliau elgėsi nusikalstamai. Naują tyčinį nusikaltimą nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą – būdamas recidyvistas ir ši aplinkybė nuosprendyje pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis nedirba (2 t., b. l. 16), ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą neturint teisės, neapdrausta ir be privalomosios techninės apžiūros transporto priemone, greičio viršijimą), taip pat kartą baustas už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 18–32), už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nemoka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, už nusikalstamas veikas paskirtų baudų taip pat nėra sumokėjęs.

13. Įvertinęs šių aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje esantiems duomenimis bei jų pagrindu nustatytoms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, bauda), taip pat taikytas laisvė atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistojo elgesio nepaveikė, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, todėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų. Pažymima ir tai, kad nors nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos terminas yra mažesnis už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą šios bausmės vidurkį ir tai taip pat patvirtina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esant daugiau neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, nesant padarytos didelės turtinės žalos (bendra pagrobto turto vertė – 305 Eur), bausmę individualizavo teisingai. Skundžiamame nuosprendyje bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai yra nurodyti, juos pagrindžiant bylos duomenimis, nesutikti su jais, nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis savo prašymą skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę iš esmės grindžia tik tuo, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ši aplinkybė, kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę buvo įvertinta ir į ją, kaip turinčią reikšmės skirtinai bausmei, buvo atsižvelgta. Teiginius dėl pastangų vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, sumokėti baudas teisėjų kolegija vertina, kaip deklaratyvius. Kaip minėta, A. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ne pirmą kartą, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Nors ir buvo skirtos baudos bausmės, taip pat administracinės nuobaudos – baudos už padarytus KET pažeidimus, nuteistasis sumokėti baudas nesistengia, nedirba jau nuo 2015 metų, pastangų įsidarbinti nerodo, nors jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis negalėtų dirbti dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių, byloje nėra. A. K. skunde, be kita ko, akcentuoja, kad nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų nėra ir bylos medžiagoje, o nukentėjusysis atsiliepime nurodė, kad padarytos žalos nuteistasis dar nėra atlyginęs.

15. Apibendrinant teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir šią bausmę bendrindamas su ankstesne (2022 m. gegužės 23 d.) nutartimi, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą ir jų bendrinimą reglamentuojančias BK normas taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir dėl jų vertinimo pateikė pakankamai motyvuotas išvadas, kurių nuteistojo skundo argumentai nepaneigia. Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, kaip to prašoma nuteistojo skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.