- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- e2-1751-950/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23431-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- Bigbank AS
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei N. B., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovui G. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Kauno 15-ojo notarų biuro notarei L. V., trečiojo asmens Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą Lietuvoje, atstovui J. R.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų antstoliui A. B. bei trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. 2016-11-15 ieškinį atsakovui G. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų - Kauno 15-ojo notarų biuro notarei L. V., Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialą Lietuvoje, Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, antstoliui A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. B. ieškiniu, pareikštu 2016-11-15 Kauno apylinkės teisme, prašė:
pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė N. B. pareikštame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu G. B.. 2016 m. ji nusprendė įsigyti naujesnės statybos nekilnojamąjį turtą. Tokiam jos sprendimui sutuoktinis G. B. neprieštaravo. Savo sumanymui įgyvendinti ji turėjo parduoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-09-14 Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ji minėtą butą pardavė S. S. už 26500,00 Eur sumą. Kadangi gautos 26500,00 Eur sumos nepakako norimam nekilnojamam turtui įsigyti, jos motina P. L. padovanojo jai dar 10000,00 Eur sumą, kuri buvo pervesta į jos banko sąskaitą dviem mokėjimo pavedimais (8000,00 Eur ir 2000,00 Eur). Surinkusi pakankamą pinigų sumą ji su sutuoktiniu bei kartu su giminaičiais - S. L. ir G. L., 2016-10-12 sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjų - L. T. ir S. T. įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį jai su sutuoktiniu teko 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Už nurodyto nekilnojamojo turto dalį ji sumokėjo asmeniškai turėtą pinigų sumą – 34500,00 Eur. Kitiems pirkėjams - S. L. ir G. L. atiteko 19/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 11/75 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovės sutuoktiniui, tiek pardavėjams, tiek ir bendraturčiams buvo puikiai žinoma, kad anksčiau minėtą ginčo nekilnojamojo turto dalį ji pirko asmeninės nuosavybės teise už išskirtinai asmenines lėšas. Tačiau 2016-10-12 sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Prieš sudarant minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė informavo notarę L. V., kad parduodamus objektus (dalį buto ir dalį žemės sklypo) planuoja įsigyti išimtinai savo asmeninėmis lėšomis, kurios buvo jai padovanotos ir įgytos pardavus jai priklausantį nekilnojamą turtą. Nepaisant nurodytų aplinkybių, notarė nurodė, jog pagal teisės aktus ieškovė yra sudariusi santuoką su atsakovu G. B., dėl ko privaloma jį įtraukti į pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėją. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir dėl to negalėdama suprasti iš to kylančių teisinių pasekmių bei pasitikėdama notare, ji sutiko, jog atsakovas G. B. sutartyje būtų įvardintas kaip sutarties šalis - pirkėjas. Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registrų centre buvo įregistruotos nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą. Tačiau praėjus porai dienų, ji sužinojo, jog 2016-10-12 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jos įgytą nekilnojamą turtą areštavo antstolis A. B., vykdydamas įvairaus dydžio skolų išieškojimą iš jos sutuoktinio G. B.. Dėl notarės L. V. klaidingo išaiškinimo ir teisinių žinių stokos, nekilnojamo turto dalis, nors įsigyta santuokos metu, tačiau išimtinai iš jos sukauptų asmeninių piniginių lėšų, visiškai nepagrįstai viešame registre buvo įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji su tuo nesutinka, todėl ir prašo 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe.
Ieškovė N. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nekilnojamojo turto dalis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgyta išimtinai už jos lėšas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jos įgytas 2014-01-31, po ištuokos su ankstesniu vyru. Už atsakovo G. B. ji ištekėjo 2015 m. vasaros gale. Ji nieko nežinojo apie savo sutuoktinio įsiskolinimus, jis jai apie tai nieko nesakė nei prieš santuokos sudarymą, nei po to. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji pardavė 2016-09-14 už 26500,00 Eur sumą. Labai norėjo įsigyti didesnę gyvenamąją patalpą, nes su G. B. 2016 m. kovo mėnesį susilaukė dvynukų. Kol vyko nekilnojamojo turto paieškos, atsakovas taip pat jos neįspėjo, kad turi skolų. Susirado patinkantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jį ketino pirkti savo vardu, nes turi tris vaikus. Buto pirkimą organizavo ji, atsakovas tame procese nedalyvavo. Sandorį tvirtinusiai notarei dokumentus nuvežė nekilnojamojo turto agentas, jis nurodė ir kada jai pas notarę reikia nuvykti kartu su vyru. Pas notarę nuvyko 2016-10-12, kuomet buvo pasirašoma nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nepaklausė, kodėl kartu su ja reikėjo atvykti ir sutuoktiniui. Notarė davė perskaityti pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat klausė, ar viskas aišku. Jai tuo metu jokių klausimų nekilo, nes manė, kad sandorio sudarymui sutuoktinis reikalingas, nes jie turi vaikų. Notarė neklausė, kieno yra piniginės lėšos už kurias yra įsigyjamas nekilnojamasis turtas. Dar kartą pas notarę lankėsi kitą dieną. Ji prašė pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to padaryti jau buvo negalima. Šiuo metu su atsakovu gyvena kartu, jų santuokiniai santykiai yra geri. Ieškinį reiškia, nes norėjo nekilnojamąjį turtą įsigyti savo vardu, kadangi jį pirko už savo asmenines lėšas - už 26500,00 Eur gautų už parduotą anksčiau turėtą butą, taip pat mamos per du kartus padovanotus 2000 Eur ir 8000 Eur. Jeigu įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą būtų žinojusi, kad G. B. turi skolų, būtų kitaip dariusi. Atsakovas jokia dalimi neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pirkimo. Šeimą išlaikyti jis padeda. Nesutinka, kad atsakovo asmeninių įsiskolinimų išieškojimas būtų nukreiptas į už jos asmenines lėšas įgytą nekilnojamąjį turtą. Sutinka, kad pasirašydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ji į ją nesigilino, atidžiai neperskaitė, buvo įsitikinusi, kad sutuoktinis reikalingas dėl vaikų, kad reikalingas tik jo parašas. Sandorį tvirtinusios notarės nepaklausė, kam reikalingas vyras. Prašo jos ieškinį patenkinti.
Teismo posėdžio metu N. B. atstovė advokatė S. Ž. teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. su pareikštu ieškiniu sutiko visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pripažįsta, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra įgytas išimtinai už sutuoktinės N. B. asmenines lėšas. Šis turtas buvo įgytas N. B. pardavus anksčiau turėtą nekilnojamąjį turtą bei gavus dovanų iš mamos. Nėra ginčo, jog 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, neprieštarauja, kad N. B. ieškinys būtų patenkintas.
Atsakovas G. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Jo žmona ieškojo kito būsto, nes jiems gimė dvynukui. N. B. norėjo geresnio buto vaikams. Jis su ieškove susipažino 2014 m. pabaigoje, o susituokė 2015 m. rugpjūčio mėn. Iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos sudarymo metu, jis ieškovei N. B. neminėjo, kad turi skolų, nes tai buvo jo jaunystės klaidos, jam buvo gėda prisipažinti, kad turi nemažų įsiskolinimų. Supranta, kad negerai pasielgė slėpdamas faktus apie savo skolas. Nekilnojamojo turto pirkimo organizavime jis nedalyvavo. N. B. jį informavo, kad rado patinkantį butą, kartu važiavo jo apžiūrėti, jis visiškai pritarė ieškovės sprendimui pirkti naują būstą. Sutuoktinei sakė, kad negali prisidėti, nes neturi pinigų. Jis ilgą laiką buvo bedarbis, pastovias pajamas pradėjo gauti tik nuo 2013 m. Kartu su žmona buvo pas notarę, dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme. Notarė davė jam perskaityti sutartį, liepė pasirašyti. Jis manė, kad pasirašo, jog leidžia savo žmonai pirkti nekilnojamąjį turtą. Jis asmeniškai nepaklausė, kodėl jam reikia pasirašyti, notarė aiškino kažkokias aplinkybes, bet jis nepamena kokias. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarą, tos pačios dienos vakare, jie pamatė, kad minėtoje sutartyje yra nurodyta, jog nekilnojamasis turtas yra įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tuomet jis prisipažino ieškovei, kad turi nemažų įsiskolinimų. Prisipažino spalio 12 d. vakare. Kitą dieną vežė žmoną pas notarę, buvo ir pats užėjęs. Notarė nieko pakeisti negalėjo.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno 15-ojo notarų biuro notarė L. V. atsiliepimo į ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė.
Kauno 15-ojo notarų biuro notarė L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo visi asmenys – ir pirkėjai, ir pardavėjai, visi skaitė sutartį, buvo išaiškinta, jog turtas bus bendras. Ieškovė iš tiesų kitą dieną, ryte, buvo atvykusi pas ją. Sakė, kad nekilnojamasis turtas buvo pirktas už jos asmenines lėšas, jis turėtų būti jos asmeninė nuosavybė. Ji paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutarties negalima pakeisti, siūlė daryti arba sutarties pakeitimą, arba pasidalyti santuokinį turtą. Jei ieškovė jai būtų pateikusi informaciją iš anksto apie tai, kad nori nekilnojamąjį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, tai pirkimo-pardavimo sutartyje taip ir būtų nurodyta. Kiek prisimena, visus sandorio tvirtinimui reikalingus dokumentus pateikė pardavėjai ir nekilnojamojo turto agentas, kurio vardas A. Iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ji asmeniškai nebendravo nei su ieškove, nei su atsakovu. Nekilnojamojo turto agento pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta, kad turtą perka tik N. B., bet patikrinus registrus ir nustačius, kad ji yra sudariusi santuoką, automatiškai turtas buvo perkamas bendrai ir privalėjo sutarties pasirašymui atvykti ieškovės sutuoktinis. Niekas nepateikė įrodymų, kad perkama iš asmeninių lėšų, kad nekilnojamasis turtas bus kieno nors asmeninis, todėl sutartis buvo parengta, kad tai yra bendras turtas. Ji pati nusprendė, kad būtų parengta tokia pirkimo-pardavimo sutartis, atsižvelgiant į registrų duomenis. Dėl to pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytos dvi pirkėjų pavardės. Sutarties sudarymo metu, ji klausė, ar pirkėjai supranta, kad nekilnojamasis turtas įgyjamas bendrai, visi atsakė teigiamai. Gal suprato, kad bendrai vienos ir kitos šeimos. Atskirai su N. B. ir G. B. ji nebendravo, atskirai su jais pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neaptarė. Asmenys galėjo suklysti, nes yra jauni, jie galėjo ne taip viską suprasti. Sandorio tvirtinimo metu ieškovė ir atsakovas atrodė laimingi. Jų emocinė būsena atvykus pas ją kitą dieną jau buvo ne tokia gera.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje, su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė su atsakovu savo laisva valia įregistravo bendrąją jungtinę nuosavybę į turtą įgytą santuokoje, t.y. pasirašydami 2016-10-12 pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad jai notarė L. V. klaidingai išaiškino sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties pasekmes. Ieškovė pati turėjo būti apdairi ir rūpestinga, išsiaiškinti visas su sandoriu susijusias aplinkybes, galimas atliekamo veiksmo pasekmes. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, tad ieškovės teiginys, kad ji suklaidinta notaro bei dėl teisinių žinių stokos per klaidą viešajame registre įregistravo nekilnojamąjį turtą, kaip bendrąją sutuoktinių nuosavybę, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą Lietuvoje, atstovas J. R. taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija pinigų kilmės, t.y. tai kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo pirktas iš asmeninių ieškovės N. B. lėšų. Tačiau laiko, kad nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė vis vien nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Ginčo šalys nekilnojamąjį turtą įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tokia jų valia buvo aiškiai išreikšta. Jei atsakovas neturėtų skolų kreditoriams, tai ieškovė net nereikštų tokio pobūdžio ieškinio, kas šiuo atveju reiškia, jog yra bandoma pažeisti sąžiningų kreditorių teises.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, 2017-09-25 pateiktame pareiškime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, palaiko visus proceso dalyvio, kurio visas teises ir pareigas jis perėmė, t.y. AB „DNB bankas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.
Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2017-09-25 pareiškime suformuluotu prašymu Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų antstolis A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo civ. byloje kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo. 2017-09-18 pateiktu prašymu prašė civ. bylą nagrinėti jam teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad Kauno apylinkės teismas 2013-06-03 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-9618-199/2013, nutraukė ieškovės N. B. (tuo metu – Ž.) ir K. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pateiktas VĮ ‚Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad N. B. vardu, asmeninės nuosavybės teise, buvo registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas ieškovės 2014-01-31 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu.
Nagrinėjamoje civ. byloje pateikti faktiniai duomenys liudija, kad ieškovė N. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su atsakovu G. B.. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė vaikai – A. B. ir V. B..
Ranka rašytas dovanojimo raštelis liudija, kad 2016-08-10 P. L. padovanojo N. B. 10000,00 Eur sumą. Nurodyta dovana, dviem savarankiškais mokėjimo pavedimais, buvo pervesta į ieškovei priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą, t.y. 2016-08-19 pervesta 2000,00 Eur suma, o 2017-09-13 pervesta 8000,00 Eur suma.
Civ. byloje pateikta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) liudija, kad 2016-09-14 ieškovė N. B. asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė S. S. už 26500,00 Eur sumą.
Pateikta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) liudija, kad 2017-10-12 pardavėjai – L. T. ir S. T. pardavė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 29/75 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo pirkėjai – N. B. ir G. B., taip pat S. L. ir G. L.. 2017-10-12 Pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai – N. B. ir G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 31/50 dalį buto, o 2.3 punkte nurodyta, kad tie patys asmenys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 6/25 dalis žemės sklypo. Už įsigyjamas nurodytas buto ir žemės sklypo dalis, N. B. ir G. B. sumokėjo 34500,00 Eur sumą (Pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3.2.1 punktas).
Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai liudija, kad iš atsakovo G. B. antstolis A. B. vykdo bendros 8907,83 Eur sumos išieškojimą kreditoriaus - Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą Lietuvoje, ir buvusio kreditoriaus AB „DNB bankas“ teisių perėmėjo - Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą Lietuvoje, naudai. Įsiskolinimas kreditoriui Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialą Lietuvoje yra priteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-12-13 teismo įsakymu (civ. byla L2-1820-633/2011), o įsiskolinimas AB „DNB bankas“ yra priteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-15 teismo įsakymu (civ. byla Nr. L2-1613-482/2012).
2016-10-14 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. B. areštavo ieškovės N. B. ir atsakovo G. B. 2017-10-12 įgytą nekilnojamąjį turtą - 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtame turto arešto akte yra nurodytas turto arešto mastas - 8907,83 Eur.
Ieškovė N. B. ieškiniu, pareikštu 2016-11-15 Kauno apylinkės teisme, prašo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą - 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtą reikalavimą grindžia tuo, kad nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas išimtinai už jos asmenines lėšas, atsakovas G. B. prie jo įsigijimo materialiai neprisidėjo, ji visada norėjo ginčo nekilnojamąjį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tinkamai nesuprato pas notarę tvirtinamos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, dėl ko nekilnojamasis turtas nepagrįstai buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas to sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Anksčiau teismo nurodyti faktiniai duomenys neginčijamai liudija, kad suma, kuri buvo sumokėta už ginčo nekilnojamąjį turtą (ieškovei ir atsakovui tenkančią jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), buvo gauta N. B. realizavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, t.y. pardavus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (už 26500,00 Eur), taip pat jos asmeniškai dovanojimo būdu įgyta suma (10000,00 Eur). Nurodytos lėšos laikytinos ieškovės N. B. asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. ir 2 p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad atsakovas G. B. materialiai prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo, turėjo tam materialinių lėšų ar pan.
Remiantis tuo, neginčijamai konstatuotina, kad ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai už ieškovės N. B. asmenines lėšas.
Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų (Bigbank AS, veikiantis per Bigbank AS filialą Lietuvoje; Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą Lietuvoje (perėmęs AB „DNB bankas“ teises ir pareigas) pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad N. B. valia sudarant 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį buvo aiškiai išreikšta minėtoje sutartyje tiesiogiai nurodant, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra įgyjamas su sutuoktiniu G. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų nuomone, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovė N. B. siekė įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, todėl jos nagrinėjamoje civ. byloje pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas. Tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad sandoryje (nagrinėjimu atveju – 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartyje) tiesiogiai užfiksuoti duomenys ne visuomet gali atspindėti tikrąją sandorio šalių (ar vienos iš jų) valią, nes ji dėl vienokių ar kitokių priežasčių (suklydimo, tiesioginės apgaulės, visų reikšmingų aplinkybių nežinojimo, ar pan.) gali būti ir kitokia. Todėl tai, kad 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog ginčo nekilnojamasis turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise savaime nereiškia ir negali reikšti, kad tokia asmens valios išraiška atitinka tikrąją jo valią. Tokios aplinkybės gali būti paneigtos asmeniui įrodžius, kad turtą jis siekė įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Jeigu sandoryje (nagrinėjamu atveju – 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartyje) būtų tiesiogiai nurodyta (įrašyta), jog ginčo nekilnojamasis turtas perkamas asmeninės nuosavybės teise, tai apkritai net nekiltų poreikis taikyti Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatų, tokio pobūdžio civilinė bylą teisme net nebūtų užvesta.
Teismas, įvertinęs visos nagrinėjamos civ. bylos faktinių duomenų visetą sprendžia, kad ieškovės N. B. valia įgyjant nekilnojamąjį turtą bei sudarant 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo tinkamai išreikšta dėl esminių aplinkybių nežinojimo, t.y. dėl to, jog atsakovas G. B. nuslėpė nuo jos ypatingai reikšmingas faktines aplinkybes - kad yra skolingas nemažas pinigų sumas kreditoriams - Bigbank AS, veikiančiam per Bigbank AS filialą Lietuvoje, bei AB „DNB bankas“. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad: apie sutuoktinio skolas ji nieko nežinojo nei sudarydama santuoką su juo, nei po santuokos sudarymo, taip pat nežinojo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu; apie tai ji sužinojo tik po 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kuomet G. B. jai apie tai prisipažino. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats atsakovas G. B.. Jis paaiškino, kad: sutuoktinei N. B. apie savo skolas niekada nieko nesakė; jam buvo gėda, nenorėjo apie tai jai pasakoti; apie išieškomus įsiskolinimus prisipažino tik po 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, vakare pamatęs, kad nekilnojamasis turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tokius ginčo šalių paaiškinimus patvirtina ir jų faktinis elgesys - kitą dieną po sandorio sudarymo ieškovė N. B. ir atsakovas G. B. pakartotinai atvyko pas sandorį tvirtinusią notarę ir prašė atšaukti 2016-12-12 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Civ. bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo Kauno 15-ojo notarų biuro notarė L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad: jai nekilnojamojo turto agento perduotose dokumentuose pirkėju buvo nurodyta tik N. B., tačiau patikrinusį registrų duomenis ir nustačiusi, kad pastaroji yra sudariusi santuoką su G. B., ji savo iniciatyva jį įtraukė pirkėju į tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį; apie tai ji paaiškino N. B. ir G. B., prieštaravimų dėl to sandorio tvirtinimo metu nebuvo; ginčo šalys iš tiesų sekančią dieną po sandorio sudarymo vėl buvo atvykusios pas ją, prašė atšaukti sudarytą 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį; antrą kartą pas ją atvykusių sutuoktinių emocinė būsena nebuvo tokia puiki, kaip sandorio sudarymo dieną.
Visos nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovei N. B. nežinant reikšmingų faktinių aplinkybių apie jos sutuoktinio turimus skolinius įsipareigojimus, tai turėjo esminę reikšmę jos valios formavimuisi, nes dėl tokių aplinkybių nežinojimo, ji 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu nekreipė ypatingo dėmesio į minėtoje sutartyje įtrauktą formuluotę, kad nekilnojamasis turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pati ieškovė N. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jei būtų žinojusi apie sutuoktinio įsiskolinimus, būtų kategoriškai reikalavusi, jog nekilnojamasis turtas būtų registruojamas tik kaip jos asmeninė nuosavybė. Dėl netinkamo ir nesąžiningo sutuoktinio G. B. elgesio - reikšmingų faktinių aplinkybių apie turimus skolinius įsipareigojimus nutylėjimo - 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutartyje buvo užfiksuota ne tikroji ieškovės N. B. valia. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.64 str. 2 d. nuostatas, tikroji asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamos civ. bylos atveju, ieškovės N. B. siekį įgyti nekilnojamąjį turtą būtent asmeninės nuosavybės teise patvirtina tokios faktinės aplinkybės: (1) tai, kad visa pinigų suma, kuri buvo sumokėta už įsigyjamą nekilnojamojo turto dalį priklausė išimtinai N. B. asmeninės nuosavybės teise; (2) pirminiuose nekilnojamojo turto agento notarei pirkimo-pardavimo sandorio parengimui pateiktuose dokumentuose pirkėju buvo nurodytas tik vienas asmuo - ieškovė N. B.; (3) sandorio sudarymo metu ieškovei nebuvo žinoma informacija apie atsakovo turimus įsiskolinimus, tai ji sužinojo tik tą patį vakarą po sandorio patvirtinimo, dėl ko sekančią dieną buvo nuvykusi pas notarę ir prašė atšaukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo kurio atžvilgiu yra pareikštas ieškinys – atsakovas G. B., pripažįsta faktą, kad elgėsi nesąžiningai - 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nutylėjo nuo ieškovės aplinkybes apie turimus skolinius įsipareigojimus, taip pat pripažįsta, kad prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo jis niekaip neprisidėjo, jokių teisių į jį neturi (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.).
Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad anksčiau detaliai aprašytos 2016-10-12 pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybės bei vėlesnis ginčo šalių faktinis elgesys leidžia konstatuoti, kad ieškovės N. B. valia buvo įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą - 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos CK 1.64 str. 2 d.). Dėl ko, jos 2016-11-15 pareikštas ieškinys pripažintinas pagrįstu.
Teismas pažymi ir tai, kad priešingas nagrinėjamoje civ. byloje kilusio ginčo sprendimas akivaizdžiai prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 1 d. Būtų nesąžininga ir neteisinga, kad už išimtinai ieškovės N. B. asmenines lėšas įgytas vertingas nekilnojamasis turtas, dėl nesąžiningo jos sutuoktinio G. B. elgesio (reikšmingų faktinių aplinkybių apie turimus skolinius įsipareigojimus nutylėjimo), būtų panaudotas padengti būtent atsakovo asmeninio pobūdžio skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad visi skoliniai G. B. įsipareigojimai kreditoriams atsirado dar 2011-2012 m., t.y. prieš 3-4 m. iki ginčo šalims susipažįstant ir sudarant santuoką. Minėti skoliniai įsipareigojimai yra išimtinai asmeninės G. B. prievolės, todėl jų padengimas už išimtinai ieškovės N. B. turėtas asmenines lėšas įgytu turtu būtų nesąžiningas ir neteisingas pačios ieškovės N. B. atžvilgiu, taip pat būtų nesąžiningas ir neteisingas tiesioginių jos įpėdinių (galimų nekilnojamojo turto paveldėtojų) - dukros (iš ankstesnės santuokos) V. Ž., sūnaus A. B. ir sūnaus V. B. - atžvilgiu.
Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais teisiniais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovės N. B. pareikštas reikalavimas yra pagrįstas. Todėl jos 2016-11-15 pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai - N. B. pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Ieškovė N. B. 2016-11-15 pateikdama Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe sumokėjo 100,00 EUR dydžio žyminio mokesčio dalį. Likusios žyminio mokesčio dalies - 635,00 EUR, sumokėjimas jai Kauno apylinkės teismo 2016-12-09 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo civ. byloje priėmimo. Todėl tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo G. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 EUR žyminio mokesčio dalis ieškovei N. B., taip pat 635,00 EUR nesumokėto žyminio mokesčio dalis - valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str.).
Patenkinus ieškovės N. B. ieškinį, iš atsakovo G. B. priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 51,94 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - 31/50 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 6/25 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimo išlaidas - 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio ieškovės N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 635, EUR (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas) ir 51,94 EUR (penkiasdešimt vieną eurą ir 94 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.