Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui D. U., tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų UAB „4finance“, UAB „Soho Group“, BAB bankas „Snoras“, UAB „Credit Day“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „MCIP“, UAB „Katalogas“, UAB „ARN group“, bei trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus UAB “Mokilizingas”, institucijoms teikiančioms išvadas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui. Atsižvelgiant į tai, jog 2014-03-25 pateikta išvada dėl ginčo, byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant. 2014-03-24 išvadoje Nr.A104-1198/14 (2.13.2.6-AD15) dėl ginčo nurodyta, jog D. U. su nepilnamete dukra D. U. gyvena 1 kambario ieškovės seseriai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Ateities g. 9-524, Vilniuje. Būstas jaukus, tvarkingas. Mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos. Ieškovės sūnus D. U. gyvena pas senelius, ieškovės tėvus, Anykščių rajone. Mergaitė teigė, kad norėtų gyventi su mama, o su tėčiu bendrauti. Vaikų teisių apsaugos tarnyba neprieštarauja, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei priteistas ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kuris pakankamas tenkinti tik minimalius poreikius (I t. b.l.118-120). Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (II t. b.l.35).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir ištyrė atsakovo D. U. buities sąlygas (I t. b.l. 108-109,115-117). Pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) Namuose švaru ir tvarkinga. Namo antrame aukšte yra vaikų kambarys. Apsilankymo metu skyriaus atstovui atsakovas nurodė, jog vaikai su juo negyvena, su vaikais bendravimas yra nutrūkęs, nes ieškovė nuteikinėja prieš jį. Sutiktų teikti vaikams išlaikymą po 250 Lt per mėnesį, nes jis niekur nedirba. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti į vaikų norus. Jeigu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir byloje bus pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nepajėgus reguliariai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mano, kad tada bus pagrindas pasirinkti išlaikymo formą-turtu. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (II t. b.l.75).

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus D. U. faktiškai gyvena pas savo senelius Angelę ir V. B., (duomenys neskelbtini) Skyriaus vertinimu nepilnametis turi saugias, tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas senelių šeimoje. Nepilnametis D. U., pasakodamas apie savo gyvenimą, teigė, kad jo šeima-jo mama, sesuo, senelis ir močiutė. Kalbėdamas apie tėvą D. U. akcentavo, kad jis yra jo biologinis tėvas, kuris per pastaruosius dvejus metus jį prisiminė tik tris kartus. Pokalbio metu nepilnametis išsakė vienareikšmišką norą po tėvų skyrybų likti gyventi kartu su mama. Pateiktoje išvadoje nurodoma, jog Skyriaus nuomone tikslinga nustatyti D. U. gyvenamąją vietą kartu su motina, nors vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su seneliais (II t.b.l.27-29). Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II t.b.l.74).

2014-03-04 gautas trečiojo asmens UAB “Bobutės paskola” atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl paskolos sutinka ir prieštaravimų neturi. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (It. b.l.111, 169).

2014-03-04 gautas trečiojo asmens UAB “Lateko lizingas” atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškinio reikalavimu sutinka, neprieštarauja, jog įsipareigojimas atsiskaityti su kreditoriumi lieka solidariai sutuoktiniams. Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (I t. b.l. 113, 167).

2014-10-17 gautas trečiojo asmens BAB banko SNORAS atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, jog kreditorius su ieškove D. U. 2008-02-25 sudarė pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį. Dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, nutraukęs su ieškove sutartį kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, skola priteista, gautas vykdomasis dokumentas dėl 10042,30 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo. Kreditorius prašo minėtą prievolę pripažinti asmenine D. U. prievole ir po santuokos nutraukimo (II t. b.l.104).

Atsakovas D. U. atsiliepimo į trečiojo asmens UAB “Mokilizingas” ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, jog su atsakovu negyvena nuo 2012 metų birželio mėnesio. Ieškovė paliko atsakovą ir su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo. Tokį ieškovės apsisprendimą lėmė besaikis atsakovo alkoholio vartojimas, jo neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, nes atsakovas daug metų niekur nedirba. Palikusi šeimos namus išėjo gyventi pas savo seserį. Visos paskolos buvo paimtos šeimos poreikių tenkinimui iki 2012 metų birželio mėnesio, t.y. kai šeima gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Prie vaikų išlaikymo atsakovas nuo 2012 metų yra skyręs menkas sumas grynaisiais pinigais 450 Lt, už 2013 m. 800 Lt. Vaikai specialių poreikių neturi, sūnus lanko nemokamus būrelius.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis nedirbo, vartojo alkoholį. Kai ieškovė paliko šeimos namus jis išlaikymo vaikams neteikė, nes yra bedarbis. Pajamų jis neturi, sutinka, kad vaikams išlaikymas būtų priteistas turtu, tik nesutinka, jog išlaikymas turtu kiekvienam vaikui būtų priteistas po 1/3 dalį, sutiktų, jog būtų priteista po ¼ dalį turto kiekvienam vaikui. Apie paimtus ieškovės kreditus jis nežinojo, todėl mano, kad yra ieškovės asmeninės prievolės, o dėl dviejų paskolų, kurios imtos jo vardu prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė iš jo namų išsikėlė 2012 metų balandžio mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai susituokė 2000-02-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.279 (b.l. 12). Santuokoje 2000-04-02 susilaukė sūnaus D. U., 2003-07-29 susilaukė dukros D. U. (b.l. 13-14).

Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 1, 3 d.d.). Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nebuvo D. U. ir D. U. šeimoje. Tą aplinkybę, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. niekur nedirbo, neteikė vaikams išlaikymo nuo 2012 metų balandžio mėnesio, vartojo alkoholį patvirtino jis pats teismo posėdžio metu. Byloje yra duomenys, jog atsakovas, nors ir buvo darbingas, tačiau vengė dirbti (I t.b.l. 131,132). Iš byloje pateiktos Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizės Nr.26/9103 matyti, jog atsakovas dėl alkoholizmo buvo gydytas reanimacijos-intensyviosios terapijos ir ūmių alkoholinių psichozių skyriuje nuo 2013-09-12 iki 2013-09-19 (I t. b.l.27-28). Toks atsakovo elgesys neigiamai vertinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog ji paliko šeimos namus ir išėjo su vaikais iš atsakovo namų 2012 metų birželio mėnesį, atsakovas nurodo, jog ieškovė paliko šeimos namus 2012 metų balandžio mėnesį. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012 metų (CPK 186, 187 str. str.). Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas (CK 3.27 str.), nes dėl alkoholio vartojimo nustojo rūpintis šeima, remti ją moraliai ir materialiai. Nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, palikdamas visas sutuoktinio pareigas ieškovei. Esant šioms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. U. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė U., atsakovui dėl to neprieštaraujant bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnamečių vaikų (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant, jai išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadas nepilnamečio D. U., gimusio 2000-04-02 ir nepilnametės D. U., gimusios 2003-07-29 gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. U. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų D. ir D. tėvas D. U., nors yra darbingas, bet niekur nedirba (I t.b.l. 131,132), turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties ir nemoka savo vaikams laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis. Jeigu nevykdoma pareiga teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, teismas gali priteisti išlaikymą atsakovui priklausančiu turtu, t.y. dalimi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Teismas mano, kad tik tokiu būdu galima apsaugoti nepilnamečių D. U. ir D. U. turtinius interesus, nes nepriteisus išlaikymo turtu, sūnus ir dukra gali iš tėvo negauti jokio išlaikymo.

Teismas įvertinęs aplinkybes, mano, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo po 500 Lt dydžio išlaikymo suma kiekvienam vaikui nėra nepagrįstai užaukštinta ir atitinka nepilnamečių vaikų būtinus minimalius poreikius bei atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų , dėl ko jo darbingumas būtų ribotas, neturi daugiau išlaikytinių, todėl yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Tai, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras niekur nedirba nelaikytina svarbia aplinkybe leidžiančia teismui mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Ieškovė dirba dviejuose darbovietėse UAB “Hipokrato Klinika”, kurioje darbo užmokestis 2013 metų rugsėjo mėnesį sudarė 147,38 Lt, 2013 metų spalio mėnesį- 65,45 Lt, 2013 metų lapkričio mėnesį- 188,83 Lt ir Vilniaus Universiteto onkologijos institute, kuriame darbo užmokestis laikotarpiais 2013-10 sudarė 3071,10 Lt, 2013-11 sudarė 1389,42 Lt, 2013-12 sudarė 2104,68 Lt (I t. b.l.24-26, 135,136,137). Teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui, viso kiekvienam vaikui skirtina suma turėtų būti po 1000 Lt, iš kurios po 500 Lt kiekvienam vaikui turėtų skirti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Tokia teismo išvada daroma įvertinus šalių turtinę padėtį.

Viso atsakovas turėtų sumokėti sūnui D. iki jo pilnametystės, t.y. nuo ieškinio teisme padavimo dienos nuo 2014-02-03 iki 2018-04-02 (pilnametystės) 25000 Lt išlaikymą (500 Lt x 4m. ir 2 mėn.), dukrai D. iki jos pilnametystės, t.y. nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. nuo 2014-02-03 iki 2021-07-29 (pilnametystės) 44500 Lt išlaikymą (500 Lt x 7m. ir 5 mėn.). Viso iš tėvo vaikams priklausytų 69500 Lt, o ši suma beveik atitiktų 2/3 dalis vertės, atsakovui D. U. priklausančio žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas priteisia kiekvienam vaikui po 1/3 dalį atsakovo turimo turto. Turto vertė apskaičiuota pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro 2014-01-01 nustatytą rinkos vertę, kur nekilnojamojo turto bendra vertė sudaro 90400 Lt (I t. b.l.85-86). Nepilnamečių vaikų turto administratoriumi, kol vaikai sulauks pilnametystės, skiriama jų įstatyminė atstovė –motina D. U.. Teismas vertina, kad išlaikymo vaikams priteisimas turtu, o būtent žemės sklypu, kuris yra apsunkintas areštu nepažeis kreditoriaus UAB “4finance” interesų, kadangi teismas žemiau pasisakydamas dėl prievolės pobūdžio nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai. Tokiu atveju priteisus nekilnojamąjį turtą apsunkintą areštu, kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kreditoriaus interesai nebus pažeisti, o priešingai ieškovė bus suinteresuota įvykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į jos nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą.

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 10850 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 25 mėnesius nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio, skaičiuodama pagal tuo metu galiojusią vieną minimalią algą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, jog per 2012 metus atsakovas yra skyręs vaikams išlaikymą 550 Lt, o 2013 metais-600 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas 2012 metais skyrė 450 Lt, 2013 metais-800 Lt.

Byloje nustatyta, kad šalys pradėjo skyrium gyventi nuo 2012 metų. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 metų sausio mėnesio. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog šeimos namus ji paliko 2012 metų birželio mėnesį. Atsakovas patvirtino, jog išlaikymo vaikams jis neteikia nuo 2012 m. balandžio mėnesio. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog nuo 2012 metų sausio mėnesio šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl pačiam atsakovui patvirtinus, jog jis neteikė vaikams išlaikymo nuo balandžio mėnesio, išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio imtinai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas 2012 metais vaikų išlaikymui yra skyręs 450 Lt, o 2013 metais-800 Lt. Tokiu būdu, teismas iš atsakovo priteisia išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius 22 mėnesius, t.y. nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 metų sausio mėnesio imtinai (CK 3.200 str.), tačiau išskaitant atsakovo sumokėtas vaikų išlaikymui skirtas sumas, kurias patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu.

Teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą pagal tuo metu galiojusią vieną minimalią algą, kuri nuo 2008-01-01 sudarė 800 Lt, nuo 2012-08-01 sudarė 850 Lt ir nuo 2013-01-01 sudaro 1 000 Lt. Taigi, taikant atitinkamus MMA dydžius už laikotarpį nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio imtinai (4 mėnesiai po 400 Lt, 5 mėnesiai po 425 Lt ir 13 mėnesių po 500 Lt) viso susidaro kiekvienam vaikui po 10225 Lt. Tačiau iš minėtos sumos būtina išskaičiuoti 1250 Lt sumą, kurią, kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu atsakovas yra sumokėjęs vaikų išlaikymui 2012 metais-450 Lt, 2013 metais-800 Lt. Taigi įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui sudarytų po 9600 Lt. Todėl teismas iš atsakovo priteisia kiekvienam vaikui po 9600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesių laikotarpį nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio imtinai, išlaikymo įsiskolinimo sumą paskaičiuojant pagal tuo metu galiojusią vieną minimalią algą.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas D. U. asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini)., kurie įgyti 2000-09-28 dovanojimo sutarties pagrindu (I t. b.l.20-21). Ieškovė dėl atsakovui priklausančių minėtų nekilnojamųjų daiktų asmeninės nuosavybės teise jokių pretenzijų neturi, todėl šis turtas laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str.1d.2p.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (I t.17,-23).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė iš kreditorių UAB “Credit day”, UAB “Bobutės paskola”, UAB “Lateko lizingas”, UAB “ARN group” patvirtinimus, jog su jais yra pilnai atsiskaityta todėl prievolių minėtiems kreditoriams padalijimas nesprendžiamas.

Santuokos metu šalys yra įgiję kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų: UAB „4finance“, UAB „Soho Group“, BAB bankas „Snoras“, UAB „MCIP“, UAB „Katalogas“ bei trečiajam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus UAB „Mokilizingas“. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog už atsakovo D. U. prievolės nevykdymą UAB “4finance” Kauno m. 16-ojo notarų biuro išduotu Vykdomojo įrašo pagrindu jam areštuotas asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (I t. b.l. 58-59). Kaip nurodė šalys teismo posėdžio metu gauti pinigai buvo panaudoti automobilio padangų pirkimui, kurias, kaip nurodė atsakovas ieškovė yra paėmusi. 2011-09-27 D. U. su UAB „Soho Group“ sudarė sutartį pagal kurią jai buvo suteikta 1000 Lt paskola (II t. b.l. 119). 2011-04-11 ieškovė D. U. su UAB “Katalogas” sudarė vartojimo kredito sutartį pagal kurią jai buvo suteiktas 1000 Lt kreditas (II t.b.l.120--121). 2014-01-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu už akių iš D. U. kreditoriui UAB “MCIP” priteista 575,36 Lt įsiskolinimo, 19 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2013-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų (II t. b.l.76-77). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-20 teismo įsakymu iš D. U. priteista kreditoriaus BAB bankui SNORAS 7765,72 Lt skolos, 2276,58 Lt delspinigių pagal Pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr.SL080208V990629, metinės palūkanos už priteistą 10042,30 Lt sumą 5% nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-20 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (II t. b.l.123-124). Kreditorius BAB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog sutartis sudaryta 2008-02-25 (II t. b.l.104).

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2012 metų, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2012 metų , kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog visi kreditai buvo imti iki 2011 metų, kai šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, t.y. visos prievolės kreditoriams yra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, bendro ūkio išlaikymu. Šalys gyvendamos kartu iš gautų paskolų pirko namų apyvokos daiktus, išlaikė šeimos ūkį. Nors atsakovas ir nesutiko, jog jo paimta paskola iš UAB “4finance” yra solidari, nes pirktos automobiliui padangos randasi pas ieškovę, teismas sprendžia, jog prievolės solidarumas nėra paneigtas, nes iš išdėstytų aplinkybių yra akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui ir šalims vedant bendrą ūkį (CK 3.109 str. 2 d.). Tokiu būdu prievolės kreditoriams UAB „4finance“, UAB „Soho Group“, BAB bankas „Snoras“, UAB „MCIP“, UAB „Katalogas“ po santuokos nutraukimo pripažįstamos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas “ pareiškė reikalavimą iš sutuoktinių solidariai jo naudai priteisti 3463,24 Lt skolos pagal sutartį likusių eilinių įmokų, 314,86 Lt delspinigių, 113 Lt žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodo, kad 2011-11-04 su atsakovu D. U. UAB “Mokilizingas” sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.VMM11104PRPA (toliau-Sutartis), pagal kurią buvo suteikta 3000 Lt paskola. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimų grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui delspinigius 0,05 proc. (pagal Sutartį) nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su kreditoriaus nurodytais argumentais, jog ji su atsiliepimu į kreditoriaus ieškinį pateikė ne su ta prievole susijusius mokėjimus, su UAB „Mokilizingas“ ieškiniu sutiko pilnai, nurodė, jog prievolė yra solidari. Atsakovas nesutiko, jog prievolė būtų pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, mano, kad tai yra asmeninė ieškovės prievolė.

Teismas vertina, kad sutuoktinių prievolė kreditoriui UAB “Mokilizingas” atsirado ryšium su jų bendro ūkio tvarkymu, šeimos poreikių tenkinimu, todėl prievolė kreditoriui pripažįstama solidaria sutuoktinių prievole. Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių ir kreditorių interesus, kurie ir vieni ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių rūšių kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.). Be to, pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas pripažįsta, kad atsakovas, gavęs iš UAB “Mokilizingas” paskolą, įgijo pareigą sutartyse nustatytomis sąlygomis tokią paskolos sumą grąžinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.870 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas savo prievolės grąžinti paskolą pilnai neįvykdė, teisės aktų nustatyta tvarka skolos dydžio ir fakto nepaneigė, todėl iš sutuoktinių solidariai priteistina 3463,24Lt skolos.

Atsakovas už pavėluotą atsiskaitymą pagal sutartis įsipareigojo mokėti 0, 05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl iš sutuoktinių solidariai už nesavalaikį prievolės įvykdymą priteisiama 314,86 Lt kreditoriaus paskaičiuotų delspinigių (CK 6.71 str.).

UAB „Mokilizingas“ taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš sutuoktinių solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistina išlaidų 113 Lt žyminiam mokesčiui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (I t. b.l.2), 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (I t.b.l.55). Kadangi atsakovas D. U. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. advokato pagalbai skirtos lėšos ir sumokėtas žyminis mokestis, viso 544 Lt (CK 3.70 str.2d.).

Iš atsakovo D. U. į valstybės biudžetą priteisiamas 936 Lt žyminis mokestis (500 Lt x 2x12 mėn. x 3 proc .+9600x2x3 proc.), nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), ir 207,53 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2000-02-18 Vilniaus miesto CM skyriuje, įrašo Nr. 279, tarp D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę U..

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš tėvo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą turtu, t.y. kiekvienam vaikui nekilnojamojo turto po 1/3 dalį: 0,0580 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)., pavedant turtą administruoti kol vaikai sulauks pilnametystės jų įstatyminei atstovei, -motinai D. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 9600 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesius, laikotarpiu nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio imtinai.

Pripažinti prievoles kreditoriams UAB „4finance“, UAB „Soho Group“, BAB bankas „Snoras“, UAB „MCIP“, UAB „Katalogas“ po santuokos nutraukimo solidariomis ieškovės D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti solidariai iš ieškovės D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Mokilizingas“, į.k. 124926897, buveinė – Lvovo g. 25, Vilnius, naudai 3463,24Lt skolą, 314,86 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme –2014 m. birželio 11 d- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. sumokėtą 144Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminį mokestį ir 400 Lt (keturų šimtų litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 936 Lt (devynių šimtų trisdešimt šešių litų) žyminį mokestį ir 207,53 Lt (dviejų šimtų septynių litų 53 cnt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. U. ir D. U. priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.