- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2-4740-845/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05199-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- BUAB „Lisboa“
- Atsakovas
- H. M. D.S. B.
dalyvaujant ieškovo atstovo bankroto administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ įgaliotam asmeniui I. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lisboa“ ieškinį atsakovui H. M. D.S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Bankrutuojanti UAB „Lisboa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui H. M. D.S. S. B., prašydamas pripažinti 2012-05-30 atliktą mokėjimą per kasą negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją, grąžinant sandorio šalis į padėtį, buvusią prieš neteisėto mokėjimo atlikimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 11 940 Lt kaip neteisėtai gautas lėšas ir 5 proc. metines palūkanas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-06-18 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lautus verslo sprendimai“ (šiuo metu UAB „Mokumo verslo sprendimai“). Pažymėjo, jog UAB „Lisboa“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas. Nurodė, jog bankroto administratorius, perėmęs įmonės dokumentus, nustatė, jog likus 18 dienų iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas 2012-05-30 kasos orderiu išsimokėjo 11 940 Lt, kaip paskolos grąžinimą. Atkreipė dėmesį, jog nurodytas sandoris buvo sudarytas jau esant pranešimui apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą. Nurodė, kad atsakovas per 2012 metus atkliko tik tris mokėjimus, mokėjimų per banką atlikta nebuvo. Pažymėjo, jog BUAB „Lisboa“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 67.443,98 Lt, tuo tarpu atsakovo tarp kreditorių nėra. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas, būdamas nemokus ir realiai nevykdydamas veiklos, neatsiskaitė su kreditoriais, elgėsi nesąžiningai, tuo pažeisdamas kreditorių interesus.
Atsakovas H. M.D.S.S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys, jo priedai ir teismo parnešimas jam buvo įteikti asmeniškai (b.l. 36).
Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (b.l. 54). Prašymų iki posėdžio pradžios iš atsakovo gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovo atstovė prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-06-18 nutartimi iškėlė UAB „Lisboa“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Lautus verslo sprendimai“ (šiuo metu UAB „Mokumo verslo sprendimai“ (b.l. 45-49) (b.l. 5-7). 2013-01-24 nutartimi teismas patvirtino UAB „Lisboa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš viso – 73.357,07 sumai ir įmonę pripažino bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto (b.l. 43-44). Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovas buvo UAB „Lisboa“ vadovas ir vienintelis akcininkas (b.l. 8-12). UAB „Lisboa“ 2012-05-30 kasos išlaidų orderiu atsakovui išmokėjo 11.940 Lt, išmokėjimo pagrindas – paskolos grąžinimas (b.l. 13). Iš BUAB „Lisboa“ kasos dokumentų suvestinės už 2012 metus matyti, jog atsakovas atliko tris mokėjimus, du mokėjimai buvo atlikti pačiam įmonės vadovui (atsakovui) (b.l. 14-16). SEB banko išrašas patvirtina, jog įmonės lėšos buvo areštuotos (b.l. 16).
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, prašė pripažinti negaliojančiu 2012-05-30 atliktą mokėjimą per kasą CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantį kitų ieškovo kreditorių teises bei prieštaraujantį įmonės tikslams. Pripažinus nurodytą mokėjimą negaliojančiu, prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 11.940,00 Lt.
Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį, bankrutuojančios įmonės administratorius yra įpareigotas atstovauti visų įmonės kreditorių interesams. Taigi, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, jos administratorius turi teisę pareikšti Pauliano ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susidarė būtent nurodyta situacija, kai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius.
Sprendžiant, ar buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, svarbu nagrinėjamojoje byloje įvertinti aplinkybę, jog ginčijamu 2012-05-30 kasos išlaidų orderiu UAB „Lisboa“ išmokėjo atsakovui 11.940,00 Lt, nurodant, jog mokėjimo pagrindas – paskolos grąžinimas (b.l. 13). Ginčijamas kasos išlaidų orderis išrašytas iki ieškovui iškeliant bankroto bylą (b.l. 5-7). Byloje nustatyta, kad praėjus trims savaitėms po ginčijamo kasos išlaidų orderio išrašymo, 2012-06-18 UAB „Lisboa“ buvo iškelta bankroto byla. 2012-06-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog UAB „Lisboa“ jau 2010 metų pabaigoje buvo nemoki ir veikė nuostolingai, nemokėjo mokesčių, jokio nekilnojamojo turto neturėjo (b.l. 5-7). Taip pat nurodė, kad 2010 m. balanso duomenimis, įmonės skolos viršijo pusę įmonės turimo turto. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, jog UAB „Lisboa“ pagal 2010-12-31 balanso duomenis buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo turimą turtą, įmonė dirbo nuostolingai. Iš BUAB „Lisboa“ kasos dokumentų suvestinės už 2012 metus matyti, jog atsakovas atliko tik tris mokėjimus, du mokėjimai buvo atlikti pačiam įmonės vadovui (atsakovui) (b.l. 14-16). Nurodyti duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tokia sunki UAB „Lisboa“ finansinė būklė buvo ir atlikto ginčijamo mokėjimo per kasą metu, finansiniai sunkumai nebuvo laikino pobūdžio, o įmonės veiklos tęsimas būtų lėmęs tik jos nuostolių ir skolų kreditoriams didėjimą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčijamo mokėjimo metu UAB „Lisboa“ objektyviai trūko ne tik lėšų, bet ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu jos akcininku, atliko sau ginčijamą mokėjimą tuo metu, kai UAB „Lisboa“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai jau buvo suėję ir suteikė pirmenybę atsakovui prieš kitus kreditorius.
Pažymėtina, kad Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka, pagal kurią vykdomi mokėjimai, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Pagal pirmiau nurodytą tvarką UAB „Lisboa“ piniginė prievolė atsakovui būtų priskirtina ketvirtos eilės mokėjimams (Įst. 3 str. 1 d. 4 p.). Svarbu apžymėti, jog 2013-01-24 nutartimi teismas patvirtino UAB „Lisboa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tačiau atsakovas į nurodytą sąrašą įtrauktas nebuvo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Lisboa“ prieš atliekant ginčijamą mokėjimą, jau turėjo piniginių įsipareigojimų, nurodytų Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, t. y. su valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis ir mokesčiais. Taigi, ginčijamu mokėjimu buvo pažeista ieškovui taikytina įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Šalys gali būti laikomos nesąžiningomis tik esant pagrindui konstatuoti, kad jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydamos sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Byloje nustatyta, jog atsakovas išsimokėjo sau per UAB „Lisboa“ kasą 11.940,00 Lt. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovas buvo UAB „Lisboa“ vadovas ir vienintelis akcininkas (b.l. 8-12). Pagal CK 6.67 str. 3 p., preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, atlikdamas ginčijamą mokėjimą, elgėsi nesąžiningai. Juolab, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog perėmus UAB „Lisboa“ dokumentus nei paskolos sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių paskolos faktą, nebuvo. Byloje konstatuota, jog ginčijamo mokėjimo atlikimo metu UAB „Lisboa“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai jau buvo suėję. Atsakovui, išimtinai atlikus sau mokėjimą, kurio pagrindas nėra pagrįstas jokiais duomenimis (nėra aišku, ar buvo suėjęs prievolė įvykdymo terminas ir pan.), nepagrįstai buvo sumažintos kitų kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ginčijamo mokėjimo pagrindu atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų tvarką, kuri pagal nurodytą teisės normą buvo privaloma, kai mokėtojas visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Tokiu būdu darytina išvada, jog atsakovas neprivalėjo atlikti ginčijamo mokėjimo, t.y. neturėjo pareigos išsimokėti sau 11.940,00 Lt.
Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas, išsimokėdamas išimtinai sau per įmonės kasą 11.940,00 Lt pažeidė kitų kreditorių teises, elgėsi nesąžiningai (CK 6.66 str. 1 d., 6.67 str. 3 p.), 2012-05-30 atliktas mokėjimas kasos išlaidų orderiu pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija. Pažymėtina, kad restitucija taikoma įgyvendinant specialiojo teisinio reglamentavimo – Įmonių bankroto įstatymo taikymo nulemtas nuostatas – turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Rameksta“ v. V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Tokiu būdu iš atsakovo priteistos lėšos bus perskirstytos ieškovo kreditoriams vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro ieškovo patirti nuostoliai. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, t.y. 11.940,00 Lt, nuo bylos iškėlimo, t.y. 2012-11-02, teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Pagal CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 358 Lt dydžio žyminis mokestis.
Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 18,16 Lt dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu UAB „Lisboa“ atliktą mokėjimą 2012-05-30 kasos išlaidų orderiu atsakovui H. M.D.S.S. B., a.k.: (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo H. M.D.S.S. B., a.k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo Bankrutuojančios Uždaros akcinės bendrovės „Lisboa“, į.k.: 300149118, naudai 11.940,00 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt Lt).
Priteisti iš atsakovo H. M. D.S. S. B. į valstybės biudžetą 358 Lt žyminio mokesčio ir 18,16 Lt pašto išlaidų, iš viso – 376 Lt (tris šimtus septyniasdešimt šešis Lt).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.