- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-1570-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04117-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės – Šipkauskienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – Ambasada) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1057 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
Nurodo, kad Ambasados priimtas sprendimas Nr. (58.4.3.2) NV58-1057 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes sprendimo argumentai paremti prielaidomis ir įvertinti formaliai.
Paaiškina, kad 2019 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Kartu su prašymu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą su priedais ir kitus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti. Mano, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje UAB ,,Hegelmann Transporte“), kitas sąlygas, todėl jo prašymas išduoti nacionalinę vizą atmestas be jokio teisėto pagrindo.
Pareiškėjas teigia, kad UAB,,Hegelmann Transporte“ pelno (nuostolių) ataskaita bei UAB ,,Hegelmann Transporte“ suvestinė apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, patvirtina, jog UAB ,,Hegelmann Transporte“ vykdo veiklą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga. Taip pat, atkreipia dėmesį į UAB ,,Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 9 d. Tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos, kuriuo Bendrovė prašė išduoti jam nacionalinę (daugkartinę) D vizą, įsipareigodama jį įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kurio darbas susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, taip pat mokėti darbo užmokestį 725,00 eurus per mėnesį bei mokėti nustatytą pagal buvimą užsienio valstybėje delspinigių normą. Pasak pareiškėjo, Bendrovė Tarpininkavimo rašte detaliai išdėstė UAB ,,Hegelmann Transporte“ įsipareigojimus: tinkamai apgyvendinti, padengti pragyvenimo, apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje vizos galiojimo laikotarpiu bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, išlaidas. Taip pat įdarbinti pagal veiklos sritį, užtikrinti, jog jis bus apdraustas sveikatos draudimu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 61 straipsnyje ir 17 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, sudaryta darbo sutartis patvirtina darbo santykius tarp Bendrovės ir pareiškėjo. Aplinkybes, jog UAB ,,Hegelmann Transporte“ yra patikima, ilgametę patirtį turinti įmonė, neturinti įsiskolinimų, turinti savo ilgalaikį turtą, patvirtina Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijos Respublikoje 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad yra bedarbis, pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo – UAB „Hegelmann Transporte“. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: Bendrovės tarpininkavimo raštas, banko sąskaitos išrašai, vairuotojo pažymėjimas, buvusios darbovietės pažyma, darbo sutartis, lėktuvo bilieto rezervacija ir kelionės draudimas.
Pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatė, jog pareiškėjas kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą matyti, kad UAB „Hegelmann Transporte“ reikalaujama CE kategorija įgyta 2019 m. rugpjūčio 6 d., todėl konsului kilo pagrįsta abejonė dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, reikiamos UAB „Hegelmann Transporte“ pagal darbo sutartį.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo konsului pateikta buvusios darbovietės OOO „Vaxrin Baraka“ pažyma apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje vairuotoju, nenurodant kvalifikacijos. Be to, konsulas nustatė, kad tokia įmonė nėra registruota Uzbekistano įmonių registre ir sąraše, todėl konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos, nes jokių kitų dokumentų dėl darbo patirties CE kategorijos vairuotoju pareiškėjas konsului nepateikė.
Mano, kad Užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą ir toks atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pagrįstumo.
Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę D vizą. Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė darbą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo raštą, pažymą iš buvusios darbovietės, darbo sutarties kopiją, vairuotojo pažymėjimo kopiją, Uzbekistano Respublikos piliečio paso kopiją.
Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2019 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-1057 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui M. R.“, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą pareiškėjui. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, jog jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų; kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. pvz. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, kai jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
UAB ,,Hegelmann Transporte“ tarpininkavimo 2019 m. spalio 9 d. rašte nurodyta, kad užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - darbas įmonėje UAB ,,Hegelmann Transporte“. Užsienietis atvyksta dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių - 833209. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją C, CE ir D kategoriją. Pareiškėjas turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. AF0953878, iš kurio matyti, kad jis 1969 m. gruodžio 26 d. įgijo C kategoriją, o 2019 m. rugpjūčio 6 d. CE kategoriją.
Vadovaudamasis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtino „Cl, C1E, C, CE, Dl, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos“ Aprašą (toliau – Aprašas), kuris taikomas ir vairuotojams - kitų valstybių piliečiams, kuriuos įdarbina Lietuvos Respublikos vežėjai, ir kurie veža krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą, vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą, kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. - įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams yra keliami reikalavimai ne tik turėti CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, bet ir patirtį vairuojant puspriekabę ar priekabą. Byloje ginčo, jog užsieniečiui CE kategorija, suteikianti teisę vairuoti sunkiasvorius sunkvežimius ir krovinines transporto priemones, suteikta 2019 m. rugpjūčio 6 d., nėra.
Nustatyta, kad pareiškėjas konsului pateikė OOO „Vaxrin Baraka“ pažymą apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje vairuotoju, nenurodant kvalifikacijos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog konsului kilus įtarimų dėl pareiškėjo pateiktos informacijos tikrumo ir patikrinus įmonę OOO „Vaxrin Baraka“ Uzbekistano įmonių registre ir sąraše paaiškėjo, kad tokios registruotos įmonės nėra. Kitų dokumentų, patvirtinančių darbo patirtį vežant krovinius ir CE kategorijos transporto priemonėmis pareiškėjas konsului nepateikė.
Šių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konsulas pagrįstai suabejojo pareiškėjo turimos profesijos įgūdžiais, todėl konsulinio pareigūno išvada, kad pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir sąlygų yra pagrįsta.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Konsulinio pareigūno abejonės dėl pareiškėjo darbo patirties bylos duomenimis nepaneigtos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios abejonės yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo teismui pateikta vaizdinė medžiaga užsienio kalba nebuvo pateiktas Ambasadai, sprendžiant pareiškėjo prašymą išduoti vizą, todėl ši medžiaga nėra reikšminga nagrinėjamos administracinės bylos kontekste.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo su skundu pateikti dokumentai, susiję su Bendrovės veikla neturi nieko bendro su konsulinio pareigūno abejonėmis dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių, teisėjų kolegija jų nevertina. Kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių konsulinio pareigūno abejones dėl pareiškėjo kelionės tikslo ir sąlygų, pareiškėjas nei konsuliniam pareigūnui nei teismui nepateikė.
Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (58.4.3.2) NV58-1057 atsisakyti išduoti nacionalinę D vizą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jo naikinti. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.