Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-191-319/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-11-16
Bylos Nr.: 1A-191-319/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-07-1-00126-2008-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rimas Švirinas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis: J. T., A. K., G. G., N. V. G.
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius, Ričardas Girdziušas, Loreta Daukšienė, Albertas Trumpulis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-319/2015Teisminio proceso Nr.1-07-1-00126-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7; 2.4.9. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, Jūratei Vaškevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, nuteistiesiems J. T., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, G. G. ir jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, N. V. G. ir jos gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, A. K. ir jo gynėjui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., J. T., G. G., nuteistosios N. V. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. T.:

- pripažintas kaltu padarius nusikaltimą (veika padaryta 2009-04-28), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- pripažintas kaltu padarius nusikaltimą (veika padaryta 2009-02-12), numatytą BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytas BK 75 str. 1, 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., konfiskuota priklausančio turto už 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) arba 289 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus), kuriuos J. T. gavo iš nusikalstamos veikos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamos veikos metu J. T. gautus 1550,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) laikomus Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Baudžiamoji byla pagal BK 225 str. 4 d. (4 epizodai) J. T. atžvilgiu, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

N. V. G.:

- pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirti 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 26000 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) arba 7530 EUR (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda;

- pripažinta kalta padarius nusikaltimą (J. T. papirkimas), numatytą BK 227 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

-pripažinta kalta padarius nusikaltimą (G. G. papirkimas), numatytą BK 227 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

-pripažinta kalta padarius nusikaltimą (A. K. papirkimas), numatytą BK 227 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė treji metai laisvės atėmimo ir 200 MGL, t. y. 26000 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) arba 7530 EUR (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda.

Taikytas BK 75 str. 1, 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

N. V. G. atžvilgiu, kaltinant ją pagal BK 227 str. 1 d., byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

N. V. G. pagal BK 227 str. 2 d. (papirkimas J. N. atžvilgiu) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2) a) p., BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-02-23 iki 2009-03-05 (imtinai) – viso 11 parų.

G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą (veika padaryta 2008-12-14 – 2009-02-23), numatytą BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti BK 75 str. 1, 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2p. ,,a“ p.p., BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-02-23 iki 2009-03-05 (imtinai) – viso 11 parų.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., konfiskuota G. G. priklausančio turto už 30300,00 Lt (trisdešimt tūkstančių tris šimtus litų 00 ct) arba 8775 EUR (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus), kuriuos G. G. gavo iš nusikalstamos veikos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamos veikos metu G. G. gauti 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) laikomi Specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.), (veika padaryta 2009-01-06 – 2009-02-09) ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas BK 75 str. 1, 2 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausančio turto už 9 700 Lt (devynis tūkstančius septynis šimtus litų) arba 2809 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus), kuriuos A. K. gavo iš nusikalstamos veikos.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu J. N. pagal BK 225 str. 2 d. išteisintas, tačiau apeliacinio skundo dėl jo nėra.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad J. T. buvo perduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariu, 2008-12-10 apie 16.20 val. savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš R. R. priėmė kyšį – pinigus, 100 litų, – už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už gyvenamojo namo, esančio adresu sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sodo namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą techninio projekto suderinimą, bei pasirašymą Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole.

Be to, J. T. buvo perduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariu, 2008-12-24 apie 10.55 val. savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš T. K. priėmė kyšį – tiksliai nenustatytą kiekį pinigų – už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Domeikavos sen., Kauno r. sav., techninio projekto suderinimą bei pasirašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole.

Be to, J. T. buvo perduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini)miestuose ir rajonuose pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų bei kitaip pertvarkytų vieno ir dviejų butų namų, sodo namų, jų priestatų (antstatų) bei priklausinių, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių, taip pat statinių (patalpų), pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini)viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. V-538, nariu, 2009-04-28 apie 13.30 val. savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš B. I. P. Č. priėmė kyšį – pinigus, penkiasdešimt litų – už teisėtą veikimą, vykdant jam savo įgaliojimus, tai yra už pasirašymą gyvenamojo namo 1A2b (unikalus Nr. 1997-3026-0018) ir ūkio pastato 2I1b (unikalus Nr. 1997-3026-0029) po rekonstrukcijos bei šiltnamio 3Š1g griovimo, adresu Dvarų g. 38, Kaunas, pripažinimo tinkamu naudoti akte.

Be to, J. T. buvo perduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos komisijos nariu, 2009-04-28 apie 13.15 val. savo darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai iš A. J. priėmė kyšį – pinigus, 1500 litų, – už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už teigiamos išvados surašymą, atliekant penkiolikos butų gyvenamojo namo su požeminiu garažu, adresu (duomenys neskelbtini). sav., techninio projekto vertinimą ir pasirašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole.

Be to, J. T. buvo perduotas teismui, kaltinant jį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) miestuose ir rajonuose pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų bei kitaip pertvarkytų vieno ir dviejų butų namų, sodo namų, jų priestatų (antstatų) bei priklausinių, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių, taip pat statinių (patalpų), pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau –Komisijos), nariu, 2009-02-12 apie 10:26 val. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbo patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės direktorės N. V. G. priėmė 1000 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad grubiai pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR. 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475, Žin., 2003, Nr. 122-5551, Žin. 2006, Nr. 7-258, Žin., 2006, Nr. 2524, Žin., 2007, Nr. 36-1332, Žin., 2008, Nr. 37-1352 red.), 14, 15, 16, 22 punktų reikalavimus, nesušaukus Komisijos posėdžio ir neatlikdamas faktinio patikrinimo, pasirašė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravus pastatą (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (keturis egzempliorius).

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad 2009 m. sausio 12 d. apie 15 val. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) davė 200 litų kyšį valstybės tarnautojui J. N. už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. N., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigose, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini)miestuose ir rajonuose pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų bei kitaip pertvarkytų vieno ir dviejų butų namų, sodo namų, jų priestatų (antstatų) bei priklausinių, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių, taip pat statinių (patalpų), pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nariu, neteisėtai priėmė iš jos V. P., priklausančio statinio, esančio Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “, Drąseikių k., Kauno raj. sav., kadastrinių matavimų bylą, kitus statybos dokumentus, organizavo minėto statinio patikrinimą dėl atitikimo statybos normatyvinių dokumentų reikalavimams, pateikė pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašyti (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie Ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui A. J. bei minėto statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą grąžino N. V. G..

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. vasario 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) sistemingai davė kyšius valstybės tarnautojui A. V. už jos pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad valstybės tarnautojas A. V. pagal Statybos techninio reglamento STR. 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475, Žin., 2003, Nr. 122-5551, Žin. 2006, Nr. 7-258, Žin., 2006, Nr. 2524, Žin., 2007, Nr. 36-1332, Žin., 2008, Nr. 37-1352 red.), reikalavimus, kaip Komisijos narys atlikdavo įvairiems asmenims priklausančių statinių patikrinimą ir pasirašydavo statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Tokiu būdu vykdydama tęstinę nusikalstamą veiką, N. V. G. valstybės tarnautojui A. V. tiesiogiai davė kyšius:

2008 m. gruodžio 16 d. apie 12.20 val. davė 600 litų kyšį už D. K. priklausančio statinio, esančio Kauno raj. Tabariškių k., pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymą, bei už M. D. priklausančio statinio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymą;

2009 m. sausio 27 d. apie 17.45 val. davė 1000 litų kyšį už V. V. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) i“ priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, ir A. B. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažinimo tinkamais naudoti aktų pasirašymą;

2009 m. vasario 17d. apie 17.40 val. davė 1200 litų kyšį už keturių statinių, kurių priklausomybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pripažinimo tinkamais naudoti aktų pasirašymą;

2009 m. vasario 20 d. apie 14.00 val. davė 300 litų kyšį už daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymą.

Viso tokiu būdu tęsdama nusikalstamą veiką per nurodytą laikotarpį N. V. G. valstybės tarnautojui A. V. davė 3100 litų vertės kyšį.

N. V. G. perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) , sistemingai davė kyšius valstybės tarnautojui J. V. už jos pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad J. V., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose, (duomenys neskelbtini) viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininku (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475; Žin., 2006, Nr. 68-2524) nustatyta tvarka organizuodavo įvairiems asmenims priklausančių statinių statybos dokumentų tikrinimą, konsultavimą statybos dokumentų parengimo klausimais, statinių pripažinimą tinkamais naudoti, pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimą.

Tokiu būdu tęsdama savo nusikalstamą veiką ji valstybės tarnautojui J. V. davė kyšius:

2009 m. sausio 26 d. apie 08.55 val. davė 400 Lt. kyšį už A. A. ir J. A. bendrosios nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ., Kauno raj. sav., statybos dokumentų patikrinimą ir šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą, bei pažymos apie A. A. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Raudondvario sen., Kauno raj. sav., statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimą;

2009 m. vasario 04 d. apie 08.45 val. davė 200 Lt. kyšį už G. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k. Kauno raj. sav., statybos dokumentų patikrinimą ir pažymos apie šio statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimą;

2009 m. vasario 13 d. apie 08.50 val. davė 600 litų kyšį už D. B. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., Z. B. ir D. J. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m., bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui priklausančių statinių statybos dokumentų patikrinimą ir pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą. Tokiu būdu tęsdama savo nusikalstamą veiką N. V. G. valstybės tarnautojui J. V. per nurodytą laikotarpį davė 1200 litų vertės kyšį.

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 14 d. iki 2009 m. vasario 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) sistemingai davė kyšius valstybės tarnautojui G. G. už jos pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigose, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR.1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475 su vėlesniais pakeitimais), 10, 26, 27, 30, punktų, bei šio Reglamento 3 priedo reikalavimus, neturėdamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininko įgaliojimų, atvykdavo pas N. V. G. į jos darbo kabinetą, priimdavo iš jos įvairių statytojų statybos dokumentus ir per pavaldžius jam (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautojus, turinčius statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininko statusą, organizuodavo statinių pripažinimą tinkamais naudoti, bei perduodavo N. G. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Tokiu būdu tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji valstybės tarnautojui G. G. davė kyšius:

2008 m. gruodžio 14 d. apie 15.15 val. 3000 litų kyšį už M. D. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) o k., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2008 m. gruodžio 15 d. apie 17.00 val. 2500 litų kyšį už V. C. priklausančio statinio, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių raj. sav., pripažinimo tinkamu naudoti organizavimą;

2008 m. gruodžio 17 d. apie 17.00 val. 5000 litų kyšį už V. V. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., ir V. G. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. sausio 13 d. apie 12.30 val. iš anksto pažadėto 3000 litų kyšio dalį – 2000 litų – už T. S. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zapyškio sen., Novos k., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. sausio 14 d. apie 17.25 val. 3200 litų kyšį už R. S. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav. pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. sausio 16 d. apie 16.10 val. 2600 litų kyšį už A. M. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) mstl., Kauno r. sav., pripažinimo tinkamais naudoti po rekonstrukcijos organizavimą;

2009 m. sausio 23 d. apie 15.45 val. 5000 litų kyšį už P. G. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) o k., Kauno raj. sav., ir D. Š. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k. Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 03 d. apie 17.30 val. 2500 litų kyšį už A. N. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą, ir 1500 Lt kyšį už R. R. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 09 d. apie 17.05 val. 2200 litų kyšį už A. K. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 23 d. apie 17.30 val. davė. iš anksto pažadėto 3000 litų kyšio dalį – 800 litų – už T. S. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zapyškio sen., Novos k., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą.

Tokiu būdu, tęsdama savo nusikalstamą veiką N. V. G. valstybės tarnautojui G. G. per nurodytą laikotarpį davė 30300 litų vertės kyšį.

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 2009 m. vasario 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) sistemingai tiesiogiai davė kyšius valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ Turto valdymo skyriaus inžinieriui A. K. už jos pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad A. K., vykdydamas jam pavestas pareigas organizuoti ir vykdyti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų atlikimą, kadastrinių matavimų bylų sudarymą, pasinaudodamas savo pareiginiuose nuostatuose suteiktais įgaliojimais užsakyti detaliuosius planus bendrovės naudojamiems žemės sklypams, užsakyti bei organizuoti naujų ar rekonstruotų statinių kadastrinius matavimus, ruošti pripažinimo tinkamais naudoti aktus bei įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre, turėdamas įgaliojimą atlikti bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, teisių į juos įregistravimą, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus tokių paslaugų pirkimui yra privalomos viešojo pirkimo procedūros, žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi viešojo pirkimo procedūrų, neįvykdžiusi kitų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir nėra sudariusi atitinkamos viešojo pirkimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007 metų iki 2009 m. kovo mėnesio neteisėtai, viršydamas jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus, teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus atlikti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių ir naudojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tuo sudarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pelningus užsakymus ir garantuotą apmokėjimą už suteiktas paslaugas.

Veikdama tokiu būdu ir tęsdama savo nusikalstamą veiką N. V. G. A. K. davė kyšius:

2009 m. sausio 06 d. apie 13 val. 42 min. davė 2000 litų kyšį;

2009 m. sausio 26 apie 10 val. 40 min. davė 1000 litų kyšį;

2009 m. vasario 05 d. apie 11 val. 35 min. davė 1000 litų kyšį;

2009 m. vasario 09 d. apie 09 val. 25 min. davė 5700 litų kyšį.

Viso tokiu būdu tęsdama nusikalstamą veiką per nurodytą laikotarpį N. V. G. A. K. davė 9700 litų vertės kyšį.

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad 2009 m. vasario 12 dieną apie 10:26 val., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojui J. T. tiesiogiai davė 1000 litų kyšį už jos pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad J. T., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, taip pat būdamas (duomenys neskelbtini) miestuose ir rajonuose pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų bei kitaip pertvarkytų vieno ir dviejų butų namų, sodo namų, jų priestatų (antstatų) bei priklausinių, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių, taip pat statinių (patalpų), pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Komisijos), nariu, grubiai pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR. 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475, Žin., 2003, Nr. 122-5551, Žin. 2006, Nr. 7-258, Žin., 2006, Nr. 2524, Žin., 2007, Nr. 36-1332, Žin., 2008, Nr. 37-1352 red.), 14, 15, 16, 22 punktų reikalavimus, nesušaukus Komisijos posėdžio ir neatlikdamas faktinio patikrinimo pasirašė daugiabučio gyvenamojo namo 3A3p (unikalus Nr. 1990-0009-2037) rekonstravus pastatą Kauno energija , Kaune pripažinimo tinkamu naudoti aktą (keturis egzempliorius), bei pasirašė nenustatytų keturių statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, neatlikęs jų patikrinimo dėl atitikimo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams.

N. V. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei eidama kasininkės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, 2008 metų gruodžio mėnesį už atliktas paslaugas gavo iš R. S. 2150 Lt, A. Z. – 2000 Lt, M. D. – 3500 Lt, D. K. – 1500 Lt, V. V. – 2800 Lt, V. C. – 3200 Lt, G. V. – 1000 Lt, V. S. – 1700 Lt, V. G. – 3600 Lt, D. Š. – 1000 Lt, 2009 metų sausio mėnesį už atliktas paslaugas gavo iš V. B. – 2000 Lt, A. D. – 2000 Lt, E. L. – 3000 Lt, G. M. – 2700 Lt, M. M. –500 Lt, N. S. – 2830 Lt, J. B. – 700 Lt, R. R. – 3000 Lt, D. Š. – 2500 Lt, 2009 metų vasario mėnesį už atliktas paslaugas gavo iš Valės Pupinienės – 1500 Lt, V. S. – 600 Lt, A. K. – 2700 Lt, A. A. – 1000 Lt, R. S. – 2700 Lt, G. G. – 700 Lt, tačiau gautųjų grynųjų pinigų nepajamavo, neišrašė kasos pajamų orderio arba pinigų priėmimo kvitų, dėl to 2008 metais bendrovėje į apskaitą nebuvo įtraukta 22450 litų, o 2009 metais – 28430 litų gautų pajamų, tuo pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punktą ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (20001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 punktą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31.

G. G. buvo perduotas teismui, kaltinant ją tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigose, per laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio 14 d. iki 2009 metų vasario 23 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. sistemingai priiminėjo kyšius už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR.1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475 su vėlesniais pakeitimais), 10, 26, 27, 30, punktų, bei šio Reglamento 3 priedo reikalavimus, neturėdamas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininko įgaliojimų, atvykdavo pas N. V. G. į jos darbo kabinetą, priimdavo iš jos įvairių statytojų statybos dokumentus ir organizuodavo statytojams priklausančių statinių pripažinimą tinkamais naudoti, bei perduodavo N. V. G. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Tokius būdu vykdydamas tęstinę nusikalstamą veiką, jis iš N. V. G. priėmė kyšius:

2008 m. gruodžio 14 d. apie 15.15 val. 3000 litų kyšį už M. D. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2008 m. gruodžio 15 d. apie 17.00 val. 2500 litų kyšį už V. C. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių raj. sav., pripažinimo tinkamu naudoti organizavimą;

2009 m. sausio 13 d. apie 12.30 val. iš anksto pažadėto 3000 litų kyšio dalį – 2000 litų – už T. S. priklausančių statinių, esančių Novos k., Zapyškio sen., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą ;

2009 m. sausio 14 d. apie 17.25 val. 3200 litų kyšį už R. S. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav. pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. sausio 16 d. apie 16.10 val. 2600 litų kyšį už A. M. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) mstl., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti po rekonstrukcijos organizavimą;

2009 m. sausio 23 d. apie 15.45 val. 5000 litų kyšį už P. G. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., ir D. Š. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 03 d. apie 17.30 val. 2500 litų kyšį už A. N. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą, ir 1500 litų kyšį už R. R. priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 09 d. apie 17.05 val. 2200 litų kyšį už A. K. priklausančių statinių, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) k. Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą;

2009 m. vasario 23 d. apie 17.30 val. priėmė iš anksto pažadėto 3000 litų kyšio dalį – 800 litų – už T. S. priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Zapyškio sen., Kauno raj. sav., pripažinimo tinkamais naudoti organizavimą.

Tokiu būdu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis iš N. V. G. per nurodytą laikotarpį priėmė 30300 litų kyšį.

A. K. buvo perduotas teismui, kaltinant ją tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pareigose, 2009 metų sausio – vasario mėnesių laikotarpyje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. sistemingai priiminėjo kyšius už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas jam pavestas pareigas organizuoti ir vykdyti AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų atlikimą, kadastrinių matavimų bylų sudarymą, pasinaudodamas savo pareiginiuose nuostatuose suteiktais įgaliojimais užsakyti detaliuosius planus bendrovės naudojamiems žemės sklypams, užsakyti bei organizuoti naujų ar rekonstruotų statinių kadastrinius matavimus, ruošti pripažinimo tinkamais naudoti aktus bei įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre, turėdamas įgaliojimą atlikti bendrovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, teisių į juos įregistravimą, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus tokių paslaugų pirkimui yra privalomos viešojo pirkimo procedūros, žinodamas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi viešojo pirkimo procedūrų, neįvykdžiusi kitų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir nėra sudariusi atitinkamos viešojo pirkimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007 metų iki 2009 m. kovo mėnesio neteisėtai, viršydamas jam suteiktus tarnybinius įgaliojimus, teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių ir naudojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus, tuo sudarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pelningus užsakymus ir garantuotą apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Veikdamas tokiu būdu ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. K. 2009 m. sausio 06 d. apie 13 val. 42 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) , iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. priėmė 2000 litų kyšį, 2009 m. sausio 26 apie 10 val. 40 min. iš N. V. G. priėmė 1000 litų kyšį, 2009 m. vasario 05 d. apie 11 val. 35 min. iš N. V. G. priėmė 1000 litų kyšį, 2009 m. vasario 09 d. apie 09 val. 25 min. iš N. V. G. priėmė 5700 litų kyšį, viso tokiu būdu per nurodytą laikotarpį iš N. V. G. priėmė 9700 litų vertės kyšį.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-10-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 225 str. 2 d. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Skunde nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais, jog turėjo įgaliojimus atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)", šios bendrovės vardu sudaryti sandorius ir kitus veiksmus, todėl pagal BK 230 str. 3 d. yra valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neanalizavo jo atliekamų pareigybinių funkcijų bei apskritai netyrė ir nevertino, kas nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už įmonėje priimamus sprendimus ir galėjo juos įtakoti organizuojant viešuosius pirkimus. Pagal Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo.

Apeliaciniame skunde pažymėta, jog įmonėje A. K. užėmė inžinieriaus pareigas, kurios nėra susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu ar viešųjų paslaugų teikimu. Vienintelės jo pareigos buvo įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimas ir teisių į jį įregistravimas, teigia, kad veikė šių pareigų apimtyse ir savo įgaliojimų neviršijo. Derindamas projektus su UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė savo vadovų J. S. ir E. K. valdingus nurodymus. Nurodymus teikti užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)" jam davė tiesioginė vadovė S. Klausimo, kas atliks kadastrinius matavimus jis asmeniškai nesprendė, nes tokie sprendimai nebuvo jo kompetencijoje ir negalėjo būti priimti be vadovaujančių asmenų žinios.

Apeliantas pažymi, kad tai, jog jam buvo išduoti įgaliojimai atlikti kadastrinius matavimus bei įgyvendinti techninius pavedimus, kad jis su UAB „(duomenys neskelbtini)" derino darbų apimtis, įkainius, atlikimo terminus bei atsiskaitymo tvarką, nesuponuoja išvados, jog jis, pasinaudodamas savo darbinėmis funkcijomis asmeniškai parinko UAB „(duomenys neskelbtini)" atlikti kadastrinius matavimus. Nurodo, kad tai, jog neturėjo valdingų viešojo administravimo įgaliojimų organizuoti viešuosius pirkimus ir jie nebuvo apelianto kompetencijoje patvirtina tai, jog jis nebuvo supažindintas su AB „(duomenys neskelbtini)" prekių ir darbų supaprastintų pirkimų tvarkos taisyklėmis. Jam bendrovėje suteikti AB „(duomenys neskelbtini)" įgaliojimai buvo ne administracinio, o techninio pobūdžio, todėl aplinkybės, jog vykdė jam pavestus kitų įmonės darbuotojų valdingus nurodymus, negali būti pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 str.

Vadovaujantis paminėtais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažindami, jog jis atitinka šiame straipsnyje numatyto specialaus subjekto — valstybės tarnautojui prilyginamo asmens požymius, nepagrįstai nuteisė jį už nusikaltimą, numatytą BK 225 str. 2 d. Nurodo, jog teismas nenustatė ir neanalizavo tiesioginio priežastinio tarp gaunamų pinigų iš N. V. G. ir jo užimamų pareigų bei atliekamų veiksmų vykdant įgaliojimus, visiškai nėra aišku, iš kokių įrodymų teismas padarė išvadą, jog jam buvo duodamas kyšis bei už kokius konkrečius jo veiksmus vykdant įgaliojimus.

Šalies argumentai

Apelianto manymu, teismas taip pat neteisingai nurodo, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir AB „(duomenys neskelbtini)" nebuvo sudaryta jokia sutartis. Prie šio apeliacinio skundo prideda įrodymus, kurie pagrindžia, jog tokia sutartis egzistavo, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog bendradarbiaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)" derinant projektus, jis atliko savo darbines funkcijas pagal valdingus nurodymus ir man suteiktus įgaliojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių jo kaltės įrodymų, kurie pagrįstų tiesioginės tyčios buvimą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai vadovavosi prielaidomis ir spėliojimais, nepagrindę savo motyvų konkrečiais ir išsamiais faktais bei aplinkybėmis, nepašalino abejonių, jas neteisėtai vertino jo nenaudai.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžio teiginiais, kad iš byloje esančių rašytiniu įrodymų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų negalima padaryti išvados, kad A. K. ir N. V. G. buvo sudarę paskolos sutartį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jo teikiami įrodymai vertintini kaip gynybinė pozicija yra visiškai nepagrįsti, kadangi paskolos sutartis tarp jo ir N. V. G. buvo sudaryta 2008-04-30, o pinigų grąžinimo aktas 2009-04-26 t. y. šios sutartys buvo sudarytos dar prieš baudžiamosios bylos iškėlimą, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti rašytiniai įrodymai turėtų būti vertinami kritiškai ir pripažįstami gynybine pozicija. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikė ir formaliai atmetė apelianto teikiamus rašytinius įrodymus dėl paskolos santykių susiklostymo, nevertindamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais.

Skunde teigia, kad N. V. G. jis pažinojo daug metų, būtent dėl šių priežasčių jai paskolino pinigų. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir apskritai jų neanalizavo. Mano, jog teismas neįsigilino į bylos esmę. Apeliantas skunde tvirtina, kad nesant aiškios ir konkrečios argumentacijos analizuojant bylos faktinius duomenis ir tokiu būdu sprendžiant jo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas motyvuotu, teisėtu bei pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Apelianto teigimu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte prokuroras jo nusikalstamos veikos momentą nurodo nuo 2007 m. iki 2009 m. kovo mėnesio, nors byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jo nusikalstama veika prasidėjo nuo 2007 m. Priešingai, duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, datuojami 2009 metais, todėl apeliantui nėra žinoma, kokiu neteisėtu veikimu yra kaltinamas nuo 2007 m. iki 2009 m. Taip pat iš kaltinamojo akto pagal nurodomas aplinkybes, nėra aišku, kuo konkrečiai yra kaltinamas, kadangi prokuroro dėstomas kaltinimo pagrindas atitinka ne tik BK 225, bet ir 226 str., 228 str. sudėties požymius, kurie nagrinėjamu atveju yra švelnesni. Dėl šių priežasčių esant kaltinamojo akto netikslumams (neaiški nusikalstamos veikos kvalifikacija, neaiškus nusikalstamos veikos padarymo laikas), apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti bei patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir šiuo pagrindu, nustatant ar nėra teisinių pagrindų nuosprendį panaikinti pagal BPK 326 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Jo nuomone, neatlikus įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teismas negalės atsakyti į šiame skunde keliamus klausimus bei patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo įrodymų vertinimo apimtyje.

Šalies argumentai

Nuteistosios N.V. G. advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 10 27 nuosprendį, kuriuo N. V. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1 d., 227 str. 2 d., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat apeliantas mano, kad teismas neteisingai paskyrė jo ginamajai bausmes. Apelianto vertinimu, pagal BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas trejiems metams yra per ilgas. Nuo teismo nustatytų nusikaltimų padarymo jau praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį ji neįvykdė jokių naujų nusikalstamų veikų, N. V. G. dirba, turi šeimą, byloje nėra neigiamai ją apibūdinančių duomenų.

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas už BK 227 str. 2 d. numatytus nusikaltimus nuteisti N. V. G. laisvės atėmimo bausmėmis neteisingas. Nuo 2011-07-05 įsigaliojo nauja BK 227 str. 2 d. redakcija, kurios sankcijoje numatyta dar dvi alternatyvios bausmių rūšys: bauda ir areštas ir kita- griežtesnė nei anksčiau galiojusi sankcija- laisvės atėmimas iki 5 metų. Apylinkės teismas pasirinko tą baudžiamojo įstatymo redakciją, kuri galiojo teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo metu, nes nuosprendyje parašė, kad N. V. G. pripažįstama kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 227 str. 2 d. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Tačiau apeliantas mano, kad N. V. G. galėjo būti paskirta naujojoje BK 227 str. 2 d. redakcijoje numatyta bausmė - bauda, todėl šis baudžiamasis įstatymas būtų lengvinęs nuteistosios padėtį ir galėjo būti taikomas atgal. Apelianto nuomone, toks sprendimas būtų atitikęs ir BK 55 str. nuostatas, nes pagal BK 55 str., pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas motyvuodamas, kodėl N. V. G. parenkama būtent tokia laisvės atėmimo bausmė nuosprendyje be kita ko pripažino ir tai, jog ikiteisminis ir teisminis procesai tęsėsi ilgą laiką, todėl už BK 222 str. l d. padarytą nusikalstamą veiką jai skirtina bauda, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 2 d. vis dėlto skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog N. V. G. byloje buvo pažeista iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos į BPK 44 str. 5 d. perkelta nuostata, pagal kurią kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 str. 3 d.).

Apelianto manymu, ir už BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą N. V. G. buvo paskirta taip pat per griežta bausmė 200 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skyrė jai didžiausią įmanomą baudą ir tuo pažeidė BK 61 str. įtvirtintą medianos principą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajai baudą, neatkreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu jai taikytą kardomąjį kalinimą, nes teisme buvo nagrinėjamos dvi sujungtos N. V. G. baudžiamosios bylos. Nurodo, kad pagal BK 97 str. 3 d. 1 p. asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikomi turinčiais teistumą laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, dėl to sprendimas trejiems metams atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nesiderina su BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais ir ypač su prevencine jos paskirtimi.

Šalies argumentai

Dėl nuteisimo pagal BK 227 str. 2 d. apeliantas skunde nurodo, kad kyšininkavimas už neteisėtą veikimą yra tada, kai kaltininkas kyšio davėjo interesus patenkina ar žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių paperkamas valstybės tarnautojas negali ir neturi daryti vykdydamas savo pareigas. Todėl itin svarbu nustatyti valstybės tarnautojo įgaliojimus ir tuos jo neteisėtai atliktus veiksmus, kurių jis negalėjo atlikti. Pasak nuosprendžio, kaltinamasis G. G. nuo 2008 08 25 buvo paskirtas eiti (duomenys neskelbtini) viršininko (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, todėl buvo karjeros valstybės tarnautojas, pagal pavestas pareigines funkcijas privalėjęs organizuoti skyriaus darbą, skyriaus veiklos nuostatuose keliamų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų ir įgaliojimų atlikimą, siekiant užtikrinti statybos valstybinės priežiūros vykdymą Kauno apskrityje, koordinuoti skyriaus darbuotojų darbą, paskirstyti skyriui pavestas užduotis, kontroliuoti jų vykdymą. Tai byloja, jog G. G. veiksmus susieti su STR pažeidimais galima buvo tik tada, jei jis, atlikdamas savo tarnybines pareigas, tyčia būtų pažeidęs reglamento reikalavimus, o tie pažeidimai būtų lėmę savavališkai ar kitaip neteisėtai pastatytų, perstatytų ar kitaip įrengtų statinių įteisinimą. Tokių duomenų byloje nėra. Maža to, nei operatyvinio tyrimo metu surinkti duomenys, nei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neliudija, kad G. G. nuteistosios N. V. G. įtakoje inicijavo „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos" pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendyje tvirtinama, kad N. V. G. skirtingu laiku perdavė įvairias pinigų sumas G. G., jog pastarasis organizuotų įvairių statinių pripažinimą tinkamais naudoti. Tačiau byloje nėra jokios informacijos ir apie tai, kad šių asmenų statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų bei liudytojų, darytina išvada, kad visi pripažįstamų tinkamais naudoti statinių dokumentai buvo nepriekaištingai sutvarkyti, patys statiniai buvo pastatyti be nukrypimų nuo projektinių dokumentų. Tai rodo, jog nebuvo jokių teisinių ar faktinių kliūčių statinius pripažinti tinkamais naudoti. Aplinkybė, kad G. G. paprašytas N. V. G. galėjo inicijuoti pastatų pripažinimą tinkamais naudoti, neliudija buvus jo veiksmuose neteisėtumo požymių.

Skunde teigiama, kad teisme nebuvo patvirtintas kaltinamojo akto teiginys, jog N. V. G. suprato, kad valstybės tarnautojas veiks neteisėtai, ir būtent tokio jo elgesio siekė, jog skatino G. G. pažeisti jo veiklą reglamentuojančius norminius aktus arba teisės aktus, kad ji žinojo, kaip G. G. organizuos nuosprendyje išvardytų statinių pripažinimą tinkamais naudoti. Apelianto vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog net ir teismo nustatyti dalykai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad iš vienos pusės buvo padaryta BK 225 str. 2 d., o iš kitos pusės - BK 227 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, nes nepasitvirtino tas veikas kvalifikuojantis požymis - veiksmų neteisėtumas vykdant įgaliojimus. Dėl to teismas, net ir remdamasis apkaltinamajame nuosprendyje esančiais teiginiais, galėjo N. V. G. veiksmuose konstatuoti tik buvus nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 1 d. Tokią išvadą sustiprina ir buvę kaltinimai dėl A. V. ir J. V. papirkimo. Šiuose epizoduose N. V. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 str. 1 d. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį senaties terminas buvo pasibaigęs, todėl teismas vien dėl šios priežasties turėjo baudžiamąją bylą prieš N. V. G. nutraukti.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išvardyti faktiniai duomenys iš esmės patvirtino tik tai, kad užsakovai kreipdavosi į UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl atitinkamų paslaugų, jog N. V. G. mokėdavo pinigus, palikdavo bei pasiimdavo dokumentus, kad jos kabinete lankydavosi G. G., kuris atnešdavo ir paimdavo dokumentus, netgi gaudavo iš N. V. G. pinigų, tačiau tie duomenys nerodo, jog pinigai jam buvo mokami kaip valstybės tarnautojui, kad jis už tuos pinigus atliktų pageidaujamus veiksmus būtent kaip valstybės tarnautojas. Teismo įrodymais pripažinti faktiniai duomenys iš tikrųjų nepaneigia ir kaltinamųjų versijos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šios priežasties teismas G. G. epizoduose turėjo N. V. G. išteisinti, nes jos su tuo valstybės tarnautoju susijusiuose veiksmuose nebuvo BK 227 str. numatytų nusikaltimo sudėties požymių.

Apylinkės teismas konstatavo, jog J. T. pažeidė ne jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bet Statybos techninį reglamentą, kuris nustato statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką. Įrodomoji bylos medžiaga leidžia teigti, kad ir STR atitinkamų punktų pažeidimas buvo inkriminuotas nepagrįstai. Teisiamajame posėdyje J. T. paaiškino, jog gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo, nebuvo jokių kliūčių pasirašyti akte. Bylos dokumentai rodo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašė ne tik J. T., tačiau ir kiti komisijos nariai: R. K., A. V., A. J., E. V., Z. L. bei J. B.. Taip buvo patvirtinta, kad statinys iš tikrųjų atitinka visus keliamus reikalavimus ir gali būti pripažintas tinkamu naudoti. Kaltinimas nepateikė patikimų įrodymų, besąlygiškai paneigiančių kaltinamųjų versiją apie tai, jog N. V. G. valstybės tarnautojui perdavė ne pinigus, o servetėlę, kadangi kraujavo J. T. ranka. Visiškai nepagrįsta apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje tvirtinama, kad N. V. G. padarė nusikalstamą veiką, nes perdavė pinigus valstybės tarnautojui už tai, jog jis pasirašė nenustatytų keturių statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, neatlikęs jų patikrinimo dėl atitikimo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimams. Nenustačius tų statinių nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad J. T. kažko nepadarė, ką privalėjo padaryti, o N. V. G. siekė, jog valstybės tarnautojas, veikdamas savo kompetencijos ribose, atliktų jos naudai neteisėtus veiksmus. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad epizoduose, susijusiuose su J. T., kaltinamoji turėjo būti išteisinta.

Be pagrindo N. V. G. buvo pripažinta kalta papirkusi A. K.. Pagal byloje esančias įgaliojimų kopijas, akcinės bendrovės Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pareigas einantis kaltinamasis neturėjo nieko bendro su tuo, už ką neva N. V. G. jam duodavo kyšius, inžinierius A. K. galėjo tik pasiūlyti įmonę, kuri galėtų suteikti AB „(duomenys neskelbtini)" reikalingas paslaugas, tačiau jis negalėdavo nuspręsti, iš kokio subjekto tos paslaugos bus perkamos.

Skunde teigiama, kad net ir sutikus su tuo, kad N. V. G. iš tiesų mokėjo pinigus A. K. dėl to, jog jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ viename iš skyrių inžinieriumi, nėra jokio pagrindo galvoti, kad ji tai darė siekdama neteisėtų valstybės tarnautojui prilyginto darbuotojo veiksmų. Apkaltinamajame nuosprendyje išvardyti nuteistosios kaltę padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą patvirtinantys įrodymai niekaip neįrodo, jog N. V. G. žinojo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. nustatytas sąlygas. Maža to, byloje nėra įrodymų, jog N. V. G. suprato, kad paslaugos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyjamos be kokios nors apklausos arba kad tokioms paslaugoms pirkti būtina AB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti viešojo pirkimo procedūrą. Tai rodo, jog N. V. G. galėjo būti teisiama tik už BK 227 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau tokiu atveju baudžiamoji byla prieš ją turėjo būti nutraukta dėl senaties.

Apelianto manymu, teismas be pakankamo pagrindo kritiškai įvertino nuteistųjų aiškinimą apie tikrąsias pinigų perdavimo aplinkybes, nes abu kaltinamieji patvirtino, kad N. V. G. atsiskaitydavo su A. K. už pastarojo suteiktą paskolą, kurios buvimą patvirtino atitinkama rašytinė sutartis. Šios aplinkybės liudija, kad N. V. G. veiksmuose, susijusiuose su A. K., nėra jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, todėl N. V. G. dėl kaltinimo įvykdžius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą turėjo būti išteisinta.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. nedera su kitomis to paties nuosprendžio dalimis loginiu aspektu.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Mano, jog įstatymų leidėjas, BK 222 str. 1 d. numatęs baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, visais atvejais turėjo omenyje tai, kad į buhalterinę apskaitą turi būti įtraukiamos teisėtai gautos pajamos.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pinigus N. V. G. gaudavo iš asmenų, kurie pageidavo, kad pastaroji už tuos pinigus padarytų viską, jog užsakovų statiniai būtų pripažinti tinkamais naudoti, bet tų pinigų neužpajamavo, todėl pagal nuosprendį apgaulingai tvarkė apskaitą. Tačiau tas pats teismas nustatė, jog iš asmenų sumokėtų pinigų nuteistoji mokėjo G. G.. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad J. T. buvo sumokėta iš nenustatytų asmenų ir už nenustatytus statinius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apylinkės teismas pripažino N. V. G. kalta padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką dėl to, kad ji bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo pinigų, kuriuos, pasak pirmosios instancijos teismo, panaudojo papirkdama valstybės tarnautojus. Toks teismo požiūris rodo, jog jis kyšio dalyką prilygino teisėtoms įmonės pajamoms, kurios atseit turėjo būti įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Toks teismo požiūris nesiderina su ta nuosprendžio dalimi, kurioje tvirtinama, kad N. V. G. papirkinėjo valstybės tarnautojus. Nenustačius teisėto dalyko, kuris turėjo būti apskaitytas norminių aktų nustatyta tvarka, N. V. G. iš kaltinimo padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą turėjo būti išteisinta. Išteisinamasis nuosprendis dėl kaltinimo apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą turėjo būti priimtas dar ir dėl to, jog nuosprendyje nurodytais N. V. G. veiksmais ir ypatingai dalyku buvo pažeisti gėriai, kuriuos saugo ne Baudžiamojo kodekso XXXII skyriuje patalpinti baudžiamieji įstatymai, o įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai rodo, kad nebuvo pažeistas objektas - valstybėje nusistovėjusi finansų sistema. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatomi visi nusikaltimo sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas ir N. V. G. turėtų būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

G. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-10-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl 2009-01-14 3200 litų kyšio gavimo iš N. V. G. dėl R. S. epizodo ir 2009-02-03 2500 litų kyšio gavimo iš N. V. G. dėl A. N. epizodo ir priimti naują išteisinantį nuosprendį. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teisme baudžiamoji byla išnagrinėta vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, priimtas teismo nuosprendis neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau neigia padaręs nusikalstamų veikų epizodus, kad 2009-01-14 gavo 3200 litų kyšį iš N. V. G. dėl R. S. priklausančių statinių pripažinimo tinkamais naudoti organizavimo bei kad 2009-02-03 gavo 2500 litų kyšį iš N. V. G. dėl A. N. priklausančių statinių pripažinimo tinkamais naudoti organizavimo, nes šių nusikalstamų veikų nepadarė. Teismas, priimdamas apkaltinantį nuosprendį, rėmėsi liudytojo R. S. parodymais, tačiau šis liudytojas nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu. Teismas vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, dėl nežinomų priežasčių teismas posėdžio metu neatliko R. S. parodymų teisminio tyrimo ir tuo būdu pažeidė įstatymo leidėjo nustatytą procedūrą. Liudytojas R. S. nurodo, kad galėjo N. V. G. duoti keletą šimtų litų už dokumentų tvarkymą, o ši neigia apeliantui perdavinėjusi pinigus 3 200 litų. Tuo būdu nuosprendyje esantis teiginys, kad N. V. G. davė G. G. 3200 litų kyšį, kai tuo tarpu R. S. jai davė tik kelis šimtus litų, yra nelogiškas ir nesuprantamas.

Teigia, kad pagrįstas teisines abejones kelia teismo motyvas priimant jo atžvilgiu apkaltinamą nuosprendį, kad N. V. G. suskaičiavo ne mažiau 1500 litų, nes nuosprendyje visiškai nenurodyta, kaip ir kokiais būdais buvo suskaičiuota ar nustatyta ši minima suma, jokių objektyvių jo kaltės įrodymų nepateikta. Be to, teismas priimtame nuosprendyje konstatavo: kad „duodama pinigus N. V. G. demonstratyviai pirštu parodė į „(duomenys neskelbtini) bylą", be to, pasakė: ,,ir čia dar K.... šitas K.". Su tokiu motyvu apeliantas nesutinka ir nepasitiki, bei laiko tai kaip neobjektyviu įrodymu. Nurodo, kad jei nuosprendis remiasi prielaidomis bei spėlionėmis, tai negali būti laikoma teisingu bei teisėtu nuosprendžiu. Mano, kad dėl kyšio gavimo pagal epizodus, liečiančius R. S. ir A. N., byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad G. G. būtų padaręs šias nusikalstamas veikas.

Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014-10-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį kaip asmenį, nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo X-1233 red.) bei BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo X-1233 red.).

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla išnagrinėta vienpusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, priimtas teismo nuosprendis neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir suformuotos teismų praktikos.

Skunde teigia, kad kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, nes jų nepadarė. Teismas, priimdamas jį apkaltinantį nuosprendį, rėmėsi liudytojo A. J. parodymais, kuriuos išanalizavus galima daryti išvadą, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojas A. J. nepamena aplinkybių, ar J. T. buvo duodami pinigai ar kvietimas. Kitų įrodymų apie J. T. duotus pinigus nėra. Dėl šios priežasties liudytojo A. J. parodymai teisine prasme yra niekiniai ir negali būti laikomi patikimu įrodymu. Apeliantas tvirtina, kad jokių pinigų iš A. J. neėmė, jis jam jų nesiūlė.

Taip pat pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo peržiūrėti vaizdo įrašai, neva liudijantys, kad A. J. perduoda jam pinigus (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų priedas, kompaktinis diskas CD-3-058-09, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo priedas, kompaktinis diskas DVD-3-123-09, slapto sekimo protokolų priedai, kompaktiniai diskaiDVD-3-124-09, DVD-3-122-09, DVD-3-126-09, DVD-3-127-09, kurie buvo perduoti teismui) ir laiko, kad tai yra teisminio nagrinėjimo neabejotinas trūkumas, kuris reikalingas apeliacinės instancijos teisinės patikros. Tuo būdu apeliantas turi pagrindą manyti, kad teismas byloje esančius įrodymus ištyrė nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ir priėmė neobjektyvų sprendimą dėl šio jam inkriminuojamo nusikalstamos veikos epizodo. Dėl kito jam inkriminuojamo nusikalstamos veikos epizodo nuosprendyje kaltė grindžiama slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis, tačiau yra ir duomenų, kurie kaltinimą paneigia. Pats apeliantas J. T. ir kaltinamoji N. V. G. parodė, kad joks kyšis nebuvo duotas, kad N. V. G. jam davė servetėlę, nes bėgo kraujas, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai buvo vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią teismo poziciją dėl šio epizodo apeliantas vertina kritiškai kaip neturinčią teisinio pagrindo. Tai, kad jis turi sveikatos problemų, patvirtina byloje advokato pateikta medžiaga iš ligos istorijos dėl ligos pobūdžio nuolat turi turėti servetėlių, kuriomis valėsi kraują ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi prielaidomis bei selektyviu rodymų atrinkimu, jis negali būti teisėtas. Apeliantas tvirtina jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadaręs, todėl yra nuteistas nepagrįstai ir turėtų būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų A. K., J. T., G. G. ir N. V. G. gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. K., J. T., G. G. apeliaciniai skundai atmestini. Nuteistosios N. V. G. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi.

Įvertinusi ir patikrinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos, su jomis nesutikti kolegija neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 305 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas nurodydamas visų keturių kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas (įrodyta pripažintos) ir nusikalstamas veikas dėl kurių kai kurie kaltinamieji buvo išteisinti, ar byla nutraukta suėjus senaties terminui, nurodė, kad J. T., A. K., G. G. ir N. V. G. ,,<..> buvo perduoti teismui, kaltinant tuo, kad <...>“, tačiau nenurodė dėl ko kaltinamieji nuteisti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks išdėstymas neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes galima nustatyti už kokius padarytus nusikaltimus kaltinamieji nuteisti, išteisinti, ar byla, dėl kai kurių nusikalstamų veikų. nutraukta. Tai konstatavus kolegija mano, kad toks aprašomosios dalies minėtas išdėstymas yra ydingas, tačiau keisti ar naikinti nuosprendį dėl to nėra pagrindo.

Dėl A. K. apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

BK 225 str. 2 d. numatyta atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, ar priėmė kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviomis veikomis, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) priima kyšį; 2) provokuoja jį duoti; 3) pažada jį priimti; 4) susitaria jį priimti; 5) reikalauja jį duoti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iš šių veikų padarymo. Kadangi kyšininkavimo alternatyvios veikos provokuojant duoti, pažadant, susitariant priimti bei reikalaujant duoti kyšį yra formalus nusikaltimas, pagal įstatymą jis yra laikomas baigtu nuo bet kurios minėtos alternatyvios veikos padarymo, tai nėra būtina, kad kaltininkas realiai priimtų (gautų) kyšį. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.

Apeliantas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimą grindžia tuo, kad jis pagal BK 230 str. 3 d. negalėjo būti laikomas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, nes neturėjo įgaliojimų atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)", kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neanalizavo jo atliekamų pareigybinių funkcijų bei apskritai netyrė ir nevertino, kas nagrinėjamu atveju buvo atsakingas už įmonėje priimamus sprendimus ir galėjo juos įtakoti organizuojant viešuosius pirkimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius, remdamasis surinktų duomenų visumos analize ir vertinimu.

Šalies argumentai

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad A. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2007-08-07 įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgaliotas pateikti prašymus ir dokumentus Juridinių asmenų registrui dėl bendrovės pakeistų duomenų registravimo bei gauti išrašus. 2007-12-12 įgaliojimu Nr. 57 A. K. buvo įgaliotas atlikti įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, teisių į jį išregistravimą, gauti pažymėjimus, pažymas sandoriams, informacinio pobūdžio registro išrašus, gauti (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje statybos leidimus, AB „(duomenys neskelbtini)“ naujai statomiems, rekonstruojamiems bei griaunamiems statiniams. 2008-11-24 įgaliojimu A. K. buvo įgaliotas atlikti įmonei priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, teisių į jį išregistravimą, gauti pažymėjimus, pažymas sandoriams, informacinio pobūdžio registro išrašus, o taip pat gauti (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriuje statybos leidimus AB „(duomenys neskelbtini)“ naujai statomiems, rekonstruojamiems bei griaunamiems statiniams (t. 4, b. l.80-82).

Apklausų metu A. K. teigė, kad nurodymą teikti užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam davė jo tiesioginė vadovė skyriaus viršininkė J. S., tačiau akistatos su liudytoja J. S. metu A. K. pakeitė parodymus ir parodė, kad po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini) “ negalėjo teikti bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ reikiamų paslaugų, jis, pranešė J. S., kad tokias paslaugas geriausiai gali teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jokios apklausos neatliko ir tik po to J. S. jam davė nurodymą teikti užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, dokumentai dėl jo įgaliojimų, taip pat kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad jis pasinaudojo savo tarnybine padėtimi neteisėtiems veiksmams atlikti ir veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo (BK 230 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, kaip tvirtina ir pats A. K., jis neturėjo tiesioginių įgaliojimų priimti sprendimų, kas atliks kadastrinius matavimus, nes tokie sprendimai nebuvo galimi be vadovaujančių asmenų žinios, byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinio patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, jog viešieji pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 m. nebuvo vykdomi, ir konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus inžinierius A. K. atliko pareigas, nenumatytas jo pareiginiuose nuostatuose, neturėdamas įgaliojimų, parinko paslaugos teikėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesvarstant kitų variantų dėl paslaugų pirkimo iš kitų bendrovių, asmeniškai derino darbų apimtis, įkainius ir atlikimo terminus, atsiskaitymo tvarką (t. 8, b. l. 8-11), neginčijamai patvirtina, kad savo tarnybinius įgaliojimus kaltinamasis viršijo. A. K. už netinkamą pareigų vykdymą, įgaliojimų viršijimą, vykdant viešuosius pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-05-08 įsakymu pareikštas papeikimas, ir jis atleistas iš užimamų pareigų (t. 7, b. l. 109-110).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kolegija pažymi, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais valstybės tarnautojas, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas, priimti. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (LAT nutartys Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014). Kolegija sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad A. K. turėjo įgaliojimus atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės vardu sudaryti sandorius ir kitus veiksmus, todėl pagal BK 230 str. 3 d., jis yra specialus subjektas - valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo.

Apeliantas nesutinka su tarp jo ir N. V. G. sudarytos paskolos sutarties nelaikymu patikimu įrodymu, net tokia sutartis iš tiesų buvo sudaryta ir jos nepaneigia kiti duomenys. Kolegija konstatuoja, kad kaltinamųjų A. K. ir N. V. G. iškelta versija dėl A. K. N. V. G. paskolintų pinigų buvo patikrinta, įvertinta kitų bylos duomenų kontekste ir dėl jų patikimumo ir atitikimo faktams padaryta teisinga išvada. Priešingai nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gauti įrodymai buvo vertinami ne atskirai, o kaip visuma atskleidžiant jų sąsają ir loginį ryšį, pagrindžiant nusikalstamos veikos aplinkybes.

A. K. teigė, kad N. V. G. jam buvo skolinga pinigų, tvirtino turtintis jos pasirašytą skolos raštelį, tačiau apart šių abiejų kaltinamųjų parodymų, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių šios aplinkybės tikrumą. Tai, kad šie asmenys buvo seniai pažįstami ir pasitikėjo vienas kitu savaime dar neįrodo, kad paskola iš tikrųjų buvo suteikta ir pinigai grąžinti būtent kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, nei vienas įrodymas nepatvirtina apie jokius tarp šių kaltinamųjų buvusius sutartinius santykius. Tiek A. K., tiek N. V. G. nurodė, jog kažkur žymėjosi apie paskolos grąžinimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Niekuo nepagrįstas ir A. K. paaiškinimas, kad apie skolą kabinete kalbėjosi tyliai, nes būdavo daug žmonių. Nors iš 2009-04-07 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad N. V. G. kartą savo darbo kabinete buvo susitikusi su A. K. ir jam perdavinėjo pinigus įvairiomis sumomis, susitikimų metu jie kalbėjosi apie sąskaitų išrašymą, atliktus darbus A. K. pažadėjo padaryti taip, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėtų konkursą, taip pat jie aptarė atlyginimų mokėjimą kitiems darbuotojams už atliktus darbus bei sąskaitų užpildymo tvarką. A. K. pasakė, kad už vieną darbą jis sau prisiskaičiavo 3000 Lt.

Kratos metu UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose rastame ir paimtame N. V. G. 2008 m. darbo kalendoriuje (rudos spalvos aplankas) lapkričio 20 dienos lape aptikta priklijuota geltono popieriaus juostelė su užrašu „K./06“. Būtent šią dieną N. V. G. perdavė A. K. 2000 Lt. Šio kalendoriaus lapkričio 19 d. lape yra įrašytos skaičių sumos, atlikti aritmetiniai veiksmai, kurių galutinė suma 5700, ši suma perbraukta. Būtent tokią sumą pinigų N. V. G. perdavė A. K. 2009-02-09. Šio kalendoriaus gruodžio 21 d. lape yra įrašas „A. K. inž. ir B.. Bylutės“ bei surašyti skaičiai, atlikti aritmetiniai veiksmai, paskutinis aritmetinis veiksmas – iš 3510 atimta 1000, skirtumas 2510. Slapto sekimo metu užfiksuota, kad 2009-01-26 N. V. G. A. K. perdavė 1000 litų, ir šį įrašą padarė pinigų perdavimo metu (t. 2, b.l. 150-151). Šio kalendoriaus gruodžio 23 d. lape yra įrašas „K. t..“, žemiau nurodyti šešių objektų adresai, apačioje yra įrašas „liko 1000“, skaičius 1000 perbrauktas. 2009-02-05 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-05 apie 11:31 val. susitiko su A. K. ir perdavė jam 1000 Lt. Visi šie rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad N. V. G. kabinete tarp jos ir A. K. vyko susitarimai dėl paslaugų ir pinigų perdavimas. Jokių pokalbių apie jų asmeninius paskolinius santykius užfiksuota nebuvo.

Nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. K. suvokė savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Kadangi jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.).

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstas skundo argumentas dėl skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo, nurodant kaltinamojo akto trūkumus – jog kaltinamajame akte jo nusikalstamos veikos momentas nurodytas nuo 2007 m., tačiau duomenys, kuriais yra grindžiamas kaltinimas, datuojami 2009 metais, taigi apeliantui nėra žinoma, kokiu neteisėtu veikimu yra kaltinamas nuo 2007 m. iki 2009 m., be to teigia, kad prokuroro dėstomas kaltinimo pagrindas atitinka ne tik BK 225, bet ir 226 str., 228 str. sudėties požymius, t. y. netiksliai suformuotas kaltinimas. Pažymėtina, kad apeliantas yra kaltinamas BK 225 str. 2 d. numatytos veikos padarymu, kurios aplinkybės kaltinime išdėstytos taip: „A. K., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus inžinieriaus pareigose, 2009 metų sausio – vasario mėnesių laikotarpyje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. sistemingai priiminėjo kyšius už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus<....>“. BPK 219 str. nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, viena kurių yra nusikalstamos veikos aprašymas, nurodant visas būtinas nusikalstamai veikai atskleisti aplinkybes. Taigi, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2009 metų sausio – vasario mėnesių laikotarpyje ir kaltinime detaliai išdėstoma šios veikos padarymo aplinkybės. Kolegija konstatuoja, kad skunde nurodoma kaltinimo dalis kad „A. K.<....> nuo 2007 metų iki 2009 metų kovo mėnesio neteisėtai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių ir naudojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus <....>.“ vertintina kaip svarbi, jo tęstinę nusikalstamą veiką apibūdinanti aplinkybė, suformuluota remiantis įvertinus byloje suriktus duomenis (AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus A. K. įgaliojimai atlikti tam tikrus darbus buvo paskirti nuo 2007-08-07, AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinio patikrinimo aktas patvirtina, kad viešieji pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 m. nebuvo vykdomi, AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys apie šiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas per 2007-2009 metus, sąskaitos faktūros pasirašytos A. K.).

Dėl G. G. apeliacinio skundo.

Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės tik dėl kyšio paėmimo iš R. S. ir A. N.. Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o teisme jis nebuvo apklaustas, jam kelia abejonių ir niekuo nepagrįsta teismo išvada dėl 1800 litų įdėjimo į voką, kas niekuo nepatvirtinta. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Skundo argumentai, jog teismo išvados paremtos vien prielaidomis, taip pat nepagrįsti, todėl atmetami. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1-5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kaip matyti iš kaltinimo, kurio didžią dalį G. G. pripažįsta, jo veiksmai buvo sistemingi, tęstinio pobūdžio, t. y. jis būdamas valstybės tarnautoju, per laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio 14 d. iki 2009 metų vasario 23 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. sistemingai priiminėjo kyšius už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus. Visais atvejai neteisėtų veiksmų schema buvo identiška, jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis atvykdavo pas N. V. G. į jos darbo kabinetą, priimdavo iš jos įvairių statytojų statybos dokumentus ir organizuodavo statytojams priklausančių statinių pripažinimą tinkamais naudoti, bei perduodavo N. V. G. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas nepagrįstai abejoja dėl jo kaltės įrodytumo paimant kyšį iš R. S., šis asmuo neapklaustas liudytoju teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis asmuo nebuvo apklaustas teisme, nors teismas ėmėsi visų priemonių jį iškviesti. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas kaip įrodymu ir nesirėmė R. S. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas atlikto įrodymų tyrimo metu apklausė liudytoją R. S. ir šis tikslių įvykio aplinkybių nenurodė, motyvuodamas tuo, kad praėjo daug laiko, tačiau nurodė, kad pinigus mokėjo ir tai galėjo būti keli šimtai, ar 1000 litų. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo perskaityti R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jis nurodė, kad šie parodymai teisingi.

Apelianto kaltę įrodo 2009-02-20 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, kaip 2009-01-14 apie 17:25 val. N. V. G. savo darbo kabinete G. G. perdavė 3200 Lt (banknotais po 50 Lt), sakydama: „Iš viršaus mane pasikvietė ir padavė man. Čia šešiasdešimt keturi, perskaičiavau, čia viskas gerai“ (t. 1, b. l.62-65), bei tai, kad kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo rasta ir paimta statinio (duomenys neskelbtini) k. Kauno raj. matavimų byla su CD, įklijuotas lapelis „R. S. sena byla“ (t. 4, b. l. 85-93). Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymai ir nelaikytini kaltinamojo kaltės įrodymais, tačiau jie gali patvirtinti ar paneigti kitų bylos duomenų pagrįstumą. Šiuo atveju kolegija laiko, kad R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina buvus susitarimą tarp jo ir N. V. G. dėl statinio dokumentų tvarkymo ir kad jis už tai davė jai pinigų. Tai, kad R. S. neįvardijo jo duotos tikslios pinigų sumos, nelaikytina prieštaravimus keliančia aplinkybe, nes tokie liudytojo parodymai yra nekonkretūs, galimai jis šių aplinkybių neprisiminė ar nenorėjo nurodyti. Tačiau aukščiau nurodyti operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys neginčijamai patvirtino ne tik patį faktą, kad R. S. tarėsi dėl jam priklausančio statinio dokumentų sutvarkymo, bet ir dėl konkrečios jo už šią paslaugą sumokėtos sumos.

Nepagrįstos apelianto abejonės dėl jo kaltės dėl kyšio paėmimo iš A. N.. G. G. kaltę patvirtina liudytojo A. N. parodymai, kad 2008 m. jis nutarė pabaigti tvarkyti dokumentus dėl šio namelio įteisinimo, namelio matavimus darė N. V. G., už sumokėtus pinigus kvito nepasiėmė, pinigus padėjo ofise ant stalo ir 2009-06-10 operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys, kur užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-01-28 apie 12:40 val. susitiko su R. J. N., kalbėjo apie statinio, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų tvarkymą, pasakė jai, kad visas tvarkymas kainuos su visu du trys (2 t., 93-94 b.l., DVD-3-074-09). 2009-01-30 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-01-30 apie 11.34 val. susitiko su A. N., kuris padavė jai 3000 litų ir statinio, esančio (duomenys neskelbtini) k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus. N. V. G. padiktavo jam, kaip rašyti prašymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tą pačią dieną apie 15.40 val. savo darbo kabinete N. V. G. suskaičiavo ne mažiau 1500 litų, suskaičiuotus pinigus sudėjo į sulankstytą baltos spalvos popieriaus lapą, ant kurio užrašė, sau tyliai sakydama, „K.s“. Sulankstytą popieriaus lapą su įdėtais pinigais padėjo ant staliuko (t.2, b. l. 99-100, DVD-3-074-09). 2009-02-03 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-03 apie 17:18 val. susitiko su G. G. ir perdavė jam sulankstytą baltos spalvos popieriaus lapą, kuris buvo įdėtas į statinio, esančio Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini) k., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini) “ (užsakovas A. N.). Duodama pinigus N. V. G. demonstratyviai pirštu parodė į „(duomenys neskelbtini) “, be to, pasakė: „ir čia dar K... šitas K.“ (2 t., 107-110 b.l, DVD-3-024-09). 2009-02-09 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-09 apie 10:58 val. susitiko su A. N., perdavė jam kadastrinių matavimų bylą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto du egzempliorius (t. 2, b. l.102-103, DVD-3-075-09). Vykdant slaptą sekimą, buvo fiksuojama vaizdas ir garsas, vykstantys N. V. G. kabinete. Kadangi iš įrašo nebuvo galima tiksliai nurodyti, kokią A. N. paliktų pinigų dalį ji sulankstė į baltą popierių, todėl, įvertinus jo atliktus veiksmus, ir buvo nurodyta, kad „ne mažiau 1500 litų“. Kolegijos vertinimu, ši konstatuota aplinkybė nekelia jokių abejonių ir negali būti vertinama kaip abejonė dėl kaltinimo pagrįstumo. Lygiai tokiu pat principu buvo aprašyti kiti N. V. G. garso ir vaizdo įrašu užfiksuoti veiksmai, kad ji pirštu parodė į tam tikrą įraše užfiksuotą objektą, pasakė tam tikrą frazę. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo tik tai, kas yra užfiksuota neabejotinais, objektyviais duomenimis. Todėl, kolegijos vertinimu, apelianto skundo argumentas, kad tokios teismo išvados remiasi prielaidomis bei spėlionėmis, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, yra deklaratyvus ir todėl atmestinas.

Kolegija laiko, kad nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina G. G. padarius visus kaltinime numatytus veiksmus, suvokus savo veikos pobūdį ir tyčia norėjus taip veikti, t. y. suvokus pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numačius, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjus. Kadangi jis, būdamas valstybės tarnautoju (specialus subjektas, tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.).

Dėl J. T. apeliacinio skundo.

Apeliantas teigia, kad nebuvo pagrindo jį nuteisti, nes dėl abiejų pareikštų kaltinimų nėra nei vieno patikimo jo kaltės įrodymo. Kolegijos vertinimu, J. T. kaltė įrodyta patikimų byloje surinktų duomenų visuma. Dėl kaltinimo pagal BK 225 str. 1 d. J. T. duodamas parodymus teigė, kad A. J. savo iniciatyva lankėsi pas jį du kartus 2009-04-24 ir 2009-04-28, t. y. praėjus mėnesiui nuo projekto vertinimo. Kalbant su A. J. ir teikiant jam konsultaciją, iš kaltinamojo pusės nebuvo jokių pašalinių ar provokuojančių užuominų. Tačiau A. J. pokalbio metu provokavo kaltinamąjį atlikti neteisėtus veiksmus. 2009-04-28 A. J. kaltinamojo kabinete užtruko 4 min., taip parašyta protokole, nors realiai konsultacija užtruko apie 20 min. Kai A. J. išėjo iš kabineto, kaltinamasis savo kabinete dar buvo 15 min., todėl užfiksuotas laikas protokole, filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai neatitinka tikrovės, be to, stenogramoje yra visokių pataisymų. A. J. pats provokavo kaltinamąjį, jam nematant pakišo sulankstytą lapą sakydamas, kad tai kvietimas. Kaltinamasis net nežinojo, kad kažkas buvo padėta. A. J. atvyko savo iniciatyva, kaltinamasis jam nieko nežadėjo išspręsti, jokio spaudimo nedarė. Kaltinamojo nuomone, jam pateikti kaltinimai yra nesuprantami, subjektyvūs, kopijuojami iš vieno dokumento į kitą, tyrėjai rašė tendencingai tai, ką jie norėjo matyti, o kaltinamajam neleido per visą tą laikotarpį paaiškinti.

Nors J. T. tvirtina, jog liudytojo A. J. parodymai prieštaringi, ir negali būti patikimu įrosimu, tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Priešingai, liudytojas A. J. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad 2009-04-28 buvo pas J. T. darbo kabinete ir jam ant stalo padėjo į popieriaus lapą įvyniotus 1500 Lt, šie pinigai buvo duoti už gyvenamojo namo su požeminiu garažu techninio projekto suderinimą, J. T. žinojo, kad ten yra pinigai už projekto suderinimą, juos nuo stalo paėmė. Šiuos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. 2009-04-24 slapto sekimo metu buvo užfiksuotas A. J. ir J. T. susitikimas, jų pokalbis pastarojo kabinete. Pokalbio metu jie kalbėjo apie techninio projekto sprendinius (14 t., 48-52 b.l.). 2009-04-28 slapto sekimo metu buvo užfiksuotas A. J. ir J. T. susitikimas ir pokalbis pastarojo kabinete. A. J. ant J. T. stalo padėjo sulankstytą lapą, kurį vėliau J. T. pasiėmė ir išsinešė (14t., 53-54 b.l.). 2009-04-28 kratos metu J. T. automobilyje buvo rastas ir paimtas sulankstytas popieriaus lapas ir jame įdėti pinigai –1500 Lt (t. 14, b. l. 121-122) 2010-02-22 apžiūros protokole nurodyta, kad dėtuvėje rasta 50 Lt kupiūra, A4 formato balto popieriaus tuščiame, sulankstytajame lape yra pinigai: 500 Lt kupiūra ir 5 kupiūros po 200 Lt (t.14, b. l. 123-125).

J. T. nurodytos aplinkybės dėl įrodymų rinkimo neobjektyvumo t. y., kad A. J. buvimo laikas jo kabinete, užfiksuotas protokole, filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai neatitinka tikrovės, be to, stenogramoje yra visokių pataisymų, kad A. J. pats provokavo kaltinamąjį, jam nematant pakišo sulankstytą lapą sakydamas, kad tai kvietimas, kad kaltinamasis A. J. nieko nežadėjo išspręsti, kad jam pateikti kaltinimai yra nesuprantami, subjektyvūs, kad tyrėjai rašė tendencingai tai, ką jie norėjo matyti, o jam neleido per visą tą laikotarpį paaiškinti, yra nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis ir vertinamos kaip kaltinamojo siekis suklaidinti teismą ir būdas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skundžiamajame nuosprendyje padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad kaltinamasis J. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Kadangi jis, būdamas valstybės tarnautojas (specialus subjektas), tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 225 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.).

Kolegija laiko, kad byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. T. kaltę padarius BK 225 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Kaltinamasis J. T. kaltu neprisipažino ir nuosekliai laikėsi savo versijos, kad pas N. V. G. jis atėjo dėl motinos žemės nuosavybės atstatymo reikalų. N. V. G. užklausė jo apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastatą, apie kurį jis gerai žinojo, ne kartą ten buvo, žinojo, kad pastatas apgyvendintas, todėl nebuvo jokios kliūties pasirašyti statinių pripažinimo naudotis aktą, jis paėmė šio pasato dokumentus ir nusivežė į įstaigą , užregistravo, akto projektą pasirašė tik susipažinęs su visa dokumentacija. Pasirašęs dokumentaciją grąžino į priimamąjį, kas ją pasiėmė, jis nežino. Dėl N. V. G. kabinete slapto sekimo medžiagos, kaltinamasis nurodo, kad ji iš stalčiaus kažką paėmė, paskui vėl įdėjo, matyti, kaip dėl techninių kliūčių filmavimas sugenda, paskui jau matyti kaip į kabinetą įeina J. T. ir N. V. G. jam kažką paduoda. Jis teigia, kad nėra įrodymų, kad buvo paduoti pinigai, o jo ir N. V. G. versijos, kad ji jam padavė servetėlę kraujui nuo rankos nuvalyti, nepaneigta. Kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, atlikto įrodymų tyrimo metu peržiūrėjus filmuotą medžiagą konstatuoja, kad J. T. kaltė yra pilnai įrodyta, o jo išdėstyta įvykių versija pagrįstai laikyta kaip gynybinė. Liudytojas A. K. parodė, kad 2008 m. gyventojams iškilo būtinybė namą (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažinti kaip tinkamu naudoti ir jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. V. G. gauti likusios komisijos narių – higienos atstovo J. T. bei Kauno miesto savivaldybės atstovės L. parašus, ji sutiko ir tuos parašus gavo. Liudytoja R. V. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. į ją kreipėsi DNSB „(duomenys neskelbtini) “ pirmininkas A. K., pateikė 2008 m. gruodžio mėnesio rašytą prašymą pripažinti statinį (duomenys neskelbtini) , Kaune, tinkamu naudoti, jis jai pateikė statinio projektinius dokumentus ir inventorinę bylą, paruoštą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji paruošė šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto projektą (du egzempliorius), vieną šio akto egzempliorių ji atidavė A. K.. Jam akto projektą davė tik susipažinimui, bet ne komisijos narių parašų rinkimui. Į aktą surašė komisijos narius. Jokių pranešimų komisijos nariams ji iki apklausos dienos neteikė, kadangi tai yra tik projektas. Akto projektą paruošė todėl, nes prašymas buvo be pilnos datos.

2009-02-12 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-12 apie 09:49 val. susitiko su J. T., susitikimo metu perdavė jam 1000 litų už tai, kad jis pasirašė ir pažymėjo spaudu statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bei dar tris nenustatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus (2 t., 122-125 b.l.).2009-02-19 slapto sekimo metu užfiksuota, kaip N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-19 apie 18:05 val. susitiko su A. K., pokalbio metu pasakė jam, kad gavo J. T. ir kitų komisijos narių parašus statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti akte (t. 3, b. l. 1-3).2010-05-29 dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00126-08, kratos metu 2009-04-28 J. T. darbo kabinete K. P. g. 24, Kaune, rastas „(duomenys neskelbtini) komisijose registravimo žurnalo “ 2009 m. registracijos eil. Nr. 41 yra įrašas: „(duomenys neskelbtini) bt. Namas (duomenys neskelbtini) K. (b-jos p-kas“ (t .4, b. l. 22-27). Kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo rasta ir paimta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (paruošta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-04) Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune; byloje yra 2009 (be datos) statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas – 4 egz., kuriame yra pasirašę komisijos nariai: R. K., A. V., J. T., A. J., E. V., Z. L., J. B. (t. 4, b. l. 89-93).

Aptartų įrodymų visuma, vertinant juos kiekvieną atskirai ir visumoje, bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą paneigia J. T. ir N. V. G. versiją, kad kyšis J. T. nebuvo duotas, o ji tik padavė jam servetėlę, ir neginčijamai patvirtina, kad J. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. J. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Kadangi jis, būdamas specaliuoju subjektu – valstybės tarnautoju, tiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 225 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.).

Dėl N. V.. G. advokato R. Girdziušo apeliacinio skundo.

Skundo autorius ginčija N. V. G. nuteisimą dėl G. G. ir A. K. papirkimo, nesant byloje duomenų apie tai, kad šie asmenys pagal savo įgaliojimus turėjo galimybę atlikti kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus. Įvertinęs bylos duomenų visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad visi skundžiamame nuosprendyje N. V. G. inkriminuoti kaltinimai yra pagrįsti ir įrodyti. Kaltinamoji N. V. G. parodė, kad kyšių G. G. nedavė, ji G. G. pažinojo daugiau kaip 10 metų, pas jį kreipdavosi kaip pas draugą, kad jis pakonsultuotų. Tačiau pats G. G. didžią dalį jam pareikšto kaltinimo pripažino, t.y., jis patvirtino, kad, būdamas valstybės tarnautoju, per laikotarpį nuo 2008 metų gruodžio 14 d. iki 2009 metų vasario 23 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. V. G. sistemingai priiminėjo kyšius už neteisėtą veikimą, vykdant jam pavestus įgaliojimus. Jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis atvykdavo pas N. V. G. į jos darbo kabinetą, priimdavo iš jos įvairių statytojų statybos dokumentus ir organizuodavo statytojams priklausančių statinių pripažinimą tinkamais naudoti, bei perduodavo N. V. G. statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus. Dėl G. G., kaip valstybės tarnautojo turimų įgaliojimų atlikti kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, kolegija laiko, kad ši aplinkybė pasitvirtino. Kaltinamasis G. G. parodė, kad jis nuo 2008-08-25 iki 2009 m. kovo pradžios dirbo (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigose. Pagal pavestas pareigas jis vadovavo (duomenys neskelbtini) viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) skyriui, jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu buvo skiriami statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų pirmininkais, jie organizuodavo statinių pripažinimą tinkamais naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Jis asmeniškai nebuvo paskirtas komisijos pirmininku, neturėjo tokių įgaliojimų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad nors pats G. G. neturėjo įgaliojimų organizuoti statinių pripažinimą tinkamais naudoti, nes nebuvo paskirtas statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininku, tačiau šių komisijų pirmininkais (duomenys neskelbtini) viršininko įsakymu buvo skiriami jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai, kas duoda pagrindo teigti, kad jis turėjo galimybę įtakoti komisijos sprendimus. Kolegija pažymi, kad neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais valstybės tarnautojas, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas, priimti. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kyšininkavimą nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai neperžengtų šio asmens tarnybinių galimybių ribų, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas (LAT nutartys Nr. 2K-207/2013, 2K-390/2014). Šiuo atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. G. nesąžiningai vykdydamas savo pareigas, sudarė palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas, priimti.

Eilės teisme apklaustų liudytojų parodymai dėl G. G. papirkimo analogiškai patvirtino, kad visi jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. V. G. dėl pastatų dokumentų sutvarkymo, jie pateikdavo jai statinio dokumentus, N. V. G. už šias paslaugas nurodydavo pinigų sumas, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad šiai paduodavo kabinete pinigus, tačiau nei vienam jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento nesurašė, čekio neišrašė. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose dėl visų kaltinimo epizodų užfiksuota iš esmės analogiška veiksmų seka: kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose asmuo perduoda N. V. G. tam tikrą pinigų sumą, o kitu laiku tose pačiose patalpose N. V. G. perduoda G. G. pinigus, pasakydama, kokia byla tvarkoma.

Taigi, aptartų duomenų visetas patvirtina, jog kaltinimas, kad N. V. G. perdavė įvairias pinigų sumas G. G., kad šis organizuotų įvairių statinių pripažinimą tinkama naudoti, pilnai pasitvirtino.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad nesant duomenų apie tų statinių negalėjimą pripažinti tinkamais naudoti, o priešingai, visiems dokumentams esant nepriekaištingai sutvarkytiems, negalėjo pasitvirtinti kaltinimas dėl siekimo papirkti organizuojant šių statinių pripažinimą tinkamais naudoti. Pagal BK 227 str. 2 d. atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti, jo davimas (LAT nutartys Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, kurie neginčijamai patvirtina N. V. G. susitarimą su G. G., nes kyšis jam buvo paduotas, padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamosios veiksmai atitinka BK 227 str. 2 d. numatytos veikos požymius. Iš šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad G. G. paprašytas N. V. G. galėjo inicijuoti pastatų pripažinimą tinkamais naudotis, patvirtina buvus jo veiksmuose neteisėtumo požymių.

Skundas dėl neteisėto N. V. G. nuteisimo už A. K. papirkimą iš esmės argumentuojamas tapačiais motyvais - kad A. K. pagal savo darbo pobūdį neturėjo įgaliojimo atlikti veiksmus, už ką kaltinamoji jam neva duodavo kyšius. Kolegija pažymi, kad šis argumentas paneigtas aukščiau (vertinant A. K. apeliacinio skundo pagrįstumą) nurodytais argumentais, kuriais buvo pripažinta įrodyta aplinkybė, jog A. K. nors ir neturėjo įgaliojimo atlikti N. V. G. prašomus už kyšį atlikti veiksmus, tačiau juos atliko, viršydamas savo tarnybinius įgaliojimus, t. y. neturėdamas tam teisės, vykdė viešuosius pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde nuteistosios N. V. G. gynėjas advokatas jos nekaltumą grindžia ir tuo, kad tarp jo ginamosios ir A. K. buvo turtinių santykių pagal paskolos sutartį, ir N. V. G. atsiskaitydavo su A. K. pagal šią sutartį, šį faktą pavirtina ir rašytinė paskolos sutartis. Kolegija, nagrinėdama A. K. skundo pagrįstumą, jau šiuo klausimu pasisakė, išanalizavo surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad patikimų bylos duomenų visetas paneigė N.V. G. ir A. K. pateiktą versiją dėl tarp jų sudarytos paskolos, todėl plačiau apie tai nepasisakoma.

Kolegija negali sutikti su skundu dėl nepagrįsto N. V. G. nuteisimo J. T. papirkimo epizode. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. T. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu ir buvo (duomenys neskelbtini) miestuose ir rajonuose <....> esančių statinių, pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami jų rekonstravimo arba kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti komisijos, sudarytos (duomenys neskelbtini) viršininko 2006-12-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) , nariu ir jis, vykdydamas savo įgalinimus, galėjo pasirašyti pastatų pripažinimo tinkamu naudoti akte. Pats J. T. neneigė, kad iš N. V. G. kabineto paėmė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastato dokumentus ir nusivežė į įstaigą, užregistravo, akto projektą pasirašė tik susipažinęs su visa dokumentacija. Tačiau tiek J. T. neigia ėmęs, tiek N. V. G. neigia davusi jam kyšį ir slapto sekimo metu užfiksuotus duomenis paaiškina jų sugalvota versija – kad N. V. G. padavė J. T. ne į popierių įdėtus pinigus, o servetėlę rankai valyti. Tačiau 2009-02-12 slapto sekimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad N. V. G. savo darbo kabinete 2009-02-12 apie 09:49 val. susitiko su J. T., ir šio susitikimo metu perdavė jam 1000 Lt už tai, kad jis pasirašė ir pažymėjo spaudu statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, pripažinimo tinkamu naudoti aktą, bei dar tris nenustatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus (t 2., b.l.122-125).Aptartų įrodymų visuma, vertinant juos kiekvieną atskirai ir visumoje, paneigia J. T. ir N. V. G. versiją, kad kyšis J. T. nebuvo duotas, o ji tik padavė jam servetėlę.

Pirmosios instancijos teismas ir šiuo atveju vadovavosi baudžiamojo proceso normomis dėl įrodymų vertinimo, ir visus įrodymus vertino ne atskirai, atsietus nuo įrodymų visumos, o lyginant juos vieną su kitu, įrodymų visumos kontekste ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog kaltinamosios veiksmuose yra visi BK 227 str. 2 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl N. V. G. nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d., advokatas nurodo, kad pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, turint omeny, kad į buhalterinę apskaitą turi būti įtraukiamos teisėtai gautos pajamos, o šiuo atveju kaltinime teigiama, kad ji į buhalterinę apskaitą neįtraukė nusikalstamu būdu gautų pajamų, tokiu būdu kyšio dalykas buvo prilyginamas teisėtai gautoms pajamoms. Esant šioms aplinkybėms, jo įsitikinimu, nebuvo pažeistas objektas - valstybėje nusistovėjusi finansų sistema, t. y. N. V. G. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties. Kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka ir laiko, kad apeliantas tokią išvadą galėjo padaryti neįvertinęs nustatytų aplinkybių visumos.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsakomybė kyla už apgaulingą apskaitos tvarkymą, kas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nėra ginčo, kad N. V. G. pinigus už paslaugas gaudavo iš asmenų, kurie pageidavo, jog užsakovų statiniai būtų pripažinti tinkamais naudoti, ir kad dalį šių pinigų kaip kyšį ji perdavė valstybės tarnautojams G. G. ir J. T. už jų teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamoji N. V. G. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, todėl buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansines ataskaitas. Ji pripažino, kad iš tiesų asmenims sumokėjus už paslaugas, kvitų neišduodavo. Paaiškino, kad įmonės apyvarta buvo virš milijono, yra įmonėms išrašytų sąskaitų, kur dalis įmonių yra jau bankrutavę, o PVM sąskaitos išrašytos, tačiau realiai tie pinigai nebuvo gauti. Pinigus, kuriuos paduodavo žmonės, tai kaltinamoji mokėdavo už konsultacijas, projektus reikėdavo pakoreguoti, važiuodavo prie objekto, veždavosi specialistus, pinigai buvo naudojami šitiems reikalams. Iš aukščiau aptartų įrodymų – slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad N. V. G. G. G. ir A. T. perduodavo mažesnes pinigų sumas nei gaudavo iš užsakovų. Šie duomenys rodo, kad ne visi iš užsakovų gauti pinigai buvo perduodami kitų kaltinamųjų papirkimui, o dalis jų likdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė ir pati N. V. G., kurie buvo reikalingi išlaidoms, susijusiomis su jos pačios atliekamo darbo specifika. 2010-04-09 eksperto išvadoje nustatyta, kad 2008 m. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines pajamas neįtraukta 22450 Lt, 2009 m. – 28430 Lt gautų pajamų. Šios pajamos buvo gautos iš fizinių asmenų, pagal liudytojų apklausos protokolus buvo nustatyta, kad jie mokėjo pinigus. Tyrimo metu šios pajamos kasoje nebuvo apskaitytos, nes nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydama buhalterinę apskaitą nesivadovavo 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2008 m. gruodžio mėn. 11 atvejų (kartų) – 22450 Lt sumai, o 2009 m. 15 atvejų – 27930 Lt sumai N. V. G. neišdavė kasos pajamų orderių kvitų fiziniams asmenims.

Aptarti duomenys patvirtina, kad dalis gautų pinigų nebuvo perduoti valstybės tarnautojams kaip kyšis, o buvo gautos tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudotos, todėl laikytinos teisėtai gautomis pajamomis ir turėjo būti įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau šios pajamos kasoje nebuvo apskaitytos, nes nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai. N. V. G., būdama atsakinga už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, įmonės finansines ataskaitas, tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą nesivadovavo 2000-02-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“. Taigi, aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentui, kad nebuvo nustatytas teisėtas šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis – dalykas, kuris turėjo būti apskaitytas norminių aktų nustatyta tvarka. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad N. V. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir todėl pripažino ją padarius BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistajai N. V. G. paskirtos bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pagal BPK 1 str. 1 d. nuostatas, teisėtas ir pagrįstas nuosprendis gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Kolegija, įvertinus šias įstatymo nuostatas, sprendžia, kad nuteistosios N. V. G. gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrįsti ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajai N. V. G. neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 d.).

BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Taigi, kaip matyti, naujoji minimo įstatymo (BK 227 str. 2d. redakcija laikytina švelninančia N. V. G. padėtį ir todėl taikytina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas kaltinamajai N. V. G. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 227 str. 2 d. pritaikė 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją. Tačiau kaip matyti iš šios redakcijos, įstatymo leidėjas pakeitė tik BK 227 str. 3 ir 4 d., o šio įstatymo 2 d. nebuvo keista ir ji galiojo nuo BK naujos redakcijos (originali) patvirtintos 2000-08-26 įstatymu Nr. VIII-1968 iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos. Pagal originalią redakciją už BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įstatymas numatė laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Kaip minėta nuo 2011-07-05 įsigaliojo nauja BK 227 str. 2 d. redakcija, kurios sankcijoje numatytos dar dvi alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 5 metų. Tuo atveju, kai nauja įstatymo sankcija kartu ir švelninama ir griežtinama, taikomas tas įstatymas, kuris leidžia paskirti švelnesnę bausmę. Šis klausimas sprendžiamas priimant nuosprendį, atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai kolegija konstatuoja, kad N. V. G. buvo netinkamai pritaikytas įstatymas (įstatymo redakcija) kuri sąlygojo žemiau išdėstytą neteisingą bausmės paskyrimą

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, svarbu įvertinti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistosios N. V. G. padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su jos asmenybe. Iš nuosprendyje įvertintų aplinkybių, kurios įtakoja bausmės rūšies parinkimą ir jos dydžio nustatymą, matyti kad N. V. G. anksčiau nebuvo teista, charakterizuojami teigiamai, turi šeimą ir byloje nėra duomenų, kad ji buvo bausta administracine tvarka. Jos ir jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Kolegijos nuomone pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę pagrįstai įvertino ir tai, kad ikiteisminis ir teisminis procesas byloje tęsėsi ilgą laiką.

Konstitucinis teismas ne kartą pasisakęs, kad teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, interesų priešpriešos. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) požiūriu tai reikštų, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir taikyti įstatymo normas, vienaip ar kitaip sušvelninančias bausmės įgyvendinimą. Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Todėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. (LAT nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Nusikaltimus N. V. G. padarė 2008 – 2009 metų laikotarpiu, kaltinamasis aktas surašytas 2010 metais, o nuosprendis priimtas praėjus dar keturiems metams. Ikiteisminio tyrimo metu N. V. G. buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas, vėliau ji pakeista švelnesne – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, kuri taikyta bylos nagrinėjimo teisme metu ir palikta galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas šioje byloje truko pakankamai ilgai, ir šiuo metu taikant kardomąją priemonę, buvo suvaržytos nuteistosios teisės. Be to, taip užsitęsus procesui byloje, skiriant bausmę privalu įvertinti ir N. V. G. elgesį po bylos iškėlimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų, kad per visą baudžiamosios bylos tyrimo eigą iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, ji būtų dar kaip nors pažeidusi įstatymus.

BK 55 str. numato, jog pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip jau minėta teismas iš esmės nurodė bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tačiau visiškai nemotyvavo savo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, klaidingai konstatuodamas ir vertindamas įstatymo leidėjo priimtus minėto įstatymo pakeitimus (redakcijas) ir BK 3 str. 3 d. nuostatas.

N. V. G. padarytų nusikaltimų pobūdis nepriskirtinas prie smurtinių, pavojingų visuomenei nusikaltimų, todėl akivaizdu, jog padaryti veiksmai jau yra praradę tą pavojingumo laipsnį, kokį numato nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio įstatymo sankcija, t. y. laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos vertinimu, skiriant nuteistajai laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidedant paskirtos šios bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, būtų akivaizdus protingumo, ekonomiškumo, bei teisingumo principų nesilaikymas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad N. V. G. bausmės tikslai (BK 41 str.) už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 227 str. 2 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), (trys nusikaltimai) gali būti pasiekti paskiriant švelnesnes bausmes nesusijusias su laisvės atėmimo bausme. N. V. G. už minėtus nusikaltimus paskirtinos bausmės – baudos, kurių dydis, atsižvelgiant į tyčinių veiksmų apimtis, bei aukščiau minėtas aplinkybes, nustatytinas virš BK 47 str. 3 d. 3 p. (BK naujos redakcijos patvirtintos 2000-08-26 įstatymu Nr. VIII-1968 galiojusios iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) nustatyto baudos dydžio vidurkio.

Kolegija sutinka su N. V. G. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentu, kad už BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą N. V. G. buvo paskirta taip pat per griežta bausmė – maksimali bauda, nusikaltimo padarymo metu, numatyta BK 47 str. 3 d. 3 p. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK 47 str. 3 d. 3 p. redakciją (aukščiau minėta) už apysunkį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d. – BK 11 str. 4 d.), galėjo būti skiriama iki 200 MGL dydžio bauda. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau skyrė jai didžiausią (maksimali) 200 MGL dydžio baudą, tuo iš esmės pažeisdamas BK 61 str. įtvirtintą bausmės dydžio nustatymo principą. Vienok iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. V. G. dėl šio nusikaltimo prisipažino, sutiko su ekspertų išvadomis, gailisi. Kolegijos vertinimu ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, N. V. G. už BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas paskyrė per didelę baudą, todėl paskirtoji bausmė – bauda mažintina nustatant, kad nuteistajai paskirta mažesnė bauda nei numatyta BK 47 str. 3 d. 3 p. (minėta redakcija) baudos dydžio vidurkis.

N. V. G. paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 ir 4 d. pagrindu jas iš dalies sudedant. Kolegijos nuomone galutinės subendrintos bausmės - baudos pakanka užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir nubausti pirmą kartą nusikaltusią V. N. G. bei įgyvendinti vieną pagrindinių baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principą.

Nuteistieji A. K., G. G., kuris iš dalies pripažino padaręs nusikaltimus ir J. T. apeliaciniuose skunduose neprašė pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ar jas mažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jiems paskirtų bausmių nepasisako ir sutinka su pirmos instancijos skundžiamu nuosprendžiu šiems paskirtomis bausmėmis.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos N. V. G. iki 2015-01-27, turėtas išlaidas, kurias sudaro 34,74 euro dydžio advokato užmokestis, G. G. turėtas išlaidas, kurias sudaro 301,08 euro dydžio advokato užmokestis ir J. T. iki 2015-05-21 turėtas išlaidas, kurias sudaro 81,06 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat nuomonės yra ir Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, LAT nutartis Nr. 2K-322/2014).). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų N. V. G., G. G. ir J. T. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistųjų A. K., G. G. ir J. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti:

N. V. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę - baudą sumažinti iki 60 MGL (2 259, 60 Eur) dydžio.

N. V. G. nuteistai už nusikaltimą (G. G. papirkimas), numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), paskirti 150 MGL ( 5 649 Eur) dydžio baudą.

N. V. G. nuteistai už nusikaltimą (A. K. papirkimas), numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), paskirti 130 MGL (4 895, 80 Eur) dydžio baudą

N. V. G. nuteistai už nusikaltimą (J. T. papirkimas), numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 red.), paskirti 110 MGL (4142, 60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 190 MGL (7 155, 40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto ,,a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. kovo 5 d. (11 dienų), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kas atitinka MGL (828, 52 Eur) ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydį iki 168 MGL (6 326,88 Eur).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. V. G. taikytas BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalys ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Išaiškinti nuteistajai N. V. G., kad ji privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB ,,Swedbank“), įmokos kodas 6801 per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos ir banko kvitai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

Nuteistąją N. V. G. įspėti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys