Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. K. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. liepos 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą labai didelio narkotinės medžiagos kiekio įgijimą, laikymą ir gabenimą bei narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent:

jis, V. K., veikdamas organizuotoje grupėje su U. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti narkotines medžiagas, davė nurodymus U. V. už mažiausiai 2 500 eurų piniginį atlygį, Ispanijos Karalystėje iš jo, V. K., nurodytų, ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų asmenų, įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą, paslėpus krovininio automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp legaliai vežamo daržovių krovinio, neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo, gabeno per Europos Sąjungos šalis, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2016 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas jo, V. K., nurodymus, U. V. nuvyko į Ispanijos Karalystę, kur neteisėtai įgijo iš jo, V. K., nurodytų, ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų asmenų, labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą, paslėpus krovininio automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarp legaliai vežamo daržovių krovinio, neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, gabeno per Europos Sąjungos šalis ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, po to automobilio Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėptą labai didelį narkotinės medžiagos kiekį - ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos neteisėtai gabeno iki Panevėžio miesto, (duomenys neskelbtini), kur 2016-01-26 19.07 val., policijos pareigūnai sulaikė šį automobilį ir 2016-01-27 nuo 09.30 val. iki 14.35 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą, t. y. V. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

V. K. 2016-01-27 buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-22 nutartimi įtariamajam V. K. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus bei trukdyti procesui. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Įtariamojo V. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad nutartis yra nepagrįsta. V. K. pareikšti įtarimai yra nepagrįsti, taip pat jis yra nepagrįstai suimtas.

2016-01-26 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Kriminalinių tyrimų biure gauta informacija, kad I. V. (V. K. teigia, kad šio asmens nepažįsta) ir U. V., kuris jo sulaikymo metu dirbo UAB „K.“ vairuotoju, neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis; vairuotojas U. V. tyrėjui R. J. pasakė, kad narkotinę medžiagą atgabeno UAB „K.“ direktoriaus V. K. nurodymu. Tokius parodymus U. V. davė ir 2016-01-27 apklausiant jį įtariamuoju bei 2016-02-02 ir 2016-02-03 papildomų apklausų metu. Kitų duomenų, kurie patvirtintų įmonės vairuotojo U. V. duotus parodymus ir tuo pačiu leidžiančių pagrįstai įtarti, jog V. K. galėjo duoti U. V. tokius nurodymus, svarstant suėmimo pratęsimo klausimą tiek 2016-04-20 posėdyje, tiek 2016-05-25 posėdyje, tiek 2016-07-21 posėdyje, teismui pateikta nebuvo. Taigi vien dėl to, kad įmonės vairuotojas U. V. buvusį įmonės vadovą V. K. kaltina sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, V. K. buvo pareikšti įtarimai ir jam buvo skirtas bei tęsiamas suėmimas. Įtariamasis V. K. tvirtina neorganizavęs neteisėto labai didelio narkotinės medžiagos kiekio įgijimo, laikymo ir gabenimo bei narkotinių medžiagų kontrabandos ir nedavęs nurodymo įmonės vairuotojui U. V. daryti šį nusikaltimą. V. K., kaip UAB „K.“ direktorių, ir įmonėje vairuotoju dirbantį U. V. siejo darbiniai santykiai, jis, U. V. vykdė V. K., kaip direktoriaus, nurodymus atliekant savo, kaip vairuotojo funkcijas. 2016 m. sausio mėn. UAB „K.“ gavo užsakymą iš Latvijos įmonės dėl daržovių krovinio pargabenimo iš Ispanijos Karalystės į Latviją ir tuo pagrindu įmonės vairuotojas U. V. vyko į Ispaniją. Kriminalinio tyrimo biuro 2016-01-26 tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie tai, kad U. V. tyrėjui pasakė, kad Ispanijos Karalystėje jam, U. V., narkotines medžiagas perdavė I. V. brolis A. V., su V. K. yra visiškai nesusijusi. V. K. tvirtina nepažįstantis nei I. V., nei A. V., ir nežinojo jų, tame tarpe ir U. V. kažkokių tarpusavio susitarimų dėl narkotikų įgijimo ir gabenimo. V. K. įsitikinimu, U. V. buvo sulaikytas gabenant nelegalų krovinį - labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl supratęs apie ne tik įmonei, bet ir legalaus krovinio užsakovui padarytą žalą, išsigandęs jam pačiam gręsiančios atsakomybės, nusprendė apkaltinti įmonės vadovą V. K.. V. K. tvirtinimu, jis iš vairuotojo U. V. žmonos Dovilės sužinojęs apie jos vyro sulaikymą ir, kad jis sulaikytas dėl narkotikų gabenimo, kartu su U. V. žmona vyko į Vilnių dėl advokato U. V. pasamdymo, kur ir buvo sulaikytas. Taigi važiuodamas į Vilnių V. K. jau žinojo, kad U. V. sulaikytas dėl jo vairuojamame įmonei priklausančiame krovininiame automobilyje rastų narkotikų, tačiau neketino slėptis ir nesislėpė, nes tam neturėjo jokio pagrindo. Analogiškus parodymus V. K. davė ir papildomos apklausos metu, šie jo parodymai nėra paneigti kitais objektyviais bylos duomenimis (pavyzdžiui, specialistų išvadomis, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga).

Skunde cituojami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-05-02 nutarčių motyvai dėl įrodymų pakankamumo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyto suėmimo pagrindo panaikinimo.

Nesutinkama su teismo motyvais, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Galimą trukdymą procesui, teismas grindžia tuo, jog iš teismui pateiktų naujų duomenų matyti, kad buvo galimai bandoma per trečiuosius asmenis paveikti U. V. sutuoktinę D. V., perduodant jai televizorių ir pinigines lėšas, teigiant, kad lėšos reikalingos advokatui pasamdyti, kuris bendradarbiautų su V. K. ginančiu advokatu. Liudytojos D. V. apklausos protokolas tokių aplinkybių nepatvirtina, teismas savaip interpretavo šios liudytojos parodymus, vartojant sąvokas ,,galimai“ ir pan., ir tokiu būdu nepagrįstai sunkina įtariamojo V. K. padėtį.

Teismas, priimdamas bet kokius sprendimus baudžiamajame procese, negali vadovautis prielaidomis, galimybėmis ir manymais, bet privalo vadovautis duomenimis ir įrodymais. Tuo tarpu ginčijamoje nutartyje nėra pateikta nei vieno konkretaus duomens ar įrodymo, pagrindžiančio nurodytus teiginius, jog įtariamasis V. K., bėgs, slėpsis ar darys naujus nusikaltimus, bet išdėstytos tik prielaidos ir bendro pobūdžio pamąstymai, kad galėtų taip būti, nurodant, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir gali bėgti ar slėptis, daryti naujus nusikaltimus bei trukdyti procesui. Be to, priimdamas bet kokius sprendimus, teismas privalo atsižvelgti ir į pamatinį baudžiamosios teisės principą - kad įtariamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet jo kaltumą privalo įrodyti pareigūnai ir teismas, o kol tai neįrodyta, laikoma, kad asmuo nekaltas. Todėl ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo pagrindų egzistavimas turi būti įrodytas konkrečiais faktais ar duomenimis. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmeniui pareikšto įtarimo sunkumas bei gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą, kuri gali būti pateisinama tik tais atvejais, kai apsvarsčius kitas, švelnesnes priemones, yra nusprendžiama, jog jų nepakaktų asmenų ar viešųjų interesų - dėl kurių suėmimas tapo būtinas, apsaugai. Taip pat nepagrįsti yra nutarties motyvai, jog V. K. Lietuvoje neturi tvirtų socialinių ryšių, kadangi yra nevedęs. Tačiau V. K. iki suėmimo gyveno faktinėje santuokoje su L. G., auginančia mažametį sūnų, turėjo darbą, deklaravo savo pastovią gyvenamąją vietą bei gaunamą užmokestį, todėl priešingai, nei nurodoma nutartyje, V. K. socialiniai ryšiai iki jo sulaikymo buvo pakankamai tvirti.

Paprastai kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti susiejama su kitomis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu teismas, pratęsdamas V. K. suėmimą iki 9 mėnesių, rėmėsi išskirtinai tik kaltinimo sunkumo ir bausmės griežtumo kriterijumi bei visiškai nepaisė visų aplinkybių vertinimo visapusiškumo ir kompleksiškumo principų. Teismas turėjo vertinti visas aplinkybes kompleksiškai ir visapusiškai, tačiau to nepadarė ir priėmė skundžiamą nutartį įvertinęs tik vieną aplinkybę - nusikaltimo sunkumo ir laisvės atėmimo bausmės griežtumo kriterijų. Todėl teismas, pratęsdamas įtariamajam suėmimo terminą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK normas bei nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimo Nr. 50 išaiškinimų ir tuo pačiu teisminės praktikos.

Teismas tik deklaratyviai nutartyje nurodė, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau tokių išvadų nepagrindė konkrečiais argumentais. Taip pat teismas nepasisakė ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis įtariamajam V. K. negali būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė ar net keletas jų.

Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, kadangi joje nurodomi tik deklaratyvūs argumentai ir motyvai suėmimo pratęsimo pagrindams pagrįsti, todėl šia priemone siekiama ne Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų bei kardomųjų priemonių paskirties, o dirbtinio įtariamojo teisinės padėties pabloginimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti, įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Įtariamojo V. K. gynėjo skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi įtariamajam V. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 27 d., paliktinas galioti.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti įtariamojo U. V. ir liudytojų parodymuose, kratų, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismui pateikti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. V. K. įtariamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 dalis). V. K. inkriminuoti nusikaltimai patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi V. K. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik įtariamajam gresiančios bausmės griežtumą. Įtariamasis jam inkriminuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėta didelio masto narkotinių medžiagų apyvarta, galimai padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Todėl įtariamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu V. K. buvo UAB „K.“ akcininkas ir direktorius, UAB „K.“ vairuotojas U. V. ne kartą pervežė V. K. prašymu narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, už tai iš V. K. gavo piniginį atlygį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad paskutinius kelis metus UAB „K.“ veikė nuostolingai - konstatuotas virš 600 tūkstančių litų nuostolis 2013-2014 metų veiklos laikotarpiu, pajamų iš kitų darbo santykių V. K. neturėjo. Pagal V. K. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą, gabentų narkotinių medžiagų kiekį – ne mažiau kaip 320 kg kanapių dervos, kuris daugiau nei 2500 kartų viršija žemutinę labai didelio kiekio šios narkotinės medžiagos ribą, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėtų būti vienas iš pagrindinių V. K. pragyvenimo šaltinių. Iš bylos duomenų matyti, kad įtariamasis anksčiau baustas administracine tvarka, vieną kartą teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja įtariamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su įtariamojo socialiniais ryšiais, bei pagrįstai nustatė, jog nors V. K. turi sugyventinę, tačiau nėra vedęs, V. K. nuo 2000 iki 2012 metų gyveno Ispanijos Karalystėje, ten šiuo metu gyvena jo vaikas, kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus įtariamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad V. K. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, V. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog šiuo metu nėra atlikti visi procesiniai veiksmai, nėra nustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nenustatyti visi įtariamieji. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad galimai buvo bandoma per trečiuosius asmenis paveikti U. V. sutuoktinę D. V.. Iš liudytojos D. V., įtariamojo U. V. žmonos, parodymų matyti, kad 2016-01-26, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą ir taikant procesines prievartos priemones, V. K. rinko informaciją apie galimą bendrininko U. V. sulaikymą. Be to, iš liudytojos D. V. ir A. S. parodymų matyti, kad po U. V. ir V. K. sulaikymo, pastarasis, perduodamas per kitą asmenį pinigines lėšas bei televizorių D. V., bandė daryti U. V. poveikį dėl šioje baudžiamojoje byloje duodamų parodymų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iki šiol nėra surastos visos į Lietuvos Respubliką atgabentos narkotinės medžiagos. Įvertinus V. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų apimtį, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, tai, kad liudytojų D. V. ir A. S. parodymuose yra duomenų apie galimą poveikio darymą U. V. ir jo žmonai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad V. K., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis daryti poveikį įtariamiesiems ir liudytojams, derinti parodymus tarpusavyje, sunaikinti ir paslėpti daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Byla nėra didelės apimties, tačiau ją galima laikyti ypatingai sudėtinga, nes ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimai organizuotos grupės narių įvykdytų sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų kontrabandos, galimai padarytų kelių valstybių teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo organai bendradarbiauja su užsienio teisėsaugos institucijomis, teikia teisinės pagalbos prašymus, buvo išduotas Europos arešto orderis, buvo gauti duomenys iš užsienio valstybių įstaigų ir padarytas jų vertimas iš užsienio kalbų, atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai, kurie yra ilgai trunkantys.

Po paskutinio V. K. suėmimo termino pratęsimo baudžiamojoje byloje buvo atliktos liudytojų D. V., A. K. apklausos, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, apžiūros, įtariamojo V. K. namuose atlikta krata, paskirtas cheminis tyrimas, gauta specialisto išvada dėl daiktų cheminio tyrimo, išanalizuota įstatymų nustatyta tvarka gauta informacija dėl telekomunikacijų įvykių, gauta dalis atsakymų į teisinės pagalbos prašymus iš Ispanijos Karalystės teisėsaugos institucijų. Baudžiamojoje byloje sulaikytas įtariamasis A. V., kuris pristatytas iš Prancūzijos į Lietuvos Respubliką, su įtariamuoju A. V. atlikti procesiniai veiksmai.

Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su konkrečiu įtariamuoju. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas. Atvirkščiai, nustatytos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas intensyviai, kryptingai, o ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl suėmimo terminas įtariamajam V. K. pagrįstai pratęstas ilgesniam negu šešių mėnesių terminui.

Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad V. K. ar kiti asmenys galėtų sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Įtariamajam V. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas bei mastas rodo ypatingą V. K. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Įtariamajam V. K. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo įtariamojo V. K. teises, tačiau šiuo atveju įtariamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be įtariamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. K. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi įtariamajam V. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.