- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 2-714-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09524-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Kęstutis Ramanauskas, Sigitas Žostautas
Nedalyvaujant trečiajam asmeniui – Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notarui Pavel Dobrynskij,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo bei žemės sklypų atidalinimo pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarui Pavel Dobrynskij, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jo atstovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp ieškovės ir velionės motinos J. Ž. 1980 metais lapkričio mėnesį buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pripažinti, kad žemės sklypai, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 1651 eurų yra bendroji ieškovės ir atsakovo dalinė nuosavybė, atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, sklypus, kurių reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskirti ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jo atstovas paaiškino, kad 2016 metais mirė ieškovės mama J. Ž.. Visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), J. Ž. paliko savo sūnui ir ieškovės broliui V. Ž.. Atsakovas paveldėjo J. Ž. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė prašo pripažinti, kad jos kartu su mama vykdė bendrą veiklą. Ieškovė nurodė, kad kartu su mama remontavo nekilnojamąjį turtą, augino gyvulius, atlikdavo visus ūkio darbus. Kartu su mama statė priestatą. Taip pat kartu su naudojosi ganyklomis, kadangi laikė gyvulius. Kartu su mama šienavo, tręšė, sėjo, ravėjo bei nuiminėjo derlių. Nekilnojamuoju turtu ieškovė rūpinosi kaip savo. Mano, kad bendri darbai ir bendra veikla pagrindžia, kad tarp ieškovės ir jos mamos buvo jungtinės veiklos sutartis. Atsakovas mažai padėdavo atlikti ūkio darbus. Atvažiuodavo retai. Kadangi tarp ieškovės ir jos velionės mamos buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai, atsakovas paveldėdamas motinos turtą, įsipareigojo ieškovei pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas paveldėjimo nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypus bei žemės sklypą su statiniais, kurie priklauso jiems abiem bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Mano, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – jungtinės veiklos nustatymo, kildina tariamu jungtinės veiklos buvimu tarp ieškovės ir velionės motinos J. Ž. laikotarpyje nuo 1980 metų iki pat velionės mirties, tačiau ieškovė nepateikia jokios rašytinės sutarties. Apie ieškovės vykdytą jungtinės veiklos sutartį atsakovui nėra žinoma, kadangi nei J. Ž., nei tėvas A. Ž. niekada nėra pasakoję apie vykdomą bendrą veiklą. Be to, ieškovė nereiškė jokių pretenzijų jam kaip paveldėtojui ir atsakovui apie ieškovės pretenzijas tapo žinoma tik gavus ieškinį. Ieškovė nurodo, kad bendra jungtinė veikla su mama buvo vykdoma, kadangi buvo kartu remontuojamas nekilnojamasis turtas. Nekilnojamojo turto remontas buvo atliekamas velionės J. Ž. lėšomis, kadangi ji pati mokėjo už medžiagas bei kai kuriuos darbus. Nors ieškovė nurodo, kad gyveno kartu su mama nuo pat gimimo, tačiau ieškovė kurį laiką gyveno ir dirbo Panevėžyje. Atsakovo nuomone ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarimas tarp ieškovės ir J. Ž.. Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. sprendimu, J. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Šiuo sprendimu, atsakovo mama J. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės atitinkamai į 2,89 ha žemės valdą. Minėto Panevėžio apskrities viršininko sprendimu, J. Ž. atliekant matavimus buvo suformuoti ( keturi) ginčijami žemės sklypai, t.y. 0,5700 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,7400 ha ploto, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,9700 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo mama J. Ž.. 2014 m. liepos 10 d. J. Ž. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui. 2016 m. gegužės 13 d. Panevėžio rajono 3-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas, paveldėdamas po savo mamos J. Ž. turtą, tuo pačiu paveldėjo ir savo mamos J. Ž. turėtą prievolę - įsipareigojimą ieškovei pagal jungtinės veiklos sutartį. Tačiau atsakovo nuomone, ieškovė, kaip kreditorius yra praleidusi terminą teikti savo kreditoriniams reikalavimams. Ieškovei nei notarui, nei teismui, nei atsakovui nėra išreiškusi pretenzijų dėl jos manymu esamų kreditorinių įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21-90837-24562, J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės 2,89 ha žemės sklypą. Šio Panevėžio apskrities viršininko sprendimo pagrindu, buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus keturi žemės sklypai: 0,5700 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7400 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 0,9700 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaras, 2016 m. gegužės 13 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po mirusios J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties mirusios sūnui V. Ž.. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą išduotas žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 14/15 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 681/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiltnamiui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems inžinieriniams statiniams - kiemo statiniams, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei piniginėms lėšoms.
Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad 1/15 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 319/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei L. S.. Žemės sklypo dalis ir gyvenamojo namo dalis priklauso L. S. dovanojimo sutarties pagrindu.
Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos mirusioji mama J. Ž. 1980 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį. Tačiau vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bylos nagrinėjimo metu laikytina, kad ieškovė nuo 2002 metų realiai gyveno (duomenys neskelbtini). Iki to laiko ieškovė gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad ieškovei L. S. nuo 1996-01-24 iki 2000-05-02 nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( tomas 1, b.l. 102-103). O nuo 2000-04-27 iki 2008-09-22 ieškovei nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( tomas 1, b.l. 105-107). Šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė, patvirtinusi posėdžio, kad apie 2002 metus grįžo gyventi į kaimą. Ieškovė buvo įkūrusi parduotuvę gyvenamojo namo priestate bei įsteigusi individualią įmonę ( tomas 1, b.l. 108). Todėl šiuo atveju taikytinos dabar galiojančio Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos santykius, o ne 1964 m. Civilinio kodekso normos.
CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos ( partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų ( partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigoja veikti tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal teisinį reglamentavimą jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos. Jeigu sutarties formų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti ( CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įnešą į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai ( CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra: a) kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių ( įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; b) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ir tikslo siekimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad nors tarp jos ir mamos nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau tarp jos ir mamos buvo susitarimas dėl bendros veiklos, t.y. gyvenamojo namo remonto, ganyklų naudojimo, pačio ūkio plėtojimo, kadangi visus darbus ieškovė ir mama dirbdavo kartu. Remontuojant gyvenamąjį namą, ieškovė pirko medžiagas ir taip prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto. Tuo tarpu atsakovas prie bendro ūkio kūrimo neprisidėjo nei savo lėšomis, nei savo darbu. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. P., J. G., A. Š. patvirtino, kad matė, jog ieškovė gyveno viename name, padėdavo mama atlikti namų ruošos ar ūkio darbus. Liudytojas N. D. nurodė, kad J. Ž. buvo jo močiutė, pas kurią jis praleisdavo daug laiko. Tiek jis, tiek ieškovė padėdavo atlikti ūkio darbus, padėjo močiutei remontuoti gyvenamąjį namą. Pinigus medžiagoms pirkti, kurios buvo naudojamos gyvenamojo namo remontui, duodavo močiutė. Liudytoja V. J. paaiškino, kad ieškovė yra jos pusseserė. Jai ne kartą teko lankytis J. Ž. namuose. Ieškovė padėjo atlikti kai kuriuos ūkio darbus, bet jokį susitarimą dėl bendros veiklos, niekas nepasakojo, nei pati mirusioji, nei kiti asmenys, todėl apie jokį susitarimą nebuvo žinoma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ( sutarties-užsakymo , išperkamosios nuomos sutarties ir daikto priėmimo perdavimo akto ( tomas 1, b.l. 112-114) matyti, kad J. Ž. buvo užsisakiusi plastikinius langus, už kuriuos ji pati mokėjo. J. Ž. jai nuosavybės teise priklausančius 0,57 ha ploto žemės sklypą ir 0,96 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) buvo išnuomavusi žemės ūkio bendrovei „Vaišvilčiai“ ir ūkininkei S. K. ( tomas 1, b.l. 110,111). Nors ieškovė savo reikalavimą dėl bendros jungtinės veiklos sutarties buvimo grindė ir tuo, kad ji kartu su mama J. Ž. pirko medžiagas gyvenamojo namo remontui, tačiau iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad medžiagos buvo perkamos ieškovės registruotos individualios įmonės vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. sausio 29 d. dovanojimo sutartimi ieškovei buvo dovanotos 319/1000 pastato gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1/15 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo dovanota gyvenamojo namo priestatas, kuriame ieškovė buvo įkūrusi parduotuvę. Kaip matyti iš paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, mirusioji J. Ž. 2014 m. liepos 10 d. surašė testamentą, kuriuo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirtie paliko atsakovui. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, J. Ž. tais pačiais metais, t.y. 2014 metais, surašė testamentą dėl jai priklausančio turto paveldėjimo bei tais pačiai metais dovanojo ieškovei dalį žemės sklypo ir dalį gyvenamojo namo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad ieškovė gyveno kartu su mama, tačiau tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos. Vien tik padėjimas atlikti ūkio ar namų ruošos darbus negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sutarties. Pažymėtina, kad mirusioji J. Ž. aiškiai išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto. Dalį turto ji dovanojo ieškovei, o kitą jai priklausiusį turtą po savo mirties paliko atsakovui.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Ramanauskas pateikė sąskaita už teisines paslaugas 500 EUR sumai. Kadangi ieškinys yra atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 EUR ( penkis šimtus eurų ) advokato atstovavimo išlaidų atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 EUR ( trylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.