- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2-18003-924/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12775-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos L. B. atstovei advokatei Skaidrei Varapnickaitei, suinteresuotam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje suinteresuotas asmuo V. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina L. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paliktą turtą (b. l. 3-4).
Pareiškėja L. B. pareiškime, bei jos atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas V. K.. Velionis testamento nebuvo sudaręs. Velionis su sutuoktine (pareiškėjos motina) turėjo du vaikus - pareiškėją L. K. (po antros santuokos – B.), ir sūnų V. K.. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos motina L. K.. Po jos mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Pradėjus tvarkyti turtą, esantį po L. K. mirties, paaiškėjo, jog nėra užvesta paveldėjimo byla po V. K. (L. K. sutuoktinio) mirties. Mirus V. K., L. K. priėmė palikimą pradedamąjį valdyti ir naudoti kaip savo, nes visas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tad L. K. savo supratimu, turtu naudojosi, jį tvarkė, ir valdė kaip savo. Velioniai V. K. ir L. K. santuokos metu įgijo butą/patalpą-butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. ½ dalis buto priklausė L. K. nuosavybės teise, kita ½ dalis - V. K., tačiau šiam mirus visą butą naudojo ir valdė L. K. kaip savo, pagal savo išgales prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. L. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. tiek atsiliepime į pareiškimą (b.l. 22), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškimu bei nurodytomis aplinkybėmis bei prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra palikėjos L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 10-12). (duomenys neskelbtini) mirus L. K., pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto 15 – ąjį notarų biurą, kuriame 2015-05-22 buvo užvesta paveldėjimo teisės byla po L. K. mirties (b.l. 13). Mirusios L. K. vardu yra registruotas butas, esantis, (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Nurodytas butas priklausė L. K. ir V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. L. K. sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Kauno miesto 15 - ojo notarų biuro 2015-05-22 raštas patvirtina, kad po V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 14). Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad L. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. K. mirties, pareiškėjai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad po palikėjo V. K. mirties, jo sutuoktinė L. K. naudojosi paliktu turtu, jį prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius. L. K. iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo, po jo mirties liko gyventi tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjui priklaususius asmeninius daiktus (namų apyvokos daiktus, baldus, kt.). Šie faktiniai pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad ji siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, be to pabrėžtina, kad palikimo negalima priimti dalimis, t. y. jeigu įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį, tai jis laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Suinteresuotas asmuo, kuris yra L. K. ir V. K. sūnus (pareiškėjos brolis) sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad L. K. priėmė sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.13 str., 5.50 str. 2 d., 5.51 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.