- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- eB2-607-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01677-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VŠĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VŠĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja, A. K., kreipėsi į teismą su pareiškimu, dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotam asmeniui VŠĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“, motyvuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo nevykdo 2018 m. vasario 7 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr.DGKS-901, kuriuo pareiškėjai suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas sumokėti 3 596,01 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas.
Pareiškėja kreipėsi į antstolį, kuris pradėjo išieškojimo procedūrą. Išieškota 916,23 eurų suma ir 79,99 eurai antstolio išlaidos. Suinteresuoto asmens VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ skola pareiškėjai yra 2 759,77 eurai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ir išieškojimo išlaidų.
Suinteresuotas asmuo VŠĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau- ĮBĮ). Šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas (ĮBĮ 1 str. 2 d.). VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklas“ turi juridinio asmens statusą, yra nustatyta tvarka įregistruotas juridinių asmenų registre (Viešųjų įstaigų įstatymo 8 str. 1 d.), todėl šios įstaigos atžvilgiu taikytinos visos ĮBĮ nuostatos. Viešųjų įstaigų veiklą reguliuojančiame Viešųjų įstaigų įstatyme nėra reglamentuoti kokie nors viešųjų įstaigų bankroto proceso ypatumai.
15Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo.
Suinteresuotas asmuo nevykdo 2018 m. vasario 7 d. darbo ginčų komisijos sprendimo Nr.DGKS-901, kadangi pareiškėja dėl skolos išieškojimo kreipėsi į antstolį, skolos likutis yra 2 759,77 eurai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ir išieškojimo išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173/2010, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).
Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo nėra pateikęs teismui jokių dokumentų, kurie leistų įvertinti jo turtinę ir finansinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuoto asmens vadovas buvo informuotas apie pareigą pateikti teismui finansinės atskaitomybės dokumentus pranešimu, kurį vadovas gavo 2018-09-27 (el. b. l. 27). Teismas suinteresuotam asmeniui dokumentus siuntė CPK 123 str. nustatyta tvarka ir laiko tinkamai įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4d.). Suinteresuotas asmuo turėjo pakankamai laiko pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau to nepadarė, kas leidžia manyti, jog jis vengia atskleisti tikrąją įmonės turtinę padėtį. Teismas pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 m. Valstybės įmonei registrų centras buvo pateikti 2017-06-27.
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo laiku nemoka darbo užmokesčio, o tai pagal ĮBĮ yra savarankiškas pagrindas kelti suinteresuotam asmeniui bankroto bylą.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal ĮBĮ 11 str. 2 d., bankroto administratorių teismas parenka naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Pastarąja atrinktas bankroto administratorius UAB "J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos", kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovui bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 6 d. normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota (IBĮ 11 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,
nutaria:
iškelti Viešoji įstaiga "Eurazijos žalos mažinimo tinklas" (į. k. 125729365, registracijos adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Švitrigailos g. 11B) bankroto bylą.
Įmonės administratoriumi paskirti UAB "J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos" (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA089).
Uždėti bankrutuojančios Viešoji įstaiga "Eurazijos žalos mažinimo tinklas" (į. k. 125729365, registracijos adresas: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Švitrigailos g. 11B) nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiosiantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
1) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus;
2) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui įmonės lėšų sąmatą sumai, kurią jis turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti;
3) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą;
Įpareigoti paskirtą bankroto administratorių, sužinojus apie iškeltas bylas ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš įmonės kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.
Įpareigoti bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės savininkas per tuos pačius terminus įpareigotinas pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto ir kito ilgalaikio materialaus turto arešto vykdyti skubiai.
Išsiųsti nutarties nuorašą Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.