Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-328-1049/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
AN2-328-1049/2023
Teisminio proceso Nr.
4-693-00758-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Pareiškėjas
O. P.
Advokatai
Edita Kairiūkštė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-328-1049/2023Teisminio proceso Nr. 4-693-00758-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos O. P. įgaliotosios atstovės advokatės Editos Kairiūkštės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. balandžio 20 d. O. P. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, O. P. pareiškimas ir aplinkybių patikslinimo medžiaga Nr. M-2-03-00177-23 perduota Kauno rajono savivaldybei dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo klausimo išsprendimo.

2. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo S. L. 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 322 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo J. K. atžvilgiu.

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, pareiškėjos O. P. įgaliotoji atstovė advokatė Edita Kairiūkštė pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartimi skundas netenkintas skundžiamą Institucijos nutarimą paliekant nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltę, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėta pagrįstai, o nesutarimai tarp O. P. ir J. K. dėl nepasidalijimo ir naudojimosi nuotekų sistema, ar galimai daromos (padarytos) žalos turtui gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde O. P. įgaliotoji atstovė advokatė Edita Kairiūkštė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį ir Institucijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą bei priteisti O. P. naudai patirtas proceso išlaidas.

4.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nutartis neatitinka ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes yra visiškai nemotyvuota, neaišku kokiais duomenimis apylinkės teismas rėmėsi nustatydamas aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai nenustatinėjo ar J. K. ir/ar J. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje pažymių. Taip pat priimant skundžiamą nutartį apylinkės teismas visiškai ignoravo Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, jog nėra duomenų patvirtinančių, kad J. K. ir O. P. bendrai naudojasi viena nuotekų sistema, todėl negalima daryti ir kategoriškos išvados, jog J. K. yra teisėtai prisijungęs savo nuotekų valymo sistemos vamzdyną prie nuotekų šalinimo šulinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apygardos teismas buvo nurodęs, kad svarbu nustatyti ar J. K. apskritai turėjo teisę naudotis nuotekų šuliniu esančiu kitame, ne jam priklausančiame žemės sklype.

4.2. Skunde pažymima, kad O. P. 2014 m. liepos 3 d. sutikimas, leidžiantis E. K. statyti statinius jam nuosavybės teise priklausančiame sklype atstumu arčiau nei 3 metrai nuo jos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, taip pat vesti komunikacijas (elektros, kanalizacijos, vandens) per O. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nustatant servitutus, nesuteikia teisės prijungti gyvenamojo namo nuotekų prie jai priklausančio nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio „Traidenis“. Įgaliotoji atstovė nurodo ir tai, kad 2015 m. liepos 3 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad įsigyto valymo įrenginio su priedais, montavimo vieta yra (duomenys neskelbtini). O. P. yra įsigijusi nuotekų surinkimo ir valymo įrenginį, kuris sumontuotas žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir skirtas tik pastato – pirties aptarnavimui, o gyvenamojo namo nuotekų aptarnavimui žemės sklype (duomenys neskelbtini)turėjo būti sumontuotas atskiras valymo įrenginys.

4.3. Skundo autorės nuomone, J. K. ir J. R. veiksmuose yra nustatyta tyčia, nes sąmoningai aktyviais veiksmais atliko O. P. priklausančio turto ardymo ir griovimo darbus, ko pasekoje gyvenamoje namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuotekos buvo pajungtos prie O. P. priklausančio nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio „Traidenis“. J. K. ir J. R. neginčija fakto, jog siekia naudotis O. P. priklausančiu įrenginiu. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą nebuvo tiriamos pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, ką pripažino ir Institucijos atstovas.

4.4. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nebuvo ginčo, jog J. K., veikdamas kartu su J. R. 2023 m. balandžio 14 d. įvykio metu prijungė savo gyvenamojo namo nuotekas prie O. P. priklausančio įrenginio. Tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, jog abu objektai (gyvenamasis namas, pastatas ir pirtis) naudotųsi viena nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistema. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas visiškai nesiaiškino teisinio pagrindo, kuriuo remiantis J. K. ir J. R. teigia, jog turi teisę naudotis O. P. priklausančiu nuotekų surinkimo ir valdymo įrenginiu. O. P. niekada nėra J. K. ir/ar E. K. davusi sutikimo naudotis jai priklausančiu nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiu, todėl J. K. ir J. R. tyčinis savavališkas prisijungimas ir naudojimasis O. P. priklausančiu įrenginiu atitinka ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas S. L. prašo palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Institucijos atstovas pabrėžia, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Atstovo teigimu, priimant nutarimą nepradėti administracinės teisenos buvo įvertinta visa atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga ir padaryta išvada, jog nėra pagrindo išvadai kad J. K. prie nuotekų valymo ir šalinimo įrenginių prisijungė neteisėtai. Surinkti duomenys patvirtina, jog 2014 m. liepos 3 d. O. P. buvo davusi notariškai patvirtintą sutikimą E. K., statyti statinius arčiau nei 3 metrai nuo O. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, taip pat vesti komunikacijas per jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nustatant servitutus.

5.2. Institucijos įgaliotasis atstovas pažymi ir tai, kad aplinkybių patikslinimo metu buvo nustatyta, kad E. K. 2015 m. liepos 3 d. įsigijo nuotekų valymo įrenginį ir jo sumontavimo paslaugas, kuris buvo sumontuotas žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir prie jo prijungtos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir pirties, esančios (duomenys neskelbtini), nuotekos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos O. P. įgaliotosios atstovės advokatės Editos Kairiūkštės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos O. P. įgaliotoji atstovė advokatė Edita Kairiūkštė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad J. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje, sudėties, taip pat nesutinka su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, kuriuo buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, todėl aukštesnysis teismas patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 332 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėtina pagrįstai. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei skundžiama nutartimi priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Nors skunde nurodoma, jog apylinkės teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau visgi iš nutarties aprašomosios dalies matyti, jog teismas išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė savo išvadas. Vien tai, kad pareiškėjos įgaliotoji atstovė nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

9. Nors pagrįstai skunde nurodoma, jog Institucija atlikdama aplinkybių patikslinimą neatliko jokių veiksmų, nebuvo nuvykusi į įvykio vietą bei neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties argumentus, tačiau tai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartyje nėra konstatuota aplinkybių, kad J. K. ar J. R. savavališkai prisijungė prie O. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengto nuotekų valymo įrenginio. Apygardos teismo nutarties argumentai negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, juo labiau, kad sprendimą pradėti ar nepradėti administracinio nusižengimo teiseną priimta Institucija, kuri turi tam tikrus įgaliojimus. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad priimant nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo tyrimo buvo vadovautasi atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, o išvados yra motyvuotos ir teisingos, skundžiamas nutarimas ir apylinkės teismo nutartis abejonių nekelia.

10. ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką prisijungimą prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimą prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi siekiant asmeniui inkriminuoti ANK 332 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kad asmuo savavališkai prisijungė prie nuotekų šalinimo tinklų.

11. Kaip matyti iš O. P. 2023 m. balandžio 26 d. duotų parodymų ir jos įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo motyvų, J. K. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. balandžio 14 d. neteisėtai prisijungė O. P. priklausančio nuotekų valymo įrenginio. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog J. K. minimu laiku atliko savavališkus veiksmus.

12. Byloje nekyla abejonių, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu gyvenamuoju namu nuosavybės teise priklauso E. K., o žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su jame esančiais pastatais (ūkio pastatu, pirtimi ir pavėsine) priklauso O. P.. Iš byloje esančio 2021 m. gruodžio 22 d. įgaliojimo matyti, kad E. K. įgaliojo J. P. (šiuo metu pakeitusį pavardę į J. K.) jam atstovauti visais klausimais susijusiais su visu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, jog abiejuose sklypuose buvo įrengti atskiri nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai, todėl J. K. savavališkai prisijungė prie O. P. nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio, tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuotekų surinkimo ir valymo įrenginį ir jo sumontavimo darbus dar 2015 m. liepos 3 d. įsigijo būtent E. K.. Duomenų apie tai, kad tokį įrenginį yra įsigijusi ir O. P. byloje nėra. Tai, kad Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodoma, kad kiekvienas sklypas turi vietinį nuotekų šalinimą, nepaneigia aplinkybės, jog abiejų sklypų savininkai galėjo naudotis vienu nuotekų šalinimo ir valymo įrenginiu. Juolab, kad byloje esantys duomenys neabejotinai parvirtina, jog J. K. ir pareiškėją O. P. siejo artimi santykiai iki tol, kol O. P. dukra išsituokė su J. K.. Nors 2014 m. liepos 3 d. O. P. duotame notariškai patvirtintame sutikime nėra tiesiogiai nurodyta, jog O. P. leidžia E. K. prisijungti prie jai nuosavybės teisme priklausančiame žemės sklype sumontuoto nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio, tačiau visgi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog dar gerokai iki 2023 m. balandžio 14 d. O. P. buvo žinoma, jog apie ginčijamo objekto prisijungimą prie nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio, ir tam ji neprieštaravo, o tokie nesutikimai ir prieštaravimai atsirado ir buvo įtakoti atitinkamo tarpusavio santykių pasikeitimo ir jų tapimo konfliktiniais, ką ir šiuo atveju teismas iš esmės traktuoja kaip santykių aiškinimąsi ir siekį tokią veiką nepagrįstai kriminalizuoti.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje (ROIK:23216612566) esančio 2023 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai bei nuotraukos, iš kurių matyti dalinai nuardyta terasa (lentos), bei po terasos lentomis matoma ertmė, kurioje yra tam tikras įrenginys (b. l. 56–58). Šios apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad iš E. K. priklausančio sklypo būtų atlikti kasimo darbai, kurie leistų daryti išvadą, jog būtent 2023 m. balandžio 14 d. buvo nutiesti nuotekų šalinimo vamzdžiai ir artimu įvykiui metu prisijungta prie nuotekų surinkimo ir šalinimo įrenginio. Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė avarijos aktą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – defektinį aktą dėl užliejimo, kuriuose buvo nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pirminės apžiūros metu buvo matyti apsemtos namo grindys, baldai, kilimai, kiti daiktai pirtyje, duše, priešpirtyje, koridoriuje, techninėje patalpoje, tualetuose, nuotekų vanduo buvo pakilęs kriauklėse, tualetuose, duše, pirtyje ir techninėje patalpoje. Vykdant avarinės situacijos šalinimo darbus, iškilo būtinybė patikrinti nuotekų šulinį po pirties terasa, įrengtą gretimame (duomenys neskelbtini) sklype, kuris priklauso O. P.. Tai padarius buvo nustatyta, kad nuotekų sistema yra sugadinta, t. y. užkimšta. Visa tai, patvirtina, kad nuotekų vamzdis nuo E. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo ir jame esančių pastatytų iki nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio, kuris įrengtas O. P. priklausančiame žemės sklype buvo atvestas ir pajungtas, tačiau priešingai nei tai nurodoma pareiškėjos įgaliotosios atstovės skunde, tai padaryta kur kas anksčiau.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad J. K. savavališkai prisijungė prie nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio įrengto O. P. nuosavybės teise priklausančiame sklype. Juolab, kad pirmiau paminėtos avarijos kilimo priežastis buvo nuotekų sistemos sugadinimas (jungiančio vamzdžio nupjovimas ir jo galų užkimšimas), kuris patvirtina, jog dar gerokai iki įvykio (2023 m. balandžio 14 d.) prie O. P. žemės sklype įrengto nuotekų surinkimo ir valymo įrenginio buvo prijungta ir gretimo sklypo nuotekų sistema ir savalaikiai tam jokių prieštaravimų nebuvo. Todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvadą apie J. K. savavališkus veiksmus atkuriant iki sugadinimo buvusią nuotekų sistemą. Byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai nėra pakankami priimtiems procesiniams sprendimams paneigti, o apeliantės lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma.

17. Šiuo metu, kilus tarpusavio nesutarimams tarp šalių dėl gerokai anksčiau prijungtų nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių, dėl ko iki įvykio prieštaravimų nebuvo, o šalia esantiems nekilnojamojo turto vienetams esant juridiškai atskirtiems, susidariusi padėtis turėtų būti sprendžiama ne dirbtinai kriminalizuojant aptariamą situaciją, o šalių tarpusavio susitarimu, ir tik nepavykus susitarti – Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta civilinio proceso tvarka.

18. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

19. Apeliaciniame skunde O. P. naudai prašoma priteisti jos patirtas proceso išlaidas.

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas.

21. Apygardos teismas pažymi, kad BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos O. P. įgaliotosios atstovės apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti 2023 m. rugpjūčio 3 d. Institucijos nutarimą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos įgaliotosios atstovės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo O. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjos O. P. įgaliotosios atstovės advokatės Editos Kairiūkštės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis