- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-17456-1088/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08440-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Suinteresuotas asmuo
- M. B., S. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. B., M. B., S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. po motinos M. B. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-12581).
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. B.. Po jo mirties palikimą priėmė sūnūs S. B., R. B. ir pergyvenusi sutuoktinė M. B.. M. B. savo nuosavybės teisės fakto viešajame registre neišviešino. (duomenys neskelbtini) mirė M. B., po kurios mirties į notarų biurą niekas nesikreipė. M. B. palikimą priėmė sūnus R. B. jį pradėdamas faktiškai valdyti – gyveno name, turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ten buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys M. B., M. B., S. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. M. B. sutuoktinis bei M. B. ir S. B. tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė M. B.. Kadangi M. B. sveikata buvo prasta, kartu su pareiškėjos tėvu (duomenys neskelbtini), tvarkė namų valdoje visą gerbūvį – prižiūrėjo daržus, tvarkė aplinką, žiemos metu kasdavo sniegą, perdažė vieną iš kambarių, kuriuo iki mirties naudojosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus M. B., M. B. kartu su R. B., prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, o likusius jos kilnojamuosius ir asmeninius daiktus (nuotraukų albumus, buitinę techniką, baldus, rūbus) pasidalino tarpusavyje, kurių nereikėjo atidavė (el. b. dok. Nr. DOK-95969).
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B. ir M. B. turėjo du vaikus R. B. ir S. B.. Po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė vaikai ir sutuoktinė. M. B. mirė (duomenys neskelbtini). R. B. mirė (duomenys neskelbtini). S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra R. B. dukra; suinteresuotas asmuo M. B. – S. B. sutuoktinė; suinteresuoti asmenys M. B., S. B. – vaikai. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po M. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; po R. B. mirties palikimą priėmė pareiškėja; po S. B. suinteresuotas asmuo M. B.. Valstybės įmonės “Registrų centras” duomenimis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su pastatais) registruotas V. B., R. B., S. B. vardu; M. B. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
7. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. B. po motinos M. B. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nurodomomis aplinkybėmis, jog R. B. po motinos mirties gyveno name (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu (mokėjo mokesčius, tvarkė, įrengė dirbtuves). Teismo vertinimu, R. B. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad R. B. po motinos M. B. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
9. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
11. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos B. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.