Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant J. F.

dalyvaujant prokurorei J. A.

nukentėnjusios, civilinės ieškovės atstovui advokatui Laurynui Juškevičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „. (duomenys neskelbtini) staliumi, gyv. vieta . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas.

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl nukentėjusio asmens tarnybos, o būtent:

jis, 2014-03-26 apie 19.00 val., prie namo, adresu . (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 % promilių girtumas), UAB . (duomenys neskelbtini) interviuotojai . (duomenys neskelbtini) atvykus vykdyti savo darbo funkcijas – užduotį atlikti minėto namo gyventojų socialinę apklausą, vartodamas pastarosios atžvilgiu necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius išreiškė nepasitenkinimą jos veikla ir neleido įeiti į namo vidų, o po to, kai nukentėjusioji vis gi įėjo į namo laiptinę, jis, ties antru aukštu priėjęs prie A. M., kumščiu sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvą, į veidą ir į kairę ranką, padarydamas paviršinę žaizdelę nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei aplinkinėmis kraujosruvomis, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos kairės ausies srityje, smakro kairėje pusėje, kairiame žaste.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-03-26 po darbo susitiko su draugu Andrejumi, su kuriuo seniai matėsi. Stovėjo prie namo, adresu: . (duomenys neskelbtini) Vilniuje laiptinės. Jiems bestovint, prie namo laiptinės priėjo pagyvenusi moteris, kuri pradėjo skambinti į visus butus. Sutinka, kad neįleido nukentėjusiosios į laiptinę, nes nurodė, kad laiptinėje pastoviai kažkas vyksta – šiukšlina ir t.t. Todėl nukentėjusios ir paklausė: „ko ji eina“, nes girdėjo iš kaimynų, kad kažkas po butus vaikšto, skambinėja. Į ką nukentėjusioji jam atsakė: „ne tavo reikalas“. Pripažįsta, kad įvyko žodinis konfliktas. Dėl to ir buvo iškviesta policija. Atvažiavusi policija liepė nusiraminti, patikrino moters dokumentus. Vėliau ėjo į namus atsivesti šuns, toliau kieme rūkė, kalbėjosi su Andrejumi, kai atvažiavusi policija ir šalia buvusi moteris jį apkaltino jos sumušimu, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad nukentėjusiosios ankščiau nepažinojo, negali atsakyti, kodėl nukentėjusioji nurodo ant jo, moters nemušė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, kad dirba, gauna minimalų atlyginimą, žmona dirbanti, šeimoje 3 nepilnamečiai vaikai.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. parodė, kad dirba UAB . (duomenys neskelbtini) vykdo gyventojų apklausą. 2014-03-26d.- buvo trečioji jos darbo diena. Buvo surinkusi jau penkias anketas, o iš viso reikėjo aštuonių. Apie 18:30 val. atėjo prie namo adresu: . (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieidama pamatė, kad trys vyrai ruošiasi įeiti į tą laiptinę, į kurią reikėjo ir jai patekti. Todėl paprašė jų, kad jie įleistų. Kai priėjo arčiau, vyrai pradėjo sakyti „ko tu čia vaikštai?“ „ko tu čia nori?“. Matė, kad vyrai buvo išgėrę. Vienas iš agresyvesnių vyrų paskambino į 43 butą ir paprašė, kad išleistų šuniuką. Tuo metu ji paskambino į 24 butą, tikėdamasi, kad ten kas nors yra, nes ta moteris, kuri ten gyveno jau buvo ją mačiusi. Atsiliepus moteriai iš 24 buto, pasakė, kad čia ta pati moteris, kuri buvo ankščiau ir prašiusi ją įleisti į laiptinę. Moteris atidarė duris, bet vyrai, kurie stovėjo prie durų, jos neįleido. Tuo metu vienas iš jų – dabar žino, kad tai kaltinamasis A. K. paskambino policijai. Pagalvojusi, kad jeigu jie skambina policijai dėl jos, tai kodėl ji negali irgi paskambinti. Todėl paskambinusi į policiją pranešė, kad išgėrę vyrai neįleidžia jai įeiti į laiptinę ir dirbti savo darbo. Atvažiavusi policija patikrino jos pažymėjimą ir pasakė, kad gali įeiti į laiptinę. Atlikusi darbą ir leisdamasi žemyn, per laiptinės langą pastebėjo, kad tie vyrai vėl stovi prie laiptinės durų. Po kiek laiko į laiptinę įėjo kaltinamasis. Tuo metu stovėjo prie sienos, kai kaltinamasis priėjęs pradėjo ją mušti. Smūgiuota buvo į veidą, kokie 6-7 smūgiai, smūgiavo rankomis, kojomis nespardė. Po to kaltinamasis labai staigiai sustojo ir išbėgo. Aplinkui pašalinių žmonių koridoriuje nebuvo. Todėl iš karto paskambino į policiją. Palaukusi policininkų laiptinėje ir juos sutikusi, nurodė, kuris iš vyrų ją mušė, tai buvo kaltinamasis. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad patyrė sužalojimus- buvo nosikaulių lūžis, patyrė didelius skausmus, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, patyrė išlaidų perkant medikamentus. Byloje reiškia civilinį ieškinį dėl jai patirtos materialinės ir moralinės žalos. Nurodo, kad stresą jaučia iki šiol, patyrė skausmą, negalėjo eiti į darbą, todėl reiškia- 15 000 eurų neturtinės žalos ir 326,34 eurų turtinės žalos atlyginimui ieškinį. Papildomai nurodė, kad darbo pažymėjimą kaltinamasis matė, kai pirmą kartą atvykę pareigūnai tikrino jos dokumentus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2014-03-26 patruliuodamas kartu su kolega, apie 18 val. gavo nurodymą vykti į . (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nes vyksta konfliktas tarp namo gyventojo ir pašalinio asmens. Pirmas pranešimas buvo namo gyventojo, kuris nurodė, kad pašalinis žmogus braunasi į laiptinę. Atvykus pabendravo su nukentėjusiaja, kuri norėjo įeiti į laiptinę dėl apklausų. Taip pat buvo pabendrauta su mus iškvietusiu kaltinamuoju, kuriam paaiškinom, kad toks yra moters darbas ir, jeigu jam nepatinka, tegul tiesiog nebendrauja. Kadangi vyriškis buvo pakankamai girtas, jį informavo, kad jei konfliktuos su nukentėjusiaja bus sulaikytas. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad su nukentėjusiaja bendravo, buvo patikrintas jos darbo pažymėjimas, kaltinamajam buvo paaiškinta nukentėjusiosios darbo veikla. Vėliau jiems išvykus, buvo gautas pakartotinas pranešimas, tik šiuo kartu iškvietimas buvo nukentėjusiosios. Atvykus, nukentėjusioji buvo rasta sumušta, nurodė aplinkybes, kad buvo kaltinamojo sumušta, moters veidas buvo kruvinas, matėsi sužalojimai. Kaltinamasis buvo sulaikytas, sulaikomas aiškino, kad nepatinka pašaliniai asmenys laiptinėje, akivaizdžiai buvo neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas . (duomenys neskelbtini) parodė, kad kaltinamąjį A. K. pažįsta. 2014-03-26d. su juo bendravo prie jo namo laiptinės: . (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Tarp A. K. ir moters įvyko žodinis konfliktas, moteris norėjo užeiti į namo laiptinę. Po to atvažiavo policija. Dėl ko kilo konfliktas jis neprisimena. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina. Sumuštą moterį su policijos pareigūnais matė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2014-03-28 specialisto išvados Nr. G 1026/14 (01) matyti, kad . (duomenys neskelbtini) padaryta: paviršinė žaizdelė nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžimu bei aplinkinėmis kraujosruvomis, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su aplinkinėmis kraujosruvomis, kraujosruvos kairės ausies srityje, smakro kairėje pusėje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti nurodytu laiku (2014-03-26), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nosies kaulų lūžio; atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (b. l. 30).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad nors kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino (jis neigia nesudavęs smūgius nukentėjusiajai . (duomenys neskelbtini) tačiau jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo visiškai įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios A. M. parodymai, liudytojo G. G. parodymai, valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Šie įrodymai vienas kitą patvirtina ir papildo, tad abejoti nukentėjusiosios A. M. nurodomų gautų smūgių skaičiumi (pažymėtina, kad iš pareikšto kaltinimo matyti, kad jame iš principo atsispindi tik mažiausias kaltinamojo nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tokių smūgių galėjo būti ir daugiau) ir nustatytu kūno sužalojimo sunkumo laipsniu teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusioji A. M. būtų atlikusi neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, ar pastarąjį provokavusi. Priešingai, paties kaltinamojo elgesys, atvykus policijos pareigūnams ir jų akivaizdoje A. K. įžeidinėjo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją A. M. dėl jos tarnybos vykdymo. Kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę.

K. A. . (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

A. K. LR BPK 140 staripsnio tvarka buvo sulaikytas 2014-03-26.

Teismas skirdamas . (duomenys neskelbtini) bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis prieš šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymą nebuvo teistas.

Nors LR BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimą iki penkerių metų, vis dėlto manytina, kad A. K. laisvės atėmimas yra per griežta bausmės rūšis, kuri aiškiai prieštarautų teismingumo principui.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,67 Lt (26,26 eurų) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 13-14).

Nukentėjusiosios A. M. pareikštas civilinys ieškinys- 326,34 eurų turtinės žalos bei 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo A. K. kaltė padarius nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu tyčinį nesunkų nusikaltimą, sukėlusį jai pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekyla abejonių, jog A. M. dėl A. K. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimą. A. M. jai padarytą turtinę žalą įvertino 326,34 eurų, neturtinę- 15000 eurų. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas, sukeltas A. K. nusikaltimu A.Maroščikienei pasekmes, sprendžia, kad turtinė žala- 326, 34 eurų sumoje tenkintina pilnai, 15000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad priteistina . (duomenys neskelbtini) iš A. K. suma- 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296 str., 297 str., 301-305 str., 307 str.

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant kaltinamąjį atsiprašyti nukentėjusiosios, 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susėję su darbu. Tai pat įpareigoti jį tęsti darbą. Atlyginti nusikaltimu padarytą žalą iki 2016-01-30, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiaus nei 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-03-26 iki 2014-03-28 (dvi paras).

. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti galioti.

Priteisti iš A. K. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 26,26 eurų (90,67 Lt).

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. K. nusikalstama veika padarytos 326,34 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. M. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.