Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-13 · Byla Nr. ATP-105-628/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-13
Bylos Nr.
ATP-105-628/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-105-628/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10672-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 50.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. L. (toliau – N. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teisimo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo N. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 str. 2 d. ir nubaustas 300 (trijų šimtų) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. birželio 7 d., apie 20.25 val., adresu Žirmūnų g. 112, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti pažeidėjus bei atlikti tarnybines pareigas, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus netrukdyti nereagavo, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apelianto teigimu, 2014 m. birželio 7 d., t.y. įvykio metu, jis ėjo susitikti su savo draugu, prie kiosko pamatė žmonių, norėjo pasisveikinti. Priėjus prie kiosko, jam pasidarė silpna, kadangi jis yra neįgalus, todėl jis trumpam atsirėmė į kioską. Tuo metu iš kitos pusės priėjo jo pažįstamas asmuo V. A., paklausė, ar jam viskas gerai. Toliau viskas vyko taip, kaip jis pasakojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

N. L. vertinimu, iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kodėl teismas vertino tik policijos pareigūnų parodymus, visiškai neatsižvelgdamas į jo ir liudytojų nurodytas aplinkybes. Analizuojant pareigūnų parodymus, kyla pagrįstas klausimas, kaip pareigūnai, važiuodami vienoje mašinoje, galėjo girdėti skirtingus iškvietimus, skirtingai paaiškinti įvykių eigą. Pareigūnas R. K. paaiškino, kad gavo pranešimą apie tai, kad adresu Žirmūnų g. 112, prie kiosko viešoje vietoje asmenys vartoja alkoholį. Atvykę, pamatė 8-9 asmenis, tačiau tik vienas jų vartojo alkoholinius gėrimus. Kai pareigūnai sulaikinėjo tą asmenį jis (N. L.), pareigūno teigimu, trukdė sulaikymui, stūmė pareigūno kolegą J. C. ir tuomet prieš N. L. buvo panaudotos dujos. Tuo tarpu pareigūnas J. C. paaiškino, kad gavo informaciją, jog Žirmūnų g. 112, vyksta muštynės. Atvažiavęs į įvykio vietą, jis pamatė 15 žmonių grupę. Sulaikant asmenį, geriantį alkoholį, visa kompanija šoko ant pareigūnų, o būtent N. L., pasak pareigūno, stūmė sulaikomą asmenį nuo pareigūnų.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į N. L. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad apelianto paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais N. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Sutinkamai su LR ATPK 187 str. 2 d., policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame straipsnyje yra įtvirtintos dvi atskiros administracinio teisės pažeidimo sudėtys, t. y. policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas. Administracinei atsakomybei kilti pagal LR ATPK 187 str. 2 d. pakanka bent vienos minėtos sudėties asmens atliktuose veiksmuose konstatavimo.

Vertinant asmens veiksmus pagal LR ATPK 187 str. 2 d., pirmuoju atveju svarbu nustatyti jog, kaltininkas kėsinasi pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame, antruoju atveju svarbu nustatyti pareigūnų atžvilgiu pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį, ar jie buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas N. L. atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 7 d., apie 20.25 val., adresu Žirmūnų g. 112, Vilniuje, trukdė policijos pareigūnams sulaikyti pažeidėjus bei atlikti tarnybines pareigas, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus netrukdyti nereagavo, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. L. savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. birželio 7 d. vakare jis ėjo susitikti su pažįstamu. Artėdamas prie kiosko, iš tolo pamatė daug susirinkusių žmonių, kuriuos visus pažįsta. Priėjo arčiau kiosko ir atsirėmė, kai išgirdo, kaip kažkam pasakė „stok“, o jam iš karto papurškė į akis dujų. Jam pasidarė bloga ir jis atsisėdo ant šaligatvio. Prie kiosko jau kažkas vyko, stovėjo policijos mašinos, iš kitos pusės ėjo jo pažįstamas. Jis nesuprato, kad policija jau guldo žmones, jis iš toli blogai mato. Nematė nei šūkavimų, nei muštynių, buvo ramu, tik matė, kad stovėjo viena policijos mašina, policininkai kalbėjosi su žmonėmis. Kai jis priėjo, norėdamas pasisveikinti ir paklausti, kas įvyko, privažiavo kita policijos mašina, gal po 30 sekundžių. Jis atsirėmė į kioską ir pamatė, kad policininkai sulaikinėjo žmones. Matė, kad kažką pradėjo guldyti ant žemės. Gal ir buvo nepasitenkinimo, kažkas rėkė, kad spaudžia ranką. Jis tik paklausė, kas atsitiko, bet sužinoti nieko nespėjo, nes jam papurškė dujų. Vienas pažįstamas tik pasakė, kad policija atvažiavo, nes vienas iš kompanijos buvo išgėręs. Jis norėjo policininko klausti, kas čia vyksta, jam nieko nesakė ir iš karto papurškė dujų. Buvo bloga, atsisėdo ant šaligatvio. Paskui jį ir į ligoninę vežė. Muštynių nematė, matė, kad policininkai sulaikinėjo žmones iš didelės kompanijos. Girdėjo, kad policininkai kažkam sakė „gulėk ir nejudėk“. Jam niekas nesakė netrukdyti policijai dirbti savo darbą, iš karto papurškė. Jis viską girdėjo, to tikrai nesakė, kad jis nevykdo teisėtų reikalavimų, nieko jam iš viso nesakė. Tiktai pašaliniai ten buvę žmonės dar sakė policininkams: „ką jūs čia darot“. Moteris telefonu filmavo, norėjo ją surasti, bet nepavyko. Jis nebuvo girtas.

Analogiškas aplinkybes N. L. nurodė ir 2014 m. birželio 9 d. rašytiniame paaiškinime, nurodydamas, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., adresu Žirmūnų g. 112, Vilniuje, jis priėjo pasisveikinti su pažįstamais asmenimis, kai bemat prisistatė policijos pareigūnai, jam net nespėjus pasisveikinti, pareigūnai išlipo iš savo automobilių ir papurškė dujų (b. l. 18).

Vertinant šią apelianto poziciją, matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, be jokios priežasties, vos tik atėjusiam N. L. papurškė dujų į akis, po ko išvežė pastarąjį į policijos komisariatą. Pasak N. L., jokių neteisėtų veiksmų policijos pareigūnų atžvilgiu jis neatliko, nespėjo jų atlikti, nes specialiosios priemonės jo atžvilgiu buvo panaudotos vos tik jam priėjus prie pažįstamų asmenų kompanijos. Tačiau, atsižvelgiant į nuoseklius ir neprieštaringus policijos pareigūnų parodymus, vertinant N. L. parodymus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, spręstina, jog tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija neatlaiko kritikos. Konstatuojant šią išvadą, svarbu paminėti, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog, nustatinėjant aptariamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybių, todėl, siekiant nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti objektyviąją tiesą, būtina aptarti ne tik bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, bet ir įvertinti rašytinę bylos medžiagą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas R. K., paaiškino, kad įvykio dieną jis dirbo su J. C.. Gavo informaciją, kad grupė asmenų netoli „IKI“ parduotuvės, esančios Žirmūnų g. 112, Vilniuje, prie ten esančio kiosko, viešoje vietoje vartoja alkoholinius gėrimus. Nuvyko į vietą po poros minučių. Atvykę pamatė kompaniją iš 8-9 neblaivių asmenų, ir vieną asmenį iš tos kompanijos, geriantį iš plastmasinio butelio alkoholį. Išlipo, kompanijai prisistatė, perspėjo visą kompaniją, kad numatyta administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Tam asmeniui, kuris gėrė iš butelio, norėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasakė „Prašome prieiti prie tarnybinio automobilio“ ir pradėjo vestis į mašiną. Tuo metu visa įvykio vietoje buvusi kompanija pasidarė agresyvi. Pats asmuo nesipriešino, bet kompanija pradėjo policijos pareigūnus skirti nuo to žmogaus, stūmė. Kiek žmonių fiziškai prie jų lietėsi, negali pasakyti. Minėti piliečiai buvo perspėti, kad netrukdytų jiems vykdyti teisėtas pareigas, pats sakė jiems: „Prašom atsitraukti. Netrukdykite atlikti pareigas“. N. L. jau buvo tarp tų žmonių jiems atvažiavus. Kai situacija tapo nebevaldoma, N. L. pradėjo stumti jo kolegą, kolega jį įspėjo netrukdyti. N. L. neklausė, tada J. C. panaudojo ašarinės dujas N. L. atžvilgiu. Sulaikė kitą asmenį ir nuvedė į tarnybinį automobilį, o N. L. buvo trečias asmuo, kurį nuvedė į tarnybinį automobilį. Asmuo, kuris vartojo alkoholį, pats nuėjo į tarnybinį automobilį. Kai sulaikė N. L., ar buvo vieni, ar jau buvo atvykęs kitas ekipažas, nepamena. Kitas ekipažas atvyko greitai, bet kokiu metu, negali pasakyti. N. L. konkrečiai kolegos buvo pasakyta netrukdyti. Kolega perspėjo atsitraukti ir netrukdyti sulaikymui. Pasakė, kad jeigu trukdys, bus panaudotos ašarinės dujos. Trukdymas iš N. L. pusės buvo – jis stūmė kolegą nuo sulaikomo asmens. Kas vežė N. L. į ligoninę, nežino. Visi sulaikyti buvo pristatyti į policijos komisariatą. Žino, kad medikai buvo atvykę į policijos komisariatą.

Šiuos pareigūno parodymus iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir J. C., paaiškinęs, kad N. L. pažįsta dėl tarnybos. Pirmą kartą jį pamatė, kai vasaros pradžioje, datos nepamena, į Žirmūnų g. 112 iš budėtojo gavo pranešimą radijo ryšiu, kad vyksta muštynės prie kiosko. Atvykę su R. K. į įvykio vietą, pastebėjo apie 15 žmonių grupę, visi buvo neadekvatūs, rėkavo, vienas jų akivaizdoje girtavo. Priėjo, prisistatė, pareikalavo liautis gerti alkoholį viešoje vietoje, bet jis jų teisėto reikalavimo nevykdė. Įspėjo, kad jį sulaiko. Sulaikant minėtą asmenį, visa kompanija šoko ant jų. Vienas vyras buvo stambus, jį įsiminė. Tada pradėjo sulaikinėti antrą asmenį, garsiai rėkė, kad jiems netrukdytų, nes bus panaudotos ašarinės dujos. Visi vis tiek lindo, N. L. stūmė tą sulaikomą žmogų nuo jo. Tada jis papurškė dujų. Pasikvietė į pagalbą kitą ekipažą. Jiems pavyko stambų vyrą sulaikyti, jam užlaužti rankas, paguldyti. Užlaužtomis rankomis vyrą į tarnybinį automobilį nuvedė porininkas, o jis nuvedė N. L.. Visus sulaikytus nuvežė į policijos komisariatą. Įvykio vietoje jį dar ten buvusi moteris apdraskė. Iš pradžių buvo didelė kompanija, paskui liko gal šeši asmenys, kiti išsilakstė. Ten dar susirinko žmonės ir filmavo, pavyko sulaikyti šešis. Toks agresyvus pasipriešinimas per šešis jo darbo policijoje metus buvo pirmas.

Netikėti aptartais policijos pareigūnų parodymais, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Nors N. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnai iš esmės įvykio aplinkybes aiškino skirtingai, tačiau pažymėtina, kad skunde cituojamos tik atskiros liudytojų parodymų detalės, nevertinama jų visuma, neatsižvelgiama į R. K. ir J. C. nurodytas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo išaiškinimui. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek R. K., tiek J. C. teismo posėdžio metu nurodytos įvykio aplinkybės atitinka ne tik jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas įvykio detales, bet ir kitų policijos pareigūnų, nagrinėjamo įvykio metu buvusių įvykio vietoje (V. K., J. A., M. P., O. J., T. P., B. R., I. R.), parodymus, užfiksuotus jų tarnybiniuose pranešimuose.

Tiek R. K., tiek J. C. parodymus esminėse nagrinėjamo įvykio aplinkybėse patvirtina ir išrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad 2014 m. birželio 7 d., apie 20.24 val., pareigūnams buvo perduota informacija apie tai, kad apie 15 žmonių kieme, prieš kioskus mušasi bei geria alkoholinius gėrimus (b. l. 3). Tuo tarpu vien tai, kad pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė skirtingą asmenų, buvusių įvykio vietoje skaičių, bei skirtingas iškvietimo į įvykio vietą priežastis (vartojo alkoholinius gėrimus, ar vyko muštynės), priešingai nei nurodoma N. L. apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo atmesti pareigūnų parodymus kaip nepatikimus.

Vertinant šių duomenų visumą, matyti, kad N. L. trukdė policijos pareigūnams sulaikyti administracinio teisės pažeidimo padarymu įtariamą asmenį, buvo perspėtas dėl tolimesnių pareigūnų veiksmų, tačiau į jokius perspėjimus nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – ašarinės dujos, po ko apeliantas buvo išvežtas į policijos komisariatą. Tokie policijos pareigūnų veiksmai neabejotinai buvo teisėti, jie vykdė tiesiogines savo pareigas – siekė užtikrinti viešąją tvarką, o specialiąsias priemones panaudojo turėdami teisėtą pagrindą tokių veiksmų atlikimui. Pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punktu, policijos pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją ir sulaikydami bei pristatydami į policijos įstaigą asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius teisės pažeidimą, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka naudoti psichinę, fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą kaip išimtinę poveikio priemonę. Remiantis to paties teisės akto 53 punkto nuostatomis, sulaikomas asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą, privalomai įspėjamas apie prievartos priemonių ar šaunamojo ginklo panaudojimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis ar turtą nuo galimų neigiamų prievartos priemonių naudojimo padarinių, išskyrus atvejus, kai dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo įspėti nėra galimybės, o delsimas kelia grėsmę policijos patrulio sveikatai ar gyvybei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį N. L. apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, N. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė