Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 metų kovo mėnesio (ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti), (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate įrengtame garaže, priklausančiame L. J., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 359,820 dm3 (litrų) namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės (supilstytos septyniasdešimtyje 5,0 dm3 indų ir dviejuose 2,0 dm³ talpos buteliuose), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija pagal 2011-03-21 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 40,1-43,5 proc. stiprumo, iki 2011 m. kovo 8 d. 9.35 val., kol naminę degtinę rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. M. pripažino kaltu dėl neteisėto 359,820 dm³ (litrų) stipraus alkoholinio gėrimo – naminės degtinės laikymo turint tikslą realizuoti, ir nuteisė pagal BK 201 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Apylinkės teismas, skirdamas A. M. griežčiausią iš BK 201 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, kolegijos nuomone, tinkamai įvertino apelianto asmenį ir jį charakterizuojančius duomenis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. M. praeityje jau buvo du kartus teistas už disponavimą namų gamybos alkoholiniais gėrimais, naują nusikalstamą veiką jis padarė pirmais metais po bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. M. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, ir kad tai rodo ir didesnį A. M. asmens pavojingumą, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Kadangi A. M. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 56 str. 1 d. nuostata ir paskyrė A. M. laisvės atėmimo bausmę.

Apylinkės teismas, spręsdamas A. M. skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgė ir į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu Lietuvos Respublikos BK 201 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą netaikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 75 str., kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas nuteistam asmeniui tik esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipa­žinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar invalidų pan.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. M. padarė šią nusikalstamą veiką turėdamas vieną neišnykusį teistumą, praeityje buvo teistas keturis kartus, iš jų du kartus buvo teistas už disponavimą namų gamybos alkoholiniais gėrimais, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis iš to išvadų nepadarė ir toliau darė naujus nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad A. M., turėdamas tikslą pasipelnyti įsigijo 359,820 litrų naminės degtinės, siekiant vėliau ją realizuoti. Nuteistasis suvokė, kad neteisėtai laiko namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą ir norėjo taip veikti. Nuteistojo teiginys, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad dėl sunkios šeimos materialinės padėties jis bandė pardavinėti naminę degtinę, rodo, jog ši nusikalstama veika yra jo pragyvenimo šaltinis ir kad jis, būdamas anksčiau net du kartus teistas pagal BK 201 straipsnį, nekeičia savo gyvenimo būdo. Todėl A. M. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus jam apribota galimybė toliau daryti analogiškus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pakankamai nubaustas.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, nepilnamečius vaikus, žmona V. M. 2011 m. lapkričio mėn. turi gimdyti, todėl, jam realiai atliekant bausmę, šeima atsidurtų sunkioje materialinėje padėtyje, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes, būdamas ne kartą teistas už naminės degtinės įgijimą, laikymą, jis puikiai suvokė tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką rizikuodamas savo laisve ir tuo pačiu šeimos gerove. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. M. buvo teistas ir turi neišnykusį teistumą už savo žmonos nesunkų sužalojimą, kas duoda pagrindą abejoti jo nuoširdžiu rūpinimusi šeima ir šeimos gerove. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo žmona V. M. būtų nedarbinga ir negalėtų prižiūrėti savo vaikų. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad A. M. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių vaikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. vidutinis mėnesinis uždarbis (2 t. 9 b. l.) yra labai nedidelis (254 – 364 litų), o ikiteisminio tyrimo metu A. M. yra nurodęs, jog namie turi santaupų, o jų neužtekus, jam turėtų padėti giminaičiai (1 t. 130, 137 b. l.). Taigi, iš paminėtų aplinkybių matyti, kad A. M. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę šeimos materialinė padėtis ženkliai nepablogės.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Dėl to skundžiamą nuosprendį keisti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio atmesti.