- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- 2SP-5867-979/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02241-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydamos patvirtinti 2018 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad šalims žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Tokiu būdu, šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.
Pareiškėjos taikos sutartimi susitarė dėl UAB (duomenys neskelbtini) 13 905,14 Eur skolos, kurią skolinga pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimo (Taikos sutartis 2 punktas). Taikos sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad „pažeidus taikos sutarties sąlygas kreditorė kreipsis į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, jog būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo (visos 1354,83 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos išieškojimo)“. Taikos sutarties 2 punkte ir 13 punkte bendras skolos dydis nesutampa, t. y. 13 punkte nurodyta 1354,83 Eur, o 2 punkte 13 905,14 Eur. Nustatytų aplinkybių pagrindu manytina, kad patvirtinus pateiktą taikos sutartį, gali būti pažeistos pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) teisės ir teisėti interesai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl taikos sutarties tvirtinimo trūkumų šalinimo, todėl prašymą atsisakytina priimti.
Pareiškėjoms išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės pasikeitus aplinkybėms vėl kreiptis į teismą su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.