- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- N-575-31-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarimo S. P. (S. P. ) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. P. 2007-03-11 Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. kovo 11 d. apie 12 val. vilkikas „Švyturys“ nevykdė uosto kapitono nurodymo dėl krantinės Nr. 102 atlaisvinimo ir pažeidė Laivybos taisyklių 77.16 punktą ir ATPK 117¹ straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad surinkti byloje rašytinai įrodymai rodo, kad Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinai einančio kapitono pareigas A. A. nurodymas dėl krantinės atlaisvinimo buvo nekonkretus, jame nenurodyta kur ir kada turi pasitraukti laivas (b.l. 5). S. P. samdomas LKAB „Smeltė“ darbuotojas, todėl vykdė savo darbdavių nurodymus nesitraukti nuo 102 krantinės. Uosto direkcija nepateikė jokių įrodymų, kad dėl 102 krantinės atlaisvinimo būtų kreiptasi į LKAB „Smeltės“ administraciją, nes apklausti „ Smeltės“ darbuotojai E. P. , V. M. , I. L. nurodė, kad į juos uosto direkcija šiuo klausimu nesikreipė. Nesurinkta jokių duomenų, kad S. P. pažeidė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.66 punktą, kuris draudžia laivams švartuotis prie krantinės, prieš tai nesuderinus su krantinės naudotoju ir uosto dispečeriu, nes, kaip nustatyta byloje, S. P. laivu „Švyturys“ nesišvartavo, laivas buvo prišvartuotas prie 102 krantinės 2007-03-09, tai yra jau stovėjo dvi dienas. Dėl paminėtų aplinkybių jo negalima kaltinti pažeidus šį taisyklių punktą. Iš suvestinių apie laivų dislokaciją ir krovos darbus matyti, kad 2007 m. kovo 10-11 dienomis prie 89 krantinės stovėjo laivas „Montis“ (b.l. 63-74), ir tai patvirtina LKAB „Smeltės“ darbuotojų parodymus, kad dėl šio laivo atvykimo buvo būtinybė laivus „Gintarą“ ir „Švyturį“ peršvartuoti iš 89 krantinės prie 102 krantinės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad S. P. nevykdė teisėto uosto kapitono reikalavimo, kaip to reikalauja administracinio teisės pažeidimo kodekso 117¹ str. dispozicija. Nėra nustatyta faktinių duomenų, įrodančių S. P. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 117¹ straipsnyje. Uosto kapitono reikalavimas buvo abstraktus, S. P. nežinojo, kaip jį vykdyti, jo darbdaviai nurodė šio reikalavimo nevykdyti, visos byloje kilusios abejonės vertinamos S. P. naudai.
Šalies argumentai
Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti, S. P. paskirti nuobaudą pagal ATPK 117¹ str. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad nepateikti įrodymai, kad jūrų uosto direkcija būtų kreipusi į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ administraciją dėl krantinės atlaisvinimo. Teismas nepagrįstai laikė reikšminga aplinkybe, kad protokole nebuvo įrašyta, kad S. P. nevykdė „teisėto“ uosto kapitono reikalavimo. Uosto kapitonas davė nurodymą neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Protokole yra nurodytas tiek juridinis, tiek faktinis atsakomybės pagrindas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų įrodančių S. P. kaltę. Teismas klaidingai konstatavo, kad uosto kapitono reikalavimas abstraktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 117¹ straipsnyje nustatyta, kad kliudymas uosto kapitonui atlikti jam pavestas pareigas arba jo teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir pareigūnams - nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Šioje byloje yra keliamas klausimas dėl uosto kapitono teisėtų reikalavimų nevykdymo. Gera ATPK taikymo praktika pripažintini tie atvejai, kad esant paminėtai įstatymo formuluotei administracinio teisės pažeidimo protokole būtų nurodoma, pagal kokias teisės normas pilietis privalo vykdyti reikalavimus. Akivaizdu, kad surašant protokolą tai nebuvo padaryta. Protokole nurodytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių 77.16 p. nesusijęs su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu yra reiškiamas kaltinimas S. P. pažeidus ATPK. Šie protokolo surašymo trūkumai teismų praktikoje nėra pripažįstami esminiu administracinio teisės pažeidimo surašymo trūkumu, kliudančiu bylą nagrinėti teisme. Teismas ištyręs bylos aplinkybes turi teisę šias teisės normas nurodyti, taip pat sukonkretinti.
Saugios laivybos įstatymo 7 str. 1 d., 4 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos jūrų uosto veiklą, susijusią su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas; uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi nedelsiant. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš aukščiau paminėtų teisės normų seka, kad asmuo privalo vykdyti uosto reikalavimus nedelsiant, šios teisės normos nesuteikia asmeniui teisės svarstyti, ar teisėtas reikalavimas ar ne, taip pat įstatymas neatleidžia nuo atsakomybės asmens, jeigu jo darbdavys duoda priešingus nurodymus, nei uosto kapitonas.
Asmuo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 117¹ str. gali būti baudžiamas tik tuomet, kai jis nevykdo teisėto reikalavimo. Todėl teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio privalo nustatyti, ar reikalavimas buvo teisėtas. Saugios laivybos įstatyme yra nustatyta uosto kapitono kompetencija. Bet teismas netyrė ir nepasisakė, ar uosto kapitono nurodymas dėl krantinės Nr. 102 atlaisvinimo buvo teisėtas.
Taigi, teismas klaidingai aiškino materialiosios teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su byloje esančių įrodymų vertinimu, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad uosto kapitono reikalavimas buvo abstraktus, S. P. nežinojo, kaip jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad S. P. ketino vykdyti šį reikalavimą, kad jis būtų aiškinęsis to reikalavimo turinį, jeigu jis nebuvo jam suprantamas.
Byloje nebuvo nustatytos visos bylai spręsti reikšmingos aplinkybės, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso būdu jų nustatyti negali, be to būtina užtikrinti asmeniui traukiamam administracinėn atsakomybėn tinkamą teisę į apeliacinės instancijos teismą, dėl to teismas vertina, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme
Nutartis neskundžiama.