Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas J. D. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį nubaustas 500 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. sausio 18 d. J. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2017 m. gruodžio 10 d. 00.01 val., būdamas pradedantysis vairuotojas, vairuodamas automobilį, esant leistinam 90 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 192 km/val. greičiu, leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 96 km/val. Administraciniu nurodymu J. D. pasiūlyta iki 2018 m. vasario 18 d. sumokėti 225 Eur baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus. J. D. pagal surašytą administracinį nurodymą baudos nesumokėjo ir neįvykdė pareigos grąžinti vairuotojo pažymėjimą. 2018 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-121-2018 J. D. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį 500 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių.Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi atmestas J. D. skundas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2018 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir neskirti administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės arba nutarimą pakeisti paskiriant švelnesnę negu minimali administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų ribų (ANK 652 straipsnis). Apeliacinis skundas yra paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D., kuris ginčija apylinkės teismo išvadas dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės teisingumo ir pagrįstumo, t. y. apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, būtent dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.J. D. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas pagal ANK (2017 m. lapkričio 16 d. redakcija) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, būdamas pradedantysis vairuotojas, vairuodamas automobilį, esant leistinam 90 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 192 km/val. greičiu, leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 96 km/val. Greičio viršijimo aplinkybės apeliantas apeliaciniame skunde neginčija ir ginčas nagrinėjamoje byloje dėl to nekyla. ANK 416 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. D. vairuotojo pažymėjimą įgijo 2016 m. kovo 15 d. Jis pažeidimą padarė 2017 m. gruodžio 10 d. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2017 m. spalio 19 d. redakcija) 2 straipsnio 46 dalį, pradedantysis vairuotojas – tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Tad veikos padarymo metu J. D. turėjo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau neturėjo dvejų metų transporto priemonės vairavimo stažo, t. y. buvo pradedantysis vairuotojas. Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį J. D. taikytina administracinė nuobauda – bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų, o pagal šio straipsnio 7 dalį jam taikytina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje J. D. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nubaustas 500 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 15 mėnesių, nutarimas skundžiama teismo nutartimi paliktas nepakeistas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamoje byloje J. D. paskirta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį, kuris yra lygus normos sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkiui. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju J. D. taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant jo trukmę, kuri yra lygi normos sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkiui. Apeliantas teigia, jog teismas, taikydamas administracinę atsakomybę, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tačiau apygardos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, ANK 416 straipsnio 6 ir 7 dalių sankcijoje nustatydamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ribas, laiko šias priemones proporcingomis tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, jos yra būtinos visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir jomis nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, poveikio priemonę (administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę), kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kurią pagal įstatymą turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti mažesnę baudą, negu įstatymo nustatyta minimali bauda, švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. Tačiau nepaistant tos aplinkybės, kad įstatymų leidėjas suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija) vis dėlto yra saistomas tam tikrų sąlygų naudodamasis savo diskrecijos teise ir šia diskrecijos teise teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija) gali, naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas turi būti siejamas tik su tais atvejais, kurie gali būti vertinami kaip itin reti ir išimtiniai. Nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog J. D. atvejis gali būti vertinamas kaip itin retas ir išimtinis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas teigia, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone kartu su tėvais, šiuo metu neturi darbo, kadangi dar mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Dėl mokslų ir dėl atliekamos praktikos jam yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones susisiekimo tikslais. Tačiau tai nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apylinkės teismo posėdyje J. D. parodė, kad jo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, o (duomenys neskelbtini), yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, kur gyvena jo tėvai, pas tėvus jis vyksta vieną kartą per savaitę (b. l. 25–26). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog apelianto deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, į mokymo įstaigą apeliantas vyko ne iš (duomenys neskelbtini), kaip teigiama apeliaciniame skunde, bet iš jo faktinės gyvenamosios vietos, esančios Klaipėdos mieste, o į (duomenys neskelbtini) (iš Klaipėdos) jis vyko tik vieną kartą per savaitę. Apeliantas, gyvendamas Klaipėdos mieste, turėjo visas galimybes vykti į mokymo įstaigą naudodamasis Klaipėdos miesto viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Taigi teisės vairuoti transporto priemones turėjimas norint nuvykti į mokymo įstaigą nėra būtinas, nes nuvykimas į mokymo įstaigą gali būti užtikrintas ir kitomis alternatyvomis. Taip pat teisės vairuoti transporto priemones turėjimas norint nuvykti vieną kartą per savaitę pas tėvus į (duomenys neskelbtini) nėra būtinas, nes toks nuvykimas gali būti taip pat užtikrintas kitomis alternatyvomis – naudojantis tarpmiestinio viešojo transporto paslaugomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo sudaryta studento praktinio mokymo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) kolegijos (atstovaujamos lektorės A. S.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos (duomenys neskelbtini) J. D.) ir studento J. D. Šios bendrovės vieta yra Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad į praktikos atlikimo vietą J. D., gyvendamas Klaipėdos mieste, turėjo galimybę nuvykti. Tai, kad į praktikos atlikimo vietą nuvykimas buvo sudėtingas, apeliantas pažymi savo apeliaciniame skunde, tačiau sunkus nuvykimas į praktikos atlikimo vietą nepaneigia apelianto galimybės į ją nuvykti. Kitaip tariant, nors nuvykimas į praktikos atlikimo vietą buvo sudėtingas (ar, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, „apsunkintas“) dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, bet jis vis dėlto buvo įmanomas, todėl teigti, kad kilo grėsmė nepabaigti dabartinio kurso dėl to, kad sunkus susisiekimas su praktikos atlikimo vieta, negalima. Taigi teisės vairuoti transporto priemones turėjimas norint nuvykti į praktikos atlikimo vietą nėra būtinas, nes nuvykimas į praktikos atlikimo vietą gali būti užtikrintas ir kitomis alternatyvomis.Anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, jog įgyvendinti pagrindines teises bei keliamus tikslus J. D. turės objektyvią galimybę, o tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs nepatogumų bei neigiamų pasekmių, yra natūrali jo neteisėto elgesio įvertinimo pasekmė ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Kartu pažymėtina, jog šios aplinkybės nagrinėjant J. D. administracinio nusižengimo bylą apygardos teisme tapo nebeaktualios. Sudarytoje trišalėje J. D. praktikos atlikimo sutartyje nustatytas praktikos pradžios laikas 2018 m. vasario 26 d., o pabaigos – 2018 m. gegužės 4 d. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme J. D. parodė, kad praktika yra atliekama paskutiniame trečiame kurse ir ji truks iki 2018 m. gegužės 20 d., o paskui bus baigiamieji egzaminai (b. l. 25–26). Nėra duomenų apie tai, kad J. D. toliau tęsia mokslus ir toliau atlieka praktiką apeliaciniame skunde nurodytoje bendrovėje. Apeliantas teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykdant kario savanorio pareigas, tačiau tai taip pat nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) E. A. charakteristika dėl J. D. Šioje charakteristikoje nurodoma, jog eil. J. D. tarnauja nurodytoje kuopoje nuo 2014 m. kovo 3 d. ir yra karys savanoris. Jis yra drausmingas, puikiai vykdantis savo pareigas, uoliai vykdantis paskirtas užduotis. Dėl pratybų įvairiose vietose kariui tenka dažnai vykti į jas nuosavu transportu. Siekiant tinkamai vykdyti pareigas kariui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taigi pateiktoje charakteristikoje J. D. yra teigiamai charakterizuojamas kaip karys savanoris. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, šią charakteristiką bei J. D. asmenybę vis dėlto turi įvertinti atsižvelgdamas į platesnį kontekstą, negu tai darė (duomenys neskelbtini) leitenantas. Pateikta charakteristika J. D. yra teigiamai charakterizuojamas kaip karys savanoris, tačiau karys turi ne tik tinkamai vykdyti savo kaip kario pareigas, bet karys turi taip pat tinkamai vykdyti civilinius įstatymus šalies, kurią jis pasiryžęs ginti. Apygardos teismo vertinimu, tik gerbdamas ir paklusdamas šalies įstatymui, karys savanoris gali paklusti vado įsakymui tinkamai vykdydamas savo kaip kario savanorio pareigas. Tam, kad karys galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, jis pirmiausia turi gerbti savo šalies įstatymus ir jiems paklusti, o ne vykdyti kario savanorio pareigas pažeistų šalies įstatymų sąskaita. Asmuo negali tikėtis, kad jam bus taikoma mažesnė poveikio priemonė arba ji iš viso nebus taikoma dėl to, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo kaip kario savanorio pareigas, kai šių pareigų jis vykdyti negali dėl savo paties elgesio, už kurį jam kyla įstatyme nustatytos pasekmės, – jis turi už tai atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Konkrečioje situacijoje J. D. yra įvardytas kaip drausmingas ir puikiai vykdantis savo pareigas karys savanoris, t. y. charakteristika yra susijusi tik su jo kaip kario savanorio pareigų vykdymu. Tačiau kario savanorio drausmingumas nedarė jo drausmingu eismo dalyviu, kuris tinkamai vykdytų šalies įstatymus ir konkrečiu atveju – laikytųsi reikalavimų dėl leistino greičio kelyje. Viršydamas transporto priemonės vairavimo leistiną greitį, J. D. ne tik kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai bei turtui, bet ir sau pačiam. Transporto priemonė buvo vairuojama tokiu greičiu, kad įvykus eismo įvykiui galėjo kilti neigiamų pasekmių ir tik dėl atsitiktinumo tokių pasekmių buvo išvengta. Asmens, kuris taip pat yra ir karys savanoris, rizikingas elgesys ir tokio elgesio atsitiktinis padarinių neatsiradimas negali būti vertinama kaip išskirtinis ar išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai įstatymų leidėjas siekia apsaugoti visuomenę nuo tokiu elgesiu keliamo pavojaus. Skundžiamoje teismo nutartyje į apelianto nurodytas aplinkybes dėl jo buvimo kariu savanoriu ir į byloje esančią (duomenys neskelbtini) pateiktą J. D. asmenybės charakteristiką buvo atsižvelgta, tačiau tai pagrįstai nesudarė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas teigia, kad jis yra jauno amžiaus, tačiau jo jaunas amžius, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų teismui pagrįstai manyti, jog tai yra itin retas ir išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Skundžiamoje teismo nutartyje yra tinkamai pažymėta, jog J. D. amžius bei jo asmeniniai interesai – mokslas, praktikos atlikimas, įsipareigojimai tėvams, kario savanorio pareigų vykdymas – negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, jog J. D. iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones palengvina nuvykimą į praktikos atlikimo vietą, mokymo įstaigą, nuvykimą pas tėvus, taip pat jis žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti kario savanorio pareigas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų J. D. nuo administracinio nusižengimo darymo, nes jis, neturėdamas vairavimo įgūdžių, viršijo leistiną greitį, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek ir į savo atliekamą praktiką, mokslą, karinę savanorystę, neįvertinęs, kad jos tinkamam vykdymui yra reikalinga teisė vairuoti. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apygardos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. J. D. veika, dėl kurios jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, padaryta 2017 m. gruodžio 10 d. Dėl to jam 2018 m. sausio 18 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma sumokėti 225 Eur baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus iki 2018 m. vasario 18 d. paskyrus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių. Šio nurodymo neįvykdžius institucija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylą nagrinėjant apylinkes teisme J. D. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde J. D. taip pat teigia, jog jis neginčijo, kad padarė administracinį nusižengimą, dėl šio nusižengimo ir savo neteisėtų veiksmų gailisi. Tačiau apygardos teismas negali laikyti tai J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to reikalauja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys. J. D. prisipažinimas buvo padarytas tik po to, kai N. K. 2017 m. birželio 29 d. pateikė pokalbio su J. D. išklotinę, kurioje patvirtinamos visos su J. D. veika susijusios aplinkybės. Teismo posėdžio metu J. D. padarytas prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, nes jis buvo sąlygotas tam tikrų aplinkybių – duomenų, kurie rodo J. D. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Be to, vien tik prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą nepakanka. Kaltininkas turi net tik prisipažinti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, bet taip pat jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis institucijai, priimančiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje J. D. vietoj to, kad duotų teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes, teismo posėdžio metu aiškino, kad jis greitį viršijo tik dėl to, kad vykdė kito su juo važiavusio keleivio nurodymus ir neturėjo jokio kito pasirinkimo, t. y. mėgino pateisinti savo elgesį ir apkaltinti kitus asmenis. Apeliantas pagrįstai teigia, jog aplinkybių, kurios, jo, subjektyviu vertinimu, nulėmė neatsakingą elgesį, nurodymas negali būti vertinamas kaip padaryto pažeidimo nepripažinimas, nes teismas vertina tik faktines aplinkybes, o faktinės aplinkybės rodo, jog niekas J. D. neprivertė didinti greičio, prieš jį nebuvo naudojami jokie neteisėti veiksmai, kurie būtų privertę jį nesilaikyti nustatyto leistino greičio. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme J. D. teismo posėdyje parodė, kad jis neturėjo kito pasirinkimo (b. l. 25–26), tačiau tomis aplinkybėmis, kuriomis buvo padarytas administracinis nusižengimas, J. D., prieš kurį nebuvo naudojami jokie neteisėti veiksmai, turėjo pasirinkimą – jis objektyviai galėjo nevairuoti automobilio viršydamas leistiną greitį arba objektyviai galėjo nesutikti kito asmens prašymu vairuoti automobilį viršijant leistiną greitį. Apylinkės teismas tinkamai pažymėjo, jog J. D. veikos padarymo metu nedėjo jokių pastangų, kad nusižengimo būdų išvengta, o padaręs nusižengimą ir tai suvokdamas, jis nesikreipė į teisėsaugos institucijas ir apie padarytą nusižengimą nepranešė. Apeliantas teigia, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog J. D. gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. J. D. vietoj to, kad paaiškintų su veika susijusias aplinkybes, mėgino klaidinti teismą nurodydamas aplinkybes, kurios leistų pateisinti jo elgesį, kai objektyviai jis turėjo galimybę nepadaryti administracinio nusižengimo, o padaręs administracinį nusižengimą ir tai suvokdamas, jis galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas bei duoti teisingus parodymus apie jo padarymo aplinkybes. J. D. pateikė papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, kuri paliudija, kad J. D. 2018 m. kovo 31 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 24), tai tinkamai skundžiamoje teismo nutartyje įvertinta, jog nerodo, kad pažeidėjas savo veiksmų neigiamą pusę suvokia bei įvertino ir gailisi, kadangi išklausyti kursai yra atsiradusios pasekmės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Tad anksčiau aptartos aplinkybės apygardos teismui leidžia prieiti prie išvados, jog skundžiama teismo nutartimi tinkamai buvo nepripažinta J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas teigia, kad pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį galima pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tas aplinkybes, kurios nėra nurodytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Apelianto vertinimu, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėtų būti pripažinta tai, kad jis neturi darbo, mokosi kolegijoje, savanoriauja kariuomenėje (duomenys neskelbtini), yra charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių administracinių nusižengimų ir niekada nėra baustas už jokius administracinius nusižengimus.Iš tiesų įstatymų leidėjas ANK 35 straipsnio 1 dalyje numatė nebaigtinį atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą. Todėl teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali, bet neprivalo kitas įstatyme nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje situacijoje tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija nepripažino apelianto nurodytų aplinkybių – neturi darbo, mokosi kolegijoje, savanoriauja kariuomenėje (duomenys neskelbtini) – atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo. Skundžiamoje teismo nutartyje teismas tinkamai įvertino tai, kad apeliantas mokėsi, atliko praktiką ir yra karys savanoris, kaip teigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir spręsdamas J. D. paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą į tai atsižvelgė. Kartu pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neturi galiojančių administracinių nusižengimų. Iš Administracinio nusižengimo registro išrašo duomenų matyti, jog J. D. 2018 m. vasario 14 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. po to, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuris nagrinėjamas apygardos teisme ir paskirtos nuobaudos galiojimas nėra pasibaigęs. Apeliantas teigia, kad teismui netaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, jam turėtų būti skirta mažesnė bauda negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudos vidurkis ir trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą.Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta J. D. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį. Teismas bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija, atsižvelgę į visas pagal įstatymą numatytas aplinkybes, nustatė ir paskyrė ne didesnę negu minimalios ir maksimalios baudos vidurkis baudą ir ne didesnę negu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę, laikydamiesi ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų, ir pagrįstai nepaskyrė sankcijoje numatytos minimalios baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės arba pagrįstai nepaskyrė mažesnės baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės negu sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis bei minimalios ir maksimalios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkis.Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog apeliaciniame skunde skundžiama Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.