- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 1-684-851/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03580-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąją byla, kurioje:
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis, pagal 2010-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. N2-14424-55-2010, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką – I. B., gyvenantį su motina V. H., mokėti alimentus nuo 2010-06-02 po 350 litų vaikui išlaikyti mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės, nuo 2010-06-02 iki 2013-10-21 nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti. Išlaikymo įsiskolinimas yra 10 829,39 Lt.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su V. H. susituokė 1999 m. Apie metus gyveno kartu. gimė sūnus I. B.. 2001 metais su V. H. oficialiai išsituokė. Su sūnumi Ilja bendravo iki kol šiam suėjo 3 metai. Nurodė, kad yra mokėjęs alimentus nuo 2003 iki 2009 metų, bankrutavus įmonei ir jam netekus darbo, nustojo mokėti alimentus, nes neturėjo nuolatinių pajamų. Apie tai, kad teismas įpareigojo mokėti alimentus vaiko išlaikymui, jam žinoma, jis turi mokėti po 350 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui nemoka, kadangi turi dar du mažus vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Vaikui nėra pirkęs dovanų. Iš vaikų išlaikymo fondo pranešimo apie tai, kad jie dalinai perėmė pareigą išlaikyti sūnų I. B. ir, kad jo išlaikymui moka po 195 Lt kas mėnesį, nėra gavęs (b.l. 93). Papildomai paaiškino, kad 2010 birželio mėnesį dirbo Vilniaus lopšelyje darželyje „Saulėgrąža“, šiame darbe dirbo su darbo biržos siuntimu viešiesiems darbams. Atidirbus darbus, kurie buvo reikalingi darželyje - išėjo, pinigus už darbą mokėjo darbo birža. Nuo 2010 metų dirbo pagal verslo liudijimą. Šiuo metu dirba statybose. 2011 metais dirbo statybinėje įmonėje „Rei consulum“ apdailininku, bet ilgai šioje įmonėje nedirbo, nes nesutarė su direktoriumi, kadangi šis nesumokėdavo laiku ir per mažai sumokėdavo. Išėjęs iš darbo registravosi darbo biržoje. Nuo 2009 metų registruojasi darbo biržoje. Per darbo biržą yra įsigijęs verslo liudijimą. Už verslo liudijimą moka apie 240 Lt į mėnesį. Jo pajamos per mėnesį yra apie 800 Lt., o kartais ir 700 Lt. Ši pinigų suma yra jau atskaičius visus mokesčius, atėmus patento mokestį. Už šiuos pinigus išlaiko savo šeimą. 2012-10-19 metais jam buvo pasiūlytas darbas fasadų apšiltintoju UAB „Judėjimo kryptis“, tačiau šio darbo nedirbo, nes darbas yra sunkus ir jo yra daug, bet atlygis yra mažas. 2012-12-31 buvo pasiūlyta dirbti apdailininku UAB „Remonto parkas“, tačiau į šį darbą buvo priimtas kitas kandidatas. Pinigus, kuriuos užsidirba statybose, išleidžia vaikų išlaikymui. Su dabartine žmona A. R. gyvena kartu, šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. (b.l. 97).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. H. nurodė, kad su A. R. susituokė 1998 metais. 1999-06-18 jiems gimė sūnus I. B.. Gimus vaikui, po 3-jų mėnesių ji su A. R. nebegyveno kartu. Su vaiku A. R. bendravo iki kol vaikui suėjo 3 metai. Nuo 2002 metų A. R. visiškai nebebendrauja su I. B.. 2003-10-27 su A. R. išsituokė. 2010-06-02 Vilniaus m. apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14424-55-2010 nutarė priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiui sūnui I. B. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-02 iki vaiko pilnametystės. Kadangi negavo jokio išlaikymo vaikui I. B., ji 2011-01-26 kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos gavimo. Nuo 2011-03-01 kiekvieną mėnesį gauna po 195 Lt. Ji kreipėsi pas antstolę V. M., tačiau jokios lėšos nebuvo išieškotos. A. R. su sūnumi nebendrauja. Jos žiniomis, niekur nedirba, tačiau turi verslo liudijimą, kiek jai žinoma, jokių oficialių pajamų A. R. neturi. Jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, registruoto savo vardu, taip pat neturi.
(b.l. 78).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-14424-55/2010 A. R. buvo įpareigotas mokėti nepilnamečiui sūnui I. B. laikiną išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-02 iki vaiko pilnametystės (b.l. 86-88).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011-04-05 sprendimu Nr. V2-3331 nuspręsta pakeisti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-02-05 sprendimą dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. V2-1055, ir I. B. nuo 2011-03-01 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (b.l. 85).
Antstolės V. M. 2013-10-28 rašte Nr.0015/11/00645 nurodyta, kad skolininko A. R. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10829,39 Lt. Taip pat nurodyta, kad pagal bylos duomenis per visą laikotarpį ieškovei mokėjo tik Vaikų išlaikymo fondas, skolininkas nėra mokėjęs jokių išmokų. 2011-03-14 turto arešto registre įregistruotas areštams dviem skolininkui priklausantiems automobiliam: „VW Golf“, 1998 gamybos metų, ir „Nissan Sunny“, 1989 gamybos metų. Taip pat yra areštuotos visos skolininko sąskaitos (b.l. 105).
Vaikų išlaikymo fondo 2013-10-24 rašte Nr. (4.2) D2-28040 nurodyta, kad I. B. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų, kurios sudaro A. R. įsiskolinimą, dydis yra 7868,61 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta. Išmokos yra mokamos nuo 2010 m. kovo mėnesio. 2010-05-25 registruotu laišku A. R. buvo išsiųstas Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo mokėti I. B. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo nuorašas, kuriame buvo nurodyta, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei, kad skolą jis turi grąžinti į nurodytą Vaikų išlaikymo fondo administracijos sąskaitą. Vaikų išlaikymo fondo administracija nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nereikš civilinio ieškinio A. R. (b.l. 102-103).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-10-22 rašte Nr. (7.31) 3-127551 nurodyta, kad A. R. laikotarpiu nuo 2010-06-02 iki 2013-10-16 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. Taip pat pridėta pažyma apie A. R. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2010-06-02 iki 2013-10-16 (b.l. 111-113).
Iš Lietuvos darbo biržos 2013-10-17 rašto Nr. Sd-2907 matyti, kad A. R. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2011-05-03 iki 2012-01-01, nuo 2012-01-02 iki 2012-12-06 bei nuo 2012-12-31 iki šiol. Registracijos laikotarpiu nuo 2012-12-31 iki šiol A. R. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. 2012-10-19 A. R. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti fasadų apšiltintoju UAB „Judėjimo kryptis“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. Darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu. 2012-12-31 buvo išduota rekomendacija įsidarbinti apdailininku UAB „Remonto parkas“, tačiau darbdavys pasirinko kitą kandidatą. A. R. buvo išsiėmęs verslo liudijimus laikotarpiais: nuo 2013-05-13 iki 2013-05-31, nuo 2013-06-03 iki 2013-06-28, nuo 2013-09-02 iki 2013-09-30 ir nuo 2013-10-04 iki 2013-10-31 (b.l. 109).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyriaus 2013-10-09 rašto Nr. VILRA (12.5.26)-26923 dėl duomenų pateikimo matyti, kad A. R. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 107).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. R. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Pats kaltinamasis pripažįsta padaręs šią veiką, tačiau teigia negalintis skirti lėšų vaiko išlaikymui, nes neturi nuolatinių pajamų, be to, turi išlaikyti kitus du mažamečius vaikus. Tiek nukentėjusioji V. H., tiek pats A. R. patvirtino, kad pastarasis nesidomi savo vaiku, su juo iš viso nebendrauja nuo tada, kai vaikui sukako treji metai. Iš SoDros pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis periodiškai dirbo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. R. nemokant alimentų, jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis beveik nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, didelį laiko tarpą oficialiai nedirbo, aktyvių veiksmų įsidarbinti nesiėmė, visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, nurodo, jog lėšų reikia kitiems vaikams išlaikyti, o sūnui I. B. lėšų išlaikyti vis tiek neskiria, nors turi tokią galimybę, teismas daro išvadą, kad A. R. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus I. B. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie A. R. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Atsižvelgęs į tai, kad A. R. neteistas, užsiima individualia veikla, kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, nėra atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nors kaltinamasis nurodo, kad kaltę pripažįsta, bet iš parodymų matyti, kad nesigaili dėl nusikalstamos veikos, nes savo veiksmų nevertina kritiškai, kaltina susiklosčiusią padėtį, nors pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad padėtis pasikeistų ir galėtų padėti išlaikyti savo sūnų, kaltinamasis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, teismas nusprendė kaltinamajam paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos BK 164 str. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. prisipažįsta esąs kaltas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., teismas, -
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, nekeisti gyvenamosios vietos, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.