Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota ten pat, vedęs, dirba OOO (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 199 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent 2024 m. spalio 1 d., apie 11.13 val., keleiviniu autobusu MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 39 800 Eur, kuriuos laikė su savimi vilkėtuose drabužiuose, savo striukės, kelnių išorinėse kišenėse bei kuprinėje, ir pažeisdamas: Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus apie tai, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2019 m. gruodžio3 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2584) reikalavimą, kuris nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti; neužpildydamas Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir taip nepateikdamas jų muitinės kontrolei, taip pat šios kontrolės išvengdamas, nedeklaravo į Europos Sąjungą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenantis privalomus pateikti muitinei daiktus – iš viso 39 800 Eur, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Iš pradžių muitininkams neprisipažino kad turi daugiau negu 10 000 Eur, nes bijojo. 2024 m. spalio 1 d., apie 8 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), paėmė pinigus t. y. 39 800 Eur, juos turėjo už savo automobilio Mazda CX9, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimą, kurį pardavė 2022 spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, pirkimo-pardavimo automobilio sutartį turi namuose, jeigu reikės, atsiųs tyrėjai elektroniniu paštu. Visus minėtus pinigus paslėpė savo kišenėse: striukės, kelnių ir kuprinėje ir 2024 m. spalio 1 d., apie 11.13 val., keleiviniu autobusu MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., važiavo į Lietuvos Respubliką, su savimi turėjo paslėpęs 39 800 Eur. Pinigų nedeklaravo, nes galvojo, kad jo pinigų nepraleis, žinojo, kad galima įvežti tik iki 10 000 Eur, o jo turėta suma viršijo minėtą sumą. Jis pinigus vežė kontrabanda. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, prašo, jeigu yra galimybė, užbaigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad dalis pinigų paimtų iš jo būtų nukreipta į jam skirtos baudos apmokėjimą. Sutinka, kad būtų ikiteisminis tyrimas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam skirta bauda, o likusius pinigus prašo jam grąžinti (el. b. l. 37?41).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Liudytojas Pavelas Olševskis (Pavel Olševsij) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. spalio 1 d., nuo 8 val. iki 13 val. buvo paskirtas dirbti Medininkų kelio poste, autobusu atvykimo į Lietuvos Respubliką (importo) juostoje. Apie 11.13 val. iš Baltarusijos Respublikos į Medininkų kelio postą atvyko autobusas MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), maršrutinis reisas Minskas?Vilnius. Vienas iš autobusu vykusių keleivių, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo (duomenys neskelbtini) pilietis M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui pateikė juodos spalvos kuprinę, kurios viduje, viename iš skyrių, buvo pinigų krūva. Piliečio buvo paklausta kiek čia pinigų, jis pasakė, kad veža 9 800 Eur. Tada jis pakvietė M. L. į muitinės tarnybinę patalpą tam, kad suskaičiuotų kartu pinigus. Pastebėjo, kad pilietis pradėjo labai jaudintis (pradėjo drebėti balsas ir rankos). Piliečio buvo paklausta, ar jis dar turi prie savęs daugiau pinigų, jis atsakė, kad daugiau neturi. Buvo paaiškinta, kad bus atliktas detalus jo ir jo turimų daiktų patikrinimas. Patikrinimo metu striukės, kuria vilkėjo, šoninėse išorinėse kišenėse bei kelnių, kurias mūvėjo, dvejuose išorinėse kišenėse buvo rasta dar nedeklaruotų pinigų. Pinigai buvo nesupakuoti. Kokia tiksliai pinigų suma buvo kelnių ir striukės kišenėse nežino, kiekvienoje kišenėje atskirai rastų pinigų neskaičiavo. Dar kartą paklausus, kiek pinigų asmuo vežasi, jis atsakė, kad 39 800 Eur. Perskaičiavo visus rastus pinigus skaičiavimo aparatu, kuris yra darbo vietoje. Iš viso rasta nedeklaruotų pinigų suma 39 800 Eur (po 50 Eur banknotais). Apie įvykį informavo pamainos viršininką Vaidą Markovskienę ir Muitinės kriminalinę tarnybą (el. b. l. 14-16).

P. Olševskio savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pateikti šie objektai: 1. mobilusis telefonas Iphone 15 pro (duomenys neskelbtini); 2. asmens pasas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); 3. pinigai 39 800 Eur, pakuotės Nr. KB0710749 (el. b. l. 17?19).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra Medininkų tarptautinis dvišalis kelio postas, esantis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav. Posto teritorijos pradžioje (nuo Baltarusijos Respublikos pusės), dešinėje pusėje yra rudos spalvos muitinės administracinis pastatas. Dešinėje administracinio pastato pusėje, toje pačioje pusėje kur ir yra atliekamos atvykstančių iš Baltarusijos Respublikos asmenų ir autobusų muitinės procedūros. Muitinės administraciniame pastate, kuriame atliekamas keleivių ir jų daiktų fizinis tikrinimas. Pirmame aukšte, ant stalo matome sudėtus eurų banknotus į polietileninį maišelį. Banknotai po buvo suskaičiuoti skaičiavimo mašinėle ,,Safescan“, sudėti į skaidrų polietileninį maišelį ir užplombuota (KB0710749). Visi buvo po 50 eurų nominalo banknotais. Bendrai suskaičiuota 3 9800 Eur (796 banknotai po 50 eurų). (el. b. l. 20?22).

Objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra liudytojo P. Olševskio pateikti daiktai: pinigai ? 39 800 Eur yra popierinėmis kupiūromis, užklijuoti pakete Nr. KB0710749, atidarius paketą, pinigai dar viename pakete atidarytame vienoje krūvoje, visi pinigai po yra 50 Eur nominalo kupiūros, viso 796 vnt. (viso 39 800 Eur). Kupiūros tvarkingos, nesulankstytos (el. b. l. 34?36).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena daiktus nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Kaltinamasis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad visus minėtus pinigus paslėpė savo kišenėse (striukės, kelnių ir kuprinėje) ir keleiviniu autobusu iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą važiavo į Lietuvos Respubliką, su savimi turėjo paslėpęs 39 800 Eur. Pinigų nedeklaravo, nes galvojo, kad jo pinigų nepraleis, žinojo, kad galima įvežti tik iki 10 000 Eur, o jo turėta suma viršijo minėtą sumą. Tai, kad kaltinamasis neteisėtai gabeno privalomus muitinei pateikti daiktus, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, patvirtina ir liudytojo P. Olševskio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, savanoriškų daiktų ir jų apžiūros, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad M. L. gabenta pinigų suma sudarė 39 800 Eur.

Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis žinojo apie privalomus atlikti veiksmus kertant valstybės sieną, tarp jų ir gabenamų daiktų deklaravimą. Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aptartais įrodymais, kuriuos vertina kaip patikimus, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis M. L., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, žinojo apie pareigą deklaruoti gabentus 39 800 Eur grynais pinigais, tačiau sąmoningai to nepadarė, pinigų muitinės kontrolei nepateikė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad Vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2019 m. gruodžio 3 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2584) nustatyta, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaracijos formą, patvirtintą 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir pateikdamas jų muitinės kontrolei.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, M. L. gabenti 39 800 Eur grynais pinigais yra privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Faktinė aplinkybė, ar muitinės kontrolei nepateikti gryni pinigai buvo vežti slepiant, ar ne, įtakos veikos teisiniam kvalifikavimui neturi. Gabenta suma viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumą. Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus M. L. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant.

M. L. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. L. pareiškė, kad sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su siūloma prokurorės bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. t. 4, b. l. 97?100).

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis M. L. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, jog asmuo būtų įrašytas į psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą, gydytas nuo priklausomybės lygų nėra, dirbantis.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Nors M. L. sutinka su prokuroro siūloma bausme, jos dydžiu, tačiau nesant kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, atsižvelgiant į tai, kad jis yra pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jo gabentos pinigų sumos būdą, jam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, skirtina artima BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam minimaliam dydžiui, 120 MGL dydžio (6 000Eur), bauda. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo įsakymu sumažinama vienu trečdaliu, paskiriant M. L. galutinę bausmę ? 80 MGL (4 000 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda šiuo atveju laikytina pakankama bausmės paskirčiai pasiekti, yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta ir daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Nors grynųjų pinigų slaptas gabenimas per valstybės sieną nelemia jokių mokestinių prievolių išvengimo, tačiau 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įpareigojantis deklaruoti įvežamą ar išvežamą sumą, kuri viršija 10 000 Eur, pagrįstas būtent siekiu užkirti kelią pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimui (preambulės 2 punktas), nes vienas iš grynųjų pinigų judėjimo tarp valstybių kontrolės instrumentų yra ir pareiga juos deklaruoti. Kartu šis teisės aktas nurodo, kad sankcijos už prievolės deklaruoti grynuosius pinigus nevykdymą turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Pažymėtina, kad bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu, turi būti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, kaltinamojo asmenybę, gabentos pinigų sumos dydį, tą aplinkybę, kad pinigai buvo gabenti kaltinamojo viršutinių drabužių kišenėse, t. y. jų neslepiant, ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, M. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – gabentų nedeklaruotų pinigų konfiskavimas – konfiskuojant iš jo valstybės nuosavybėn dalį, 10 000 Eur, gabentų nedeklaruotų pinigų sumos.

Nustatytina, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, į pinigus 38 900 Eur, paimtus įvykio vietos apžiūros protokolu, kurie priduoti saugoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos UAB „Urbo banko“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – nukreiptinas paskirtos baudos išieškojimas bei paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – 10 000 Eur konfiskavimas valstybės nuosavybėn, o likusi neišieškota nurodytų pinigų dalis, panaikinant 2024 m. spalio 2 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną M. L. nuosavybės teisės apribojimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina M. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš M. L. valstybės naudai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos pinigų sumos (39 800 Eur) dalį – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. L. priklausantiems pinigams (39 800 Eur) taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, panaikinti, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nukreipti turto konfiskavimui, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) nukreipti baudos sumokėjimui, likusius pinigus grąžinti M. L..

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.