Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-251-287/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-22
Bylos Nr.: 1-251-287/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24197-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Nukentėjusysis: L. M.
Kaltinamasis: A. G.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr.1-251-287/2022 m.Teisminio proceso Nr.1-01-1-24197-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.7.9; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.2; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.4.12; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 22 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant:prokurorui Gintautui Vileikiui,nukentėjusiajai L. M.,kaltinamajam A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be deklaruotos gyvenamosios vietos, dirbantis pagal individualią veiklą, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2007-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip nepilnametis, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir byla nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą,

2) 2009-10-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2021 m. liepos 17 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia, rankomis sugriebęs nukentėjusiajai L. M. už liemens, pakėlė į viršų, persvėrė per petį ir metė ant savo dešinio kelio, po to ant žemės, taip nukentėjusiajai L. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - nugaros odos nubrozdinimus.

Kaltinamasis A. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos 17 dieną ėjo jis, D. A., S. M. iki draugo, pažiūrėti, kaip malkas pjauna. Draugo vardo nežino, nes neseniai buvo susipažinęs. Ėjo pro L. ir K. M. namus. Sutiko juos išgėrusius. Jo draugė J. N. „susikabino“ su L. M.. Yra nufilmuota medžiaga, kaip jos mušasi. Viskas, ką jis gali pasakyti. Daugiau išsiskyrė ir išėjo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis A. G. parodė, kad jos mušėsi dėl apkalbų, dėl kokių, jis nežino. Jie toliau nuo jų stovėjo, tai negirdėjo, ką jos viena kitai sakė. S. M. visas muštynes nufilmavo. Mušėsi L. ir jo draugė. Jis nieko nedarė, jie tik žiūrėjo, kaip merginos mušasi. Jo draugė nukentėjo, bet nesikreipė į policiją, nes buvo tik nubrozdinimas. Jie visi buvo išgėrę degtinės butelį. Iki to draugo nebenuėjo, nes įvyko tas konfliktas, kai jos išsiskyrė, jie išėjo. Niekas nesakė, kad kvies policiją. Kokia gatve ėjo pas draugą nežino. Kokia M. namų gatvė nežino. Bylos medžiagą skaitė, bet nedaug. Kam jam skaityti, jeigu jis to nepadarė. L. viską išsigalvojo. Jis J. ir L. pastūmė į šonus, išskyrė jas. L. bandė jį mušti, spyrė ir pataikė į koją, bet jam neskaudėjo. Toliau J. su L. pasikalbėjo, išsiaiškino ir jie išėjo. Niekas į tas muštynes nesikišo, tik stovėjo ir žiūrėjo. Ir L. vyras M. stovėjo ir žiūrėjo, kol jos pasimuš. Kai nuėjo pas M., buvo aštuonios valandos. Nežino, ar tai buvo (duomenys neskelbtini). A. M. namų teritorijoje yra asfaltas, stovi padangų, teritorija atvira. Jie į jų kiemą įėjo pro krūmus, pro (duomenys neskelbtini). Yra tvora, bet ji nukritusi. Namo kieme stovėjo L. ir K. M.. Prie jų jie priėjo keturiese. M. buvo pagėrę. Ant nukentėjusiosios veido ar kūno sužalojimų nesimatė. Oras buvo gražus. Neatsimena, kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji. Pagrindas, ant kurio mušėsi moterys, buvo statybinės atliekos, šiferiai. Ten tos atliekos buvo papiltos ant keliuko. Kodėl liudytoja filmavo, jis nežino. Kai jis, išskirdamas moteris, pastūmė jas į šonus, nepastebėjo, kad nukentėjusioji būtų nuvirtusi. Po to jie visi keturi išėjo, o M. liko kieme. Prieš susitinkant, telefonu su M. jis nesikalbėjo. Ne jis skambino, o A., kuris telefonu ir kalbėjo. Jie yra pažįstami su M. Nežino, kodėl M. sako, kad jis paėmęs ją ir pakėlęs, metė ant žemės. M. vieną dieną liudija, kitą nebeliudija. Su nukentėjusiąja dabar nebesueina. Piktumo ant nukentėjusiosios jis neturi, ji irgi neturi. Kodėl ji taip sako, jis priežasties nežino, reikia klausti jos. Gal norėjo pinigų, bet ji nieko nenori. Nežino, kokiu tikslu rašė pareiškimą, jeigu nieko nebuvo. Seniau, apie penkis metus, su nukentėjusiąja jie buvo draugai. Nebuvo susipykę prieš įvykį, buvo draugai, todėl negali paaiškinti, kodėl ji taip sako. Po to įvykio jie nebebendrauja. Jis nukentėjusiosios neatsiprašė, su ja nebandė taikytis, nes nieko jai nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo toks išaiškinimas, kad gali susitaikyti, bet nesitaikė, nes nepripažįsta.

Įrodymai

Nukentėjusioji L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad liepos 17 dieną buvo (duomenys neskelbtini) pas uošvienę – vyro mamą. Jai į telefoną paskambino ar tai G., ar tai D., ir pasakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Tas buvo prieš aštuonias valandas vakaro. (duomenys neskelbtini) jie baliavojo. Eidami namo, su vyru užsuko į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Jie visi keturi juos pasitiko, kai jie parėjo. Ji šnekėjosi su J., bet kad mušėsi – neatsimena, tik matė filmuotą medžiagą. Ji degtinės gerti nenorėjo ir nuėjo į kambarį pasiimti stiklinę alui. Išėjusi atgal į lauką, pamatė prie padangų krūvos gulintį savo vyrą, šalia kurio stovėjo G. Ji pribėgusi pastūmė G., o jis ją pakėlė ir trenkė į žemę. Tai viskas, ką atsimena.

Atsakydama į užduotus klausimus, nukentėjusioji L. M. parodė, kad tada ji pasakė, jog iškvies policiją ir visi nuėjo į šoną. Policiją išsikvietė. Atvažiavo policija, greitoji. Ją atvežė į Pakruojo ligoninę, peršvietė dešinį šoną, sakė, kad yra sumušimas, norėjo vežti į Šiaulius, bet ji atsisakė ten važiuoti, nes neturėjo pinigų, kad paskui grįžti iš Šiaulių namo. Galėjo būti, kad buvo muštynės su J., tik ji buvo girta, J. irgi buvo girta ir jie visi buvo girti. Tos apkalbos buvo dėl jos brolio V. M.. Būtent dėl to jai paskambino, ir būtent dėl to jie buvo ten susitikę. Ji nežino, kur jie ėjo, nes jos su vyru tuo tarpu namuose nebuvo. Nesiaiškino telefonu, dėl ko reikia susitikti, nes yra draugai. Su J. jos lankė tą pačią mokyklą, yra kilusios iš kaimyninių kaimų, buvo draugės, susipykdavo, susitaikydavo, kartu ir išgerdavo, ir susitikusios šnekėdavosi. Jai uošvienė sakė, kad neitų į tą susitikimą su jais. Iki to karto jie nebuvo susipykę. Ji nesipyksta nei su vienu ir dabar. Buvo visi girti, o girtam visko pasitaiko. Ta vieta, kur viskas vyko, yra (duomenys neskelbtini). Neturėjo kur gyventi, todėl ir gyveno tuo laiku tokiame negyvenamame mūriniame namelyje. Ten, (duomenys neskelbtini) yra kiemas. Nežino, kam priklauso tas pastatas. Teritorijoje yra primėtyta ir padangų, ir kitokių statybinių atliekų, šiferių. Dabar jie ten nebegyvena. Dabar nuomojasi (duomenys neskelbtini). Ji prašytų bylą nutraukti, nes jie nesipyksta, bereikalinga visa tai. Jai buvo sutrenktas šonas, skaudėjo apie mėnesį, lūžę nebuvo. Ji supranta taip, kad G. ją sumušė dėl to, kad ji jį pastūmė nuo savo vyro K., nes ji taip suprato, kad jos vyrą mušė G., o kaip buvo iš tikrųjų – nematė, nes tuo metu buvo įėjusi į vidų pasiimti stiklinės alui atsigerti. G. ją suėmė, pakėlė, trenkė į „kelėną“ ir ant žemės. Trenkė tikrai ne švelniai. Negali pasakyti ar ką sakė trenkdamas. Visi šitą matė. Ji iš karto pasakė, kad kvies policiją ir jie tuojau pat pasišalino. Iš jų, po to, niekas neskambino ir nieko nesiūlė. Kaip mušėsi su N. neatsimena, bet tyrėja jai rodė filmuotą medžiagą. Tuo metu, kai mušėsi su J., negalėjo atsirasti tokie sužalojimai, nes jos mušėsi, kaip moterys – viena kitai už plaukų tampėsi, paskui nesmarkiai pargriuvo. Jeigu būtų smarkiai pargriuvusi, būtų labai nusibrozdinusi kūną. Apsirengusi buvo džinsais ir bliuskute. M. jai nesakė, dėl ko jis ten gulėjo, sakė, kad jai tai nesvarbu. Jie su M. gyvena kartu. Tai įvyko 2021 metais. Nuo (duomenys neskelbtini) iki tos vietos, kur jie gyveno, pėstute einant užtrunki apie 10-15 minučių. Jie visi susitiko prie buvusios jų gyvenamosios vietos. Susitiko su J. N., S. M., D. A. ir A. G.. Jie visi buvo neblaivūs. Konfliktas su N. įvyko prieš tai, kai ją numetė ant žemės. Po konflikto su N. ji nuėjo į namus paimti stiklinę alui. Po to, kai atsinešė stiklinę, nebegėrė. Jos vyras, kai ji atėjo iš namų su stikline, gulėjo prie padangų krūvos. Ten žemė išvažinėta mašinų, auga žolė, statybinių atliekų nebuvo. Kai priėjusi prie kaltinamojo ji jį pastūmė, jis nenuvirto. Tada jis griebė ją už liemens, iš priekio suėmė už liemens, pakėlė ant peties, trenkė ant savo sulenktos dešinės kojos ir numetė ant žemės. Į jo kelią ji atsitrenkė su šonu, o po to nuvirto ant žemės. Po metimo ji nuvirto ant išvažinėtos, išmindžiotos žolės su žvyru. Tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Greitąją pagalbą ji išsikvietė netrukus po įvykio. Policijos pareigūnams ji sakė, kas įvyko, papasakojo visą tiesą. Iš karto, po įvykio, jos vyras kažką kalbėjo atvykusiems pareigūnams, bet nepamena, ką kalbėjo. Po sužalojimo, kokias dvi savaites, ji gėrė vaistus nuo skausmo. Ant savo kūno kraujosruvų nematė. Nežino, kodėl kaltinamasis neigia viską, gal dėl girtumo jis neatsimena, kad taip pasielgė. Jį apkalbėti ji tikrai neturi nei tikslo, nei pagrindo, sako tiesą. Ji pati nematė ant to šono mėlynės, netikrino prieš veidrodį, tik palietus ranka šoną, jautėsi patinimas ir labai skaudėjo, negalėjo net liemenuko nešioti. Iki to įvykio, toje pačioje pusėje, buvo susilaužiusi šonkaulius, bet tai buvo prieš kokius du, tris metus ir jau viskas sugijo. Po įvykio su G. bendravo tik pas tyrėją. Tyrėja siūlė taikytis, bet jisai nesutiko. Jis jos neatsiprašė. Ji siūlė jam taikytis, bet jis nesutiko, liepė jai prisiimti atsakomybę, kaip už melagingus parodymus. Bet ji sako teisybę.

Liudytojas A. D., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Pamena, kad 2021 m. liepos 17 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule D. V.. Dirbdami apie 20.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu pamatė, kad gatvėje stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis, o šalia jo – moteris L. M. ir vyras K. M.. Jam su kolege išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus arti prie minėtų asmenų, L. M. įlipo į greitosios medicinos pagalbos automobilio vidų apžiūrai. K. M. liko stovėti lauke. K. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Pasiteiravus kas nutiko, K. M. paaiškino, kad jo žmoną sumušė A. G.. K. M. teigė, kad A. G. kartu su D. A. ir kitais, kurių vardų ir pavardžių šiuo meta nepamena, buvo atėję į jų laikiną gyvenamą vietą. Kaip pamena, K. M. sakė, kad A. G. norėjo išsiaiškinti santykius su juo dėl kažkokių apkalbų. Aiškinantis santykius dėl apkalbų, A. G. jo nelietė, tačiau sumušė jo žmoną L. M., nes jiems pradėjus mosikuotis rankomis, ji įlindo į jų vidurį. Todėl, kad L. M. norėjo apginti vyrą, A. G. pakėlė L. M. į viršų, permetė per nugarą ir metė į žemę. Tiksliau kaip viskas buvo K. M. nepaaiškino. K. M. apie įvykį pasakojo gana aiškiai ir nuosekliai. Jis nesimėtė savo parodymuose. Jiems aiškinantis, kas nutiko, iš greitosios medicinos pagalbos automobilio išlipo L. M.. Ji teigė, kad bus vežama tolimesnei apžiūrai į VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Iš karto po įvykio L. M. buvo akivaizdžiai neblaivi. Pamena, kad jai nustatytas virš 2 promilių girtumas. L. M. išvežus į VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių jis su kolege D. V. ir K. M. nuvyko apžiūrėti įvykio vietos. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), K. M. parodė kur buvo sumušta L. M.. Jis ranka parodė vietą, kurioje ją A. G. pakėlė ir permetęs per nugarą metė į žemę. Ta vieta buvo apaugusi aukštomis žolėmis. Kiek matė, toje vietoje, kur buvo numesta L. M., buvo juodžemis ir žvyras maišytas smulkiais akmenukais. Trumpai apžiūrėjus įvykio vietą jis su kolege ir K. M. vyko į VŠĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į priėmimo skyrių jis su K. M. liko lauke prie automobilio, o kolegė D. V. nuėjo į priėmimo skyrių išsiaiškinti įvykio aplinkybių su L. M.. Būnant lauke K. M. gana rišliai pasakojo, kad jo žmoną sumušė A. G.. Jis keletą kartų teigė, kad A. G. pakėlė jo žmoną ir permetė per nugarą, jei tiksliai pamena ir metė ant žemės. Taip pat K. M. stovėdamas prie tarnybinio automobilio teigė, kad jam trenkė D. A.. K. M. nedetalizavo kur jam sudavė, kiek kartų ir kaip. K. M. iš karto pasakė, kad D. A. pretenzijų neturės ir pareiškimo nerašys. Tuo metu jis K. M. paaiškino, kad jis išsiblaivęs gali bet kada kreiptis į policijos pareigūnus ir rašyti pareiškimą D. A. atžvilgiu. Daugiau apie įvykį K. M. nieko nepasakė. Tą dieną ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi nukentėjusioji L. M. buvo neblaivi. L. M. buvo pasiūlyta išsiblaivius kreiptis į policijos pareigūnus dėl tyrimo pradėjimo. Daugiau apie įvykį neturi ko pasakyti, kadangi papasakojo viską, ką prisiminė. Visas įvykis buvo filmuojamas „Body“ kamera.

Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie eidami savo reikalais, pamatė M. ir L. su J. pradėjo aiškintis savo santykius, prasidėjo visas jų konfliktas ir jos susimušė. Daugiau ji ten nieko nematė. Nufilmavo, kaip jos susimušė ir viskas. Paskui A. G. jas išskyrė ir jie visi išėjo savo keliais. Kad A. ten kažką stumtų, tikrai taip nebuvo.

Atsakydama į užduotus klausimus, liudytoja S. M. parodė, kad L. su J. kažką aiškinosi ir mušėsi dėl kažkokių apkalbų. Jie nebuvo susitarę susitikti. Jie ėjo (duomenys neskelbtini) pasišnekėti su vienu žmogumi dėl darbo ir eidami pro šalį sutiko kieme M.. Ėjo ji, G., J. ir D., visi buvo išgėrę, ėjo iš namų. Jie žinojo, kur gyvena M. Kai jie atėjo, M. buvo namuose. Niekas nieko daugiau nemušė, J. tik susikibo su M. ir tik jos aiškinosi savo santykius dėl kažkokių apkalbų. Viena kitai kažką ne taip pasakė ir pradėjo muštis, pešti už plaukų. Po to atėjo G. ir jas išskyrė. Iki to draugo jie buvo nuėję, pašnekėjo su tuo draugu ir grįžtant susitiko M.. To draugo vardo ji nežino ir nepažįsta. Ji negirdėjo sakant, kad iškvies policiją. Viskas vyko gal praeitą vasarą. Po to įvykio ji buvo su D. A. nuėję pas M. į namus dėl J. N. pamesto telefono, kurį rado. Nieko daugiau su M. nekalbėjo. Ji gyvena su D. A., o A. G. gyvena su J. N.. Ji atsimena, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 28 d. Tikrai nebuvo taip, kad G. griebė M.

Perskaičius liudytojos S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad matė kaip A. G. buvo rankomis sugriebęs L. M. po to, kai ji baigė konfliktuoti ir muštis su J. N., kad po konflikto su J. N., L. M. dar atsigėrė alkoholio su ja ir buvo nuėjusi į kambarį, kai išėjusi iš namų kažkaip priėjo prie A. G., ir jis ją sugriebė rankomis, ką tiksliai darė A. G. sugriebęs rankomis L. M., ji nematė, tik po to pastebėjo, kad po A. G. sugriebimo, L. M. sėdėjo ar gulėjo ant žemės (įstrigo tai, kad ji buvo ant žemės), ji su D. A., J. N. ir A. G. išėjo į namus toliau vartoti alkoholio, liudytoja S. M. pareiškė, kad tikrai taip nebuvo, kad G. griebtų L., nes po L. ir J. muštynių G. jas išskyrė ir jie išėjo savo keliais, kad nebeatsimena, kokius davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad nesukūrė tų parodymų, kad tyrėja neprivertė jos sakyti tą, kas užrašyta, kad buvo tada pasimetusi. Dabar sako teisybę teisme. Dar kartą paklausta dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytoja S. M. parodė, kad visų parodymų, kurie buvo surašyti ikiteisminio tyrimo metu, netvirtina, kad kažkas yra užrašyta teisingai, o teisybę pasakė dabar. Kažką ir pamelavo tyrėjai, nes buvo pasimetusi. Negali paaiškinti, kodėl tyrėjai pasakojo tai, ko nebuvo.

Liudytojas K. M. teisiamajame posėdyje, atsakydamas į užduotus klausimus, parodė, kad jis nieko nebeatsimena, kas buvo liepos 17 dieną, nes jau panašiai metai praėjo. Jie parėjo iš jo mamos S. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena kam paskambino, gal ir jam. Skambino ar tai G., ar tai A. Pareidami jie nusipirko gerti, eidami gėrė, įvyko konfliktas tarp moterų ir viskas, daugiau nieko negali pasakyti. Tiksliai kas ten įvyko, nežino. Žino, kad kažkas ten buvo, bet tiksliai pasakyti su smulkmenomis, negali, nes neatsimena dėl girtumo, kadangi visą dieną vartojo alkoholį. Tą vakarą buvo atvykusi policija. Neatsimena, kas iškvietė policiją. Neatsimena, su kokiu pareigūnu iš policijos bendravo. Tą vakarą jis nebuvo sumuštas, A. jo nesumušė, tik pastūmė ir jis dėl girtumo nugriuvo. Kas mušė L. nematė, o apie tą įvykį daugiau žino iš pasakojimų. Neatsimena dėl ko buvo atvažiavusi greitoji ir kad važiavo su policijos mašina paskui greitąją. Alkoholį vartoja dažnai. Tokie įvykiai, kad kažkas mušasi, nebūna dažnai. Buvo atėję S., D., A. ir J. Neatsimena, ar jie atėjo su buteliu. Jie patys turėjo alaus, kurį parsinešė iš parduotuvės. L. jam kažkiek pasakojo apie įvykį, bet ką pasakojo, neatsimena. Matė, kad mušėsi L. ir J. Neatsimena, dėl ko jos mušėsi ir kodėl jų neišskyrė. L. jam sakė, kad buvo toks įvykis su G., o tiksliai, kaip ten buvo ir dėl ko, nežino ir negali pasakyti. Jie nė vienas nebuvo susipykę prieš tą įvykį, dabar irgi nesipyksta, tik šiuo metu nebendrauja. Jis viską žino tik iš žmonos pasakojimų. Tas aplinkybes, kad pirko butelį, kad ėjo namo, kad buvo pas mamą, kad ten vartojo alkoholį, kad tą dieną padėjo mamai, atsimena. Grįžo namo prieš aštuonias vakaro, nes dar buvo parduodamas alkoholis. Tai buvo pernai, liepos mėnesį. Kad buvo liepos mėnuo, žino iš žmonos dokumentų, kuriuos skaitė. Mano, kad žmonai taip pasirodė, jog jį sumušė G., kad ji puolė jį gelbėti nuo G. Bet jie su G. prieš tai nesipykdavo, tik išgerdavo kartu ir nebuvo jokių problemų. Jis neatsimena, ar gulėjo tą dieną ant žemės, bet galėjo taip būti. Nieko neatsimena, nei kokiu telefonu skambino į bendrą pagalbos centrą, nei ką kalbėjo. Skambino į greitąją gal dėl to, kad žmona užsigavo mušdamasi su J., ar todėl, kad ji pasakė, kad jai skauda kažkur ir gal norėjo, kad patikrintų žmoną, ką jai ten skauda.

Liudytojas D. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie buvo kompanijoje, kažkas kažkuo nepasidalino, buvo ten šiferio, ant kurio voliojosi, nes susistumdė ar dar kažką, S. filmavo ir viskas. Jis su drauge susitiko su Js ir jos draugu, atsigėrė alaus. Ėjo pas jo draugą G., kuris ankščiau ten malkas kapodavo. Ten netoliese gyvena M., su kuriais ir susitiko. Gal skambino M., neatsimena šito. Tą dieną buvo normaliai išgėręs. Pas M. gėrė alų ant padangų, kurios buvo prie jų namų. Tos padangos yra už pastato, dar ten yra šiferio. M. kaip ir gyveno ten tuo metu. Nežino, dėl ko mušėsi – buvo išgėrusios, kažkuo nepasidalino, susistumdė ir tiek. Ten jie buvo gal kokią valandą, gal ilgiau. Kada jos, besimušdamos, susivartė ant šiferio, G. kėlė savo draugę ir viskas. Nematė tokio dalyko, kad G. L. pakeltų, mestų ar laužtų. Gal būtų matęs, jeigu taip būtų buvę. Negirdėjo, kad kažkas kviestų policiją, tik kitą rytą sužinojo, kad M. buvo išsikvietę pareigūnus. Sužinojo, nes kažkas pasakė, bet nežino, kas.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas D. A. parodė, kad tas įvykis buvo 2021 m. vasarą, galėjo būti liepos mėnuo. Tai buvo vakaras, prieš aštuonias, nes alkoholį pirko parduotuvėje. Prie M. namų atėjo jis, S. M., Js, A. G.. Eidami nevartojo alkoholio, nešėsi maišiuke. Jis jautėsi išgėręs, nes visą dieną gėrė. Tada buvo „užsikabinęs“ su alkoholiu, dabar nevartoja. Su nukentėjusiąja yra pažįstami, bendravo kokius keturis-penkis mėnesius. J. su L. mušėsi, bet dėl ko, nežino. Jos susikibo, nugriuvo, pasitampė už plaukų ir viskas. Jos mušėsi ant susmulkinto šiferio. Tyrimo metu kiek prisiminė, tiek pasakė. M. stovėjo kažkur šone, ką jis veikė nematė. Kai pasibaigė muštynės, nukentėjusioji susitaikė. Alaus po muštynių nebegėrė. Po muštynių nukentėjusioji buvo nuėjusi į namus. Po įvykio jie apie dešimt minučių pabuvo, parūkė ir išėjo. Be moterų, ant žemės daugiau niekas negulėjo. Jie su G. kartu ėjo, kartu buvo ir jeigu jis būtų mušęs M., tai jis būtų matęs. G. gal kiek ir buvo priėjęs prie nukentėjusiosios.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. M. ir įtariamojo A. G. matyti, kad kiekvienas iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų, ir prieštaravimų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 94-98)

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. M. ir liudytojos S. M. matyti, kad kiekviena iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų, ir prieštaravimų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 103-107)

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. M. ir liudytojos J. N. matyti, kad kiekviena iš jų pasiliko prie savo duotų parodymų, ir prieštaravimų pašalinti nepavyko. (t. 1, b. l. 112-116)

Iš nukentėjusiosios L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis matyti, kad savo duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, išsamiai parodydama ir nurodydama visas įvykio aplinkybes. (t. 1, b. l. 119-130)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei įspėjimo dėl atsakomybės matyti, kad L. M. pateikė pareiškimą apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021-07-17 apie 20 val. su vyru K. M. ėjo apsipirkus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo tarpu jai į telefoną paskambino A. G. ir paklausė jos, kur yra ji su vyru. Ji jam pasakė, kad eina namo, tada A. G. jai atsakė, jog jis su S., D. ir J. yra prie jos namų ir vartoja alkoholį (degtinę). Ji pasakė, kad ateina iki jų ir atsineš alaus. Atėjus su vyru nuėjo iki minėtų pažįstamų, pasisveikino ir vyras K. M. jai pasakė nueiti atnešti stiklinę alui, nes ji ir vyras nenorėjo gerti degtinės. Nuėjus atnešti stiklinės iš namų ir grįžtant atgal pamatė, jog jos vyras K. M. guli ant žemės ir prie pat jo buvo A. G., lyg pasiruošęs spirti jos vyrui, ar A. G. trenkė jos vyrui ji nematė, nes buvo namuose tuo tarpu ir kas tarp jų įvyko ji negali pasakyti, nes jokio konflikto ji nematė. Tik staiga ji pribėgo prie A. G. ir jį pastūmė toliau nuo gulinčio ant žemės vyro. Už tai, kad ji jį nustūmė nuo vyro, jis supykęs ją pakėlė į viršų persvėrė per petį ir ją metė ant savo kelio. Ji trenkėsi su šonkauliais į A. G. kelį ir nukrito ant žemės. D., S. ir J. jai ir jos vyrui nieko nedarė. A. G. po savo tokio elgesio, su D., S. ir J. iš karto pasišalino. Jos vyras ją pakėlė nuo žemės ir iškvietė pagalbą. Tada ji tik pamatė ant vyro veido kraujo dėmes ties dešinės pusės apatine ir ties kairės pusės antakiu. Kas jam nutiko, jis jai nieko nepaaiškino. (t. 1, b. l. 6-15)

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji L. M. ir aprašyti vizualiai matomi jai padaryti sužalojimai: ant nugaros dešinėje pusėje, ties viduriu užfiksuoti nežymūs nubrozdinimai. (t. 1, b. l. 31-36)

Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – kiemas šalia negyvenamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 37-50)

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo matyti, kad įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėse ir tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), kuri patikslinus adresą informacinėse sistemose – žemėlapiuose, yra adresu (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 53-54)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados matyti, kad L. M. nustatytas sužalojimas: nugaros odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kietu buku daiktu ar paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu. L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio. (t. 1, b. l. 142)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas įtariamojo A. G. pateiktas vaizdo ir garso įrašas. (t. 2, b. l. 61-63)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomos specialisto išvados matyti, kad L. M. nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas vaizdo įraše (grumtynių su J. N. metu) matomomis aplinkybėmis, sužalojimas galėjo būti padarytas konflikto su A. G. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, pakėlus ir numetus nugara ant kieto nelygaus pagrindo. (t. 1, b. l. 148-149)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame perklausytas ir aprašytas liudytojo K. M. pokalbis su BPC operatoriumi. Jis operatoriui nurodė, kad „ ... - Moteriai, nes ją pakėlė ir metė į žemę. - O kas metė? - Nu žmogus. Jai dabar visur „pleš“, visą krūtinę, viską. -Dabar palaukit minutėlę. Pakėlė, kodėl pakėlė? - Todėl kad jie čia buvo išsigalvoję savo problemas, mes parėjom... - O tai ta moteris su tuo žmogum, kas jie tokie tarpusavyje? - Niekas. Tik pažįstami. Šiaip ji išėjo, sako „Baikit, viskas. Dinkit iš čia lauka iš kiema mūsų.. . - Aj, taip. - Tipo paprašė, kad išeitų gražiuoju, pasitrauktų. - Iš to kiemo? Čia privatus namas? - Ne. Čia privati teritorija. - Tai čia moteris Jūsų pažįstama ar ne? - Taip, mano žmona. - Aj, čia Jūsų, tai Jūsų žmoną pakėlė? - Taip, mano žmoną. Pakėlė... - Tai sužalojimų? O kas tas žmogus? Nepažįstamas ar kas? - Mūsų pažįstamas. Mes jį pažįstam. - Tai pažįstamas? - Taip, taip, taip. - Supratau. - Pakėlė ir dėjo į žemę. - O tai moteriai, Jūsų žmonai, kur traumuota? - Jai sukelts fizinis skausmas, jai skauda. Kvėpuot net... - O ką skauda konkrečiai? - Paširdžius. Jai sunku įkvėpt orą...“. (t. 1, b. l. 68-71)

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo peržiūrėti, perklausyti ir aprašyti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kamerų. Viename iš įrašų nukentėjusioji L. M. parodė, kad „...Nu K. puolė. Aš pribėgau jį taip va (ištiestomis rankomis rodo, ką darė), nenoriu parodyt, aš jį taip švelniai pastūmiau. Jis mane taip pagava, nu kur jo jėga, kur mana jėga ir taip (rankomis rodo kaip metė) šveite mane per petį ant kelėno netgi. Taip iš visų jėgų mane ant kelėno ir viskas“. Policijos pareigūnė „Tai daba kaip Jumis pakėlė, ane?“ moteris „Ant kelėno“. Policijos pareigūnė klausia „Už kur? Už liemens paėmė, ar už rankų?“ moteris rankas sudėjo ant liemens ir parodė kaip ją paėmė. Policijos pareigūnė „Už liemens“. Moteris „Šveitė ir ant kelėna ir numetė“. Policijos pareigūnė „Kaip tas šveitė? Permetė per save, per šoną, kaip?“. Tame pačiame kabinete buvusi seselė pareiškia, kad jai reikia moters parašo. Pokalbis nutrūksta. Laike 02:00 įeina gydytojas. Jis pasiteiravo, kas nutiko. Pasirašiusi dokumentus moteris priėjo prie gydytojo ir sako, kad „Žmogus pertrenkė, vyra draugs. Taip per petį nu ir ant kelėna ir taip mane ant cementa ir taip abu šonkaulius skaud, nes prieš mėnesį laiko man buvo šonkauliai lūžę...“. (t. 1, b. l. 55-59, 60-64)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į kito žmogaus kūną, sukeliant tam tikrus padarinius, tai yra, sukeliant fizinį skausmą arba nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant. Siekiant patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti ir kaltės – tyčios buvimą kaltinamojo veikoje. Šis nusikaltimas yra tyčinis, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš žmogų, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jis buvo nežymiai sužalotas.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi A. G., rankomis sugriebęs už liemens, pakėlęs į viršų, persvėręs per petį, metęs ant savo dešinio kelio, o po to ant žemės nukentėjusiąją L. M., padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nugaros odos nubrozdinimus. Toks kaltinamojo A. G. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Kaltinamojo sugriebimas, pakėlimas ir metimas nukentėjusiosios, padaręs jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, nesant jo atžvilgiu jokios grėsmės iš nukentėjusiosios pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. G. parodymai, kad jis tą dieną su niekuo nekonfliktavo ir L. M. nemušė, kad L. M. galėjo susižaloti, kai buvo susikibę ir mušėsi su J. N., kad K. M. negulėjo ant žemės, kad L. M. nebuvo nuėjusi į kambarį atsinešti stiklinės, yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs ir logiški nukentėjusiosios L. M. parodymai, duoti nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme, kuriuose ji aiškiai patvirtino, kad jai išėjus iš namo į lauką ir pamačius gulintį ant žemės savo vyrą K. M. bei prie jo stovintį A. G., kuris buvo pasiruošęs spirti, ji suprato, kad jos vyrą mušė A. G., todėl jį nuo savo vyro pastūmė, o A. G. ją suėmė per liemenį, pakėlė, trenkė į savo kelį, o po to ant žemės ir trenkė tikrai ne švelniai, dėl ko jai skaudėjo šoną ir nugarą, šoną skaudėjo apie mėnesį laiko. Savo parodymus labai išsamiai nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kurie yra užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėse. Nukentėjusiosios L. M. parodymus dėl jai padaryto sužalojimo ir jo padarymo aplinkybių patvirtino byloje pateiktos specialisto išvados, kad L. M. nustatytas nugaros odos nubrozdinimas ir kad toks sužalojimas negalėjo būti padarytas vaizdo įraše matomomis aplinkybėmis (muštynių su J. N. metu), o galėjo būti padarytas konflikto su A. G. metu, tai yra, pakėlus ją ir numetus nugara ant kieto nelygaus pagrindo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, kuriame aprašyti vizualiai matomi sužalojimai ant jos nugaros. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kaip aiškiai ir nuosekliai apie L. M. padarytą sužalojimą ir jo padarymo aplinkybes pranešė liudytojas K. M., paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą bei aiškindamas įvykio aplinkybes atvykusiam policijos pareigūnui, nors teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas nurodė, kad buvo ilgą laiką vartojęs alkoholį ir tiksliai nieko neprisimena ir nematė, kaip buvo sužalota nukentėjusioji. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno, apklausto liudytoju, A. D. parodymai, kad K. M. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, tačiau jis aiškiai ir gana rišliai papasakojo, jog jo žmoną sumušė A. G., pakeldamas į viršų, permesdamas per nugarą ir mesdamas į žemę, bei parodė vietą, kurioje A. G. numetė L. M.. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios L. M., liudytojų K. M. ir A. D. parodymais, kuriuos vertina, kaip pagrįstus, nes jie sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Liudytoja J. N. atsisakė duoti parodymus, kaip kaltinamojo sugyventinė, o liudytojų S. M., kuri paneigė savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. G. naudojo smurtą prieš L. M., ir D. A. parodymus, kad jis nematė ir nebuvo smurto prieš L. M. iš kaltinamojo A. G., teismas atmeta, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius visiems kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, bei vertina, kaip kaltinamojo draugų siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas i r kiti klausimai

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. (BK 59 straipsnis)

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas nebuvo nustatytas, bet kaltinamasis pats pripažino, jog buvo neblaivus) ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir į bausmių skyrimo ypatumus pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje.

Kaltinamasis A. G. laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 23-25, 26-30, 31-32), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 15-22), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 13), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 14), iš bylos duomenų gyvena ir veda bendrą ūkį su drauge J. N., daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas viešųjų darbų bausme. (BK 41, 46 straipsniai)

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti A. G. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 2, b. l. 64-65; BPK 136, 139 straipsniai)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 4 vnt. CD diskų su garso ir vaizdo įrašais, esantys voke prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.

A. G. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu dėl objektyvių priežasčių nuteistasis negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu nuteistasis ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 4 vnt. CD diskų su vaizdo ir garso įrašais, esančius voke prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė