- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-319-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašiene, Petras Povilaitis, Birute Simonaitiene
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- Z. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Birutes Simonaitienes,
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo G. M. atskiraji skunda del Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 21 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje, iškeltoje pagal ieškoves Z. S. ieškini atsakovui G. M., treciajam asmeniui Telšiu apskrities Teritoriju planavimo ir statybos valstybines priežiuros skyriui del žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove Z. S. ieškiniu kreipesi i Telšiu rajono apylinkes teisma, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. 40737 Lt materialines žalos ir 25000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Kartu ieškove praše taikyti laikinasias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo pinigines lešas 40737 Lt sumai, o ju nesant taikyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešta, bei ipareigoti atsakova G. M. neatlikti jokiu kalvystes darbu panaudojant B. M. ukiniame pastate, esanciame (duomenys neskelbtini), esanti pneumatini kuji (plakta).
Žemesnės instancijos teismas
Telšiu rajono apylinkes teismas 2008 m. gegužes 21 d. nutartimi ieškoves prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo patenkino ir nutare areštuoti pinigines lešas 40737 Lt sumai, o ju nesant taikyti arešta G. M. kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Tuo paciu teismas ipareigojo atsakova G. M. neatlikti jokiu kalvystes darbu, panaudojant B. M. ukiniame pastate, esanciame (duomenys neskelbtini), pneumatini kuji (plakta). Teismas nurode, kad, ieškoves teigimu, 2001 m. G. M. isigijo pneumatini kuji (plakta), ir juo vykdydamas kalviškus darbus, naikina jos turta, gyvenamaji nama esanti šalia atsakovo ukinio pastato. Trukineja ieškoves namo sienos ir kitaip bloginamas jos turtas ir sveikata. Todel teismas pripažino, kad nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 21 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutarti, remesi nepatikrintais, neatitinkanciais tikroves duomenimis, t.y. ieškovei priklausancio namo sienose iskilinejimai ir itrukimai yra atsirade jau labai senai, nes namas labai senas, tai gali patvirtinti atitinkamos specialistu išvados, liudininku parodymai. Teigia, kad atsakovo kalvystes darbuose nei viena kompetentinga institucija pažeidimu nenustate, nors buvo tikrinta ne karta. Nurodo, jog teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, tokiu budu uždraude atsakovui dirbti, o tai reiškia, kad ateme konstitucine teise i darba. Šiuo atveju atsakovo šeima liko be pragyvenimo šaltinio, o atsakovas negali vykdyti sutartiniu isipareigojimu, todel patiria didelius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i atsakovo G. M. atskiraji skunda ieškove Z. S. prašo atsakovo atskiraji skunda atmesti ir Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 21 d. nutarti palikti nepakeista. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantas prašo panaikinti visa nutarti, nors iš esmes skundžia tik ipareigojima neatlikti jokiu kalvystes darbu panaudojant pneumatini kuji, nenurodo jokiu motyvu, kodel turetu buti panaikintas areštas atsakovo turtui.Apeliantas atskirajame skunde nepagristai nurodo, kad dirbant kalvystes darbus jokiu istatymo pažeidimu nebuvo nustatyta ir jam buvo leista užsiimti kalvystes darbais. Šie apelianto teiginiai yra nuneigti ieškoves prie ieškinio pridetais irodymais.Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas turi buti suderintas su teisingumo principu, nes ieškovei materialine žala ir žala sveikatai jau padaryta ir ateityje gali buti padaryta negrižtamai. Tuo tarpu atsakovui tokios sunkios pasekmes negresia, jo valioje yra galimybe išspresti ginca taikiai – perkelti kalve ir joje dirbti saugiu atstumu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu. Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).
Nagrinejamoje byloje ieškove pareiške ieškini, prašydama teismo priteisti iš atsakovo 40737 Lt materialines žalos ir 25000 Lt neturtines žalos atlyginimo, o ieškiniui užtikrinti praše taikyti laikinasias apsaugos priemones ir nurode ju taikymo butinybe.
Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau užkirsti kelia aplinkybems, galincioms pasunkinti ar padaryti nebeimanomu busimo teismo sprendimo ivykdyma, todel laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslas – užtikrinti busimo teismo sprendimo, kuris gali buti palankus ieškovui, ivykdyma ir taip garantuoti šio sprendimo privalomuma. CPK 145 str. 2 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemones turi buti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teises principai, reikalauja išlaikyti proceso šaliu interesu pusiausvyra, todel laikinosios apsaugos priemones turi buti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktu ne vienai iš šaliu perdeto pranašumo ar nesuvaržytu vienos proceso šalies teisiu daugiau, nei butina teisetam tikslui pasiekti. Pažymetina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginco šaliu ir kitu suinteresuotu asmenu teisetu interesu pusiausvyra, nes to reikalauja mineti universalieji civilinio proceso teises principai. Tai suponuoja butinuma vertinti, ar konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu taikymas bus proporcingos ju taikymu siekiamiems tikslams. Taip pat pažymetina, kad taikant laikinasias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti i tai, ar ju taikymas nepažeis kitu asmenu teisiu bei teisetu interesu, ar neprieštaraus viešajam interesui
Pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetuma apeliantas grindžia tuo, kad teismas nesuteike atsakovui galimybes teikti paaiškinimus bei argumentus, vienašališkai patenkino ieškoves prašyma. Iš byloje esancios medžiagos matyti, kad ieškove nepraše teismo laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima spresti nepranešus atsakovui. Nagrinejamos bylos duomenys ir nutarties turinys leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, neturedamas jokiu irodymu, kad pranešimas apie taikomas laikinasias apsaugos priemones sutrukdys jas taikyti arba padarys ju taikyma neimanomu, nepagristai prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo išnagrinejo nepranešes atsakovui ir nenurode nepranešimo motyvu.
Atkreiptinas demesys, kad taikant laikinasias apsaugos priemones, teismui tenka svarbus vaidmuo ir jis privalo siekti, kad butu išlaikyta šaliu interesu pusiausvyra, nevaržant kitu asmenu interesu labiau, nei reikia teisetiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant i tai, jog atsakovas pateike duomenis, kad del ieškoves prašymu pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu jis nebegali vykdyti sutartiniu isipareigojimu ir del to patiria nuostolius, yra privalu užtikrinti šaliu interesu pusiausvyra. Del to teiseju kolegija sprendžia, kad laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima tikslinga spresti iš naujo, pranešus atsakovui, tokiu budu suteikiant jiems galimybe pareikšti savo nuomone del prašomu laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.
Pažymetina, kad, atsižvelgiant i CPK itvirtinta ekonomiškumo principa sprendžiant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, pirmiausiai areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtines teises ieškinio sumai, o tik ju nepakakus areštuojamos pinigines lešos.
Pagal CPK 147 str. 1 d. nuostata teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašyma taikyti laikinasias apsaugos priemones padaves asmuo pateiktu atsakovo nuostoliu, galinciu atsirasti del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimo užtikrinima, kuriuo taip pat gali buti ir banko garantija. Laikinuju apsaugos priemoniu ir atsakovo nuostoliu, galimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susije. Iprastai laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra susijes su atsakovo tam tikru turtiniu teisiu ar interesu apribojimu, todel istatymu leidejas, nustatydamas galimybe pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinasias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemones jau pritaikytos, užtikrinti galimu atsakovo nuostoliu atlyginima, garantuoja ieškovo ir atsakovo interesu pusiausvyra, šaliu lygiateisiškuma, taikomu laikinuju apsaugos priemoniu ir galimu atsakovo nuostoliu atlyginimo užtikrinimo proporcinguma siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemones paskirtis placiaja prasme – užtikrinti atsakovo galimybe ir pirmumo teise reikalauti atlyginti del ieškovo iniciatyva taikytu laikinuju apsaugos priemoniu turetus nuostolius iš ieškovo imoketos sumos. Atkreiptinas demesys, kad ieškovas gali buti ipareigojamas užtikrinti atsakovo nuostoliu, galinciu atsirasti del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginima, kai teismas, preliminariai ivertines bylos aplinkybes, pripažista nuostoliu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atsiradimo galimybe. Teismas, taikydamas atsakovo nuostoliu, galimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimo užtikrinima, nustato tik preliminaru galimu nuostoliu dydi, kadangi, esant atsakovo reikalavimui del nuostoliu, atsiradusiu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimo, nuostoliu dydis turi buti irodytas istatymo nustatyta tvarka.
Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad uždraudžiant atsakovui atlikti kalvystes darbus, panaudojant pneumatini kuji (plakta), yra pažeidžiamos jo teises ir teiseti lukesciai, jis patiria daug nuostoliu, nes nebegali vykdyti sutartiniu isipareigojimu. Todel šiuo atveju galetu buti sprendžiamas klausimas del galimu atsakovo nuostoliu, pritaikius laikinasias apsaugos priemones, užtikrinimo.
Nurodomos aplinkybes leidžia teigti, kad laikinuju apsaugos priemoniu klausimas buvo sprendžiamas paviršutiniškai, išsprestas netinkamai, todel nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrineti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo demesys, kad CPK 151 str. 1 d. nustatyta, jog atskirojo skundo del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo padavimas nesustabdo civilines bylos nagrinejimo. Todel tokiais atvejais apeliacines instancijos teismui su atskiruoju skundu yra siunciama ne visa byla, kurioje pirmosios instancijos teismo priimta nutartis del laikinuju apsaugos priemoniu skundžiama atskiruoju skundu, o tik ta bylos medžiagos dalis, kuri turi reikšmes šio skundo nagrinejimui apeliacines instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Telšiu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 21 d. nutarti ir perduoti klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.