Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą dėl antstolio G. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys AS „Reverta“, A. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis G. K. 2015-12-22 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl areštuoto turto vertės ir neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Pareiškėjos teigimu, spręsdamas dėl turto vertės antstolis privalėjo įvertinti, kad nuo 2013-03-13 VĮ Registrų centro atlikto turto įvertinimo jau buvo praėję daugiau nei dveji metai, todėl atsižvelgęs į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, antstolis privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0154/13/00123 esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis G. K. vykdo 2013-01-04 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl 80 729,18 Eur negrąžinto kredito, 6 387,89 Eur nesumokėtų palūkanų, 4 642,70 Eur delspinigių bei palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. ir subsidiariai atsakingos įkaito davėjos S. K. išieškotojo AS „Reverta“ naudai. Byloje nustatyta, kad išieškojimas pagal antstolio vykdomą vykdomąjį dokumentą buvo nukreiptas į pareiškėjai priklausantį įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas skolininkui priklausantis turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja LR CPK 681 str. nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (LR CPK 681 str. 1 d.). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-02-27 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo turto vertintojai I. R. pavedė įkainoti pareiškėjai priklausantį hipoteka įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013-03-29 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių skelbimo, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo turto vertintojos I. R. 2013-03-13 pažymą, antstolis G. K. nustatė, kad žemės sklypo rinkos vertė yra 176 000 Lt (50 973,12 Eur). Pažymėtina, kad pagal LR CPK 682 str. 2 d. nuostatas antstolis patvarkymu gali skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (LR CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų bei antstolio priimtų patvarkymų matyti, jog nagrinėjamu atveju išieškojimą vykdančiam antstoliui 2015-11-27 patvarkymu skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo turto vertintojos 2013-03-13 pažymoje nurodytos areštuoto turto rinkos vertės pagrįstumo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad vykdymo proceso dalyviai antstoliui būtų pateikę prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas 2015-11-27 patvarkymą antstolis turėjo teisę pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą nustatyti remdamasis 2013-03-29 patvarkymu nustatyta turto verte, todėl neskirdamas pakartotinės ekspertizės antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Pareiškėja skunde nurodė ir tai, kad jos prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo antstoliui buvo pateiktas skundo forma, todėl gavęs šį skundą antstolis turėjo paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 643 str. reglamentuoja skolininko procesines teises vykdymo procese, tai yra skolininkas turi teisę apskųsti antstolio veiksmus, reikšti antstoliui prašymus, nušalinimą bei turi kitas įstatyme numatytas teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkas savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis ne bet kaip, o laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese reglamentuojantis LR CPK 682 str. numato, jog išieškotojui ar skolininkas pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi skolininkas privalo pateikti antstoliui motyvuotą prašymą dėl ekspertizės skyrimo bei apmokėti ekspertizės išlaidas pagal LR CPK 682 str. 3 d. nuostatas. Pažymėtina, kad antstolis skolininko pateiktą prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuris gali būti skundžiamas LR CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad skolininkui pasinaudojus teise apskųsti antstolio veiksmus, nagrinėjant tokį skundą yra vertinamas antstolio atliktų vykdymo veiksmų ar neveikimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokiu atveju antstolis patvarkyme dėl skundo nagrinėjimo privalo pasisakyti dėl skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo, o ne dėl pareiškėjo pateikto prašymo pagrįstumo. Taigi akivaizdu, kad vykdymo proceso dalyvių prašymų antstoliui teikimas bei antstolio veiksmų apskundimas yra skirtingi procesiniai veiksmai, kurie turi būti realizuojami skirtinga procesine tvarka bei sukelia skolininkui skirtingas teisines pasekmes. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamu atveju negalėjo būti vertinamas kaip prašymas dėl ekspertizės skyrimo, todėl nagrinėdamas šį skundą antstolis procesinių pažeidimų nepadarė.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pareiškėjos pateiktą UAB „Memelhaus“ vertinimo ataskaitą, kuri patvirtina, jog sklypo vertė yra 68 300 Eur. Apeliantė pažymėjo, kad jos pateikta vertinimo ataskaita teismų praktikoje laikoma tinkama įrodinėjimo priemone turtui vertei pagrįsti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja didesnę areštuoto turto rinkos vertę įrodinėjo į bylą pateikta UAB „Memelhaus“ vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną yra 68 300 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne LR CPK 682 str. nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu, tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Taigi pareiškėjos pateikta UAB „Memelhaus“ vertinimo ataskaita savaime neįpareigoja antstolio LR CPK 681 str. 4 d. pagrindu perkainoti areštuotą turtą pagal šioje ataskaitoje nurodytą turto rinkos vertę. Dėl to šis pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis apie turto vertę. Iš UAB „Memelhaus“ vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog pareiškėjai priklausančio turto vertinimas atliktas įkeitimo tikslu. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad ataskaita yra parengta vertintojui darant prielaidą, kad ginčo dėl turto vertės nustatymo nėra. Pagal 2013-03-13 VĮ Registrų centro atliktą individualų turto vertinimą areštuoto turto vertė sudarė 50 973,12 Eur. Nors pareiškėja teigė, kad dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje šio turto vertė padidėjo, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių esminius nekilnojamojo turto rinkos pokyčius. Iš vykdomojoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog pagal masinį vertinimą ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2015-02-18 sudarė 36 300 Eur, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados apie esminį turto kainų didėjimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visuotinai žinomų aplinkybių apie nekilnojamojo turto kainų didėjimo tendenciją laikotarpiu nuo 2013 m iki 2016 metų, atleidžiančių pareiškėja nuo įrodinėjimo pareigos, nėra. Būtina įvertinti ir tai, kad vykdant areštuoto turto varžytynes, kuriose pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta pagal antstolio 2013-03-29 patvarkymu nustatytą turto vertę, šio turto pirkėjų neatsirado, o išieškotojas turtą perimti atsisakė. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis apie turto vertę, taip pat ankstesnių varžytynių rezultatus negalima daryti išvados dėl didesnės turto vertės. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikta UAB „Memelhaus“ vertinimo ataskaita didesnės pareiškėjai priklausančio turto vertės nepatvirtina ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 nutartį palikti nepakeistą.