Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant pareiškėjai D. K. ir pareiškėjų atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, nedalyvaujant pareiškėjams K. Č., E. S. ir S. J. bei suinteresuotiems asmenims T. S., P. S., V. S., I. B. ir D. P., jos atstovei adv.Reginai Kvalitienei nedalyvaujant viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S., D. K., K. Č. ir S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., T. S., P. S., I. B., D. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai atkreipė teismo dėmesį, kad L. J. gyvenant su V. S. jiems gimė penki vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus E. V. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė; (duomenys neskelbtini) dukra K. S. (Č.); (duomenys neskelbtini) sūnus R. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė; (duomenys neskelbtini)

Iki L. S. mirties ir po jos mirties, jos vaikai E. V. S., K. Č., R. S., E. S. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarą su pareiškimu nei vienas iš L. J. vaikų nesikreipė, tačiau jie palikimą priėmė pradėdami paveldimą turtą valdyti, t.y. jame gyveno, mokėjo mokesčius, juo rūpinosi kaip savu turtu.

Pareiškėja K. Č. yra palikėjos L. J. dukra. Po motinos mirties pareiškėja palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja paveldimame turte negyvena, tačiau ji prisideda prie turto išlaikymo. Taip pat po motinos mirties jai liko asmeniniai motinos daiktai.

R. S. yra palikėjos L. J. sūnus, miręs (duomenys neskelbtini). Iki mirties jis gyveno paveldimame turte, t.y. name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir palikimą po L. J. mirties priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Po tėvo R. S. mirties palikimą priėmė jo dukra pareiškėja D. K., kuri po tėvo mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo, moka mokesčius, susijusius su turtu ir pan.

E. S. yra palikėjos L. J. sūnus, miręs (duomenys neskelbtini). Po L. J. mirties E. S. palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t.y. jame gyveno iki mirties. Po E. S. mirties palikimą priėmė jo dukra S. J., kuri ir šiuo metu gyvena paveldimame turte.

Pareiškėjai laiko, kad visi pareiškėjai yra priėmę palikimą pradėdami paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 str. 1 d. nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, todėl pareiškėjai kreipiasi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad yra priėmę palikimą, tikslu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė ir pareiškėjos K. Č. motina L. J. a.k(duomenys neskelbtini) kuriai iki mirties nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.12-,13). Iki santuokos sudarymo su B. J., L. J. buvo ištekėjusi už V. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po V. S. mirties L. S. paveldėjo turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.12). L. J. gyvenant su V. S. gimė 5 vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus E. V. Stasiulevičius , kuris (duomenys neskelbtini) mirė, (duomenys neskelbtini) dukra K. S. ( Čaplikienė), (duomenys neskelbtini) sūnus R. S. , kuris (duomenys neskelbtini) mirė, (duomenys neskelbtini) sūnus E. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, (duomenys neskelbtini) Z. S. ( Surkevičienė), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus E. V. S. (duomenys neskelbtini) minėtame name (duomenys neskelbtini) liko gyventi jo sūnus pareiškėjas E. S., kuris ir šiuo metu gyvena jame, moka mokesčius, rūpinasi turtu. Pareiškėja K. Č. yra palikėjos L. J. duktė, kuri prisideda prie turto išlaikymo, mokėdama dalį mokesčių. R. S. palikėjos L. J. sūnus mirė (duomenys neskelbtini) , iki mirties jis gyveno paveldėtame name, tai yra faktiškai palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Po tėvo R. S. mirties palikimą priėmė jo dukra pareiškėja D. K., kuri po tėvo mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis jį prižiūrėti, moka mokesčius, susijusiu su turto išlaikymu, turtą prižiūri. E. S. palikėjos L. J. sūnus mirė (duomenys neskelbtini) , tačiau iki motinos mirties jis palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tai yra motinos paliktame name gyveno iki mirties. Po E. S. mirties palikimą priėmė jo dukra S. J., kuri ir šiuo metu gyvena paveldėtame turte. Visi pareiškėjai palikimą priėmė pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 03 12 priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjos L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjos turto perėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pareiškėjai įrodė, kad nei vienas jų dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, nes name gyveno, mokėjo mokesčius, juo rūpinosi kaip savu turtu. Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą. Nustačius juridinį faktą, kad pareiškėjai E. S., K. Č., R. S. yra mirusios L. J. įpėdiniai, jiems kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjai galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo turto įteisinimo procedūros pabaigimo. Nustačius juridinį faktą, kad D. K. po tėvo R. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, o E. S. po palikėjos motinos L. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, S. J. po tėvo E. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, jiems kiltų teisinės pasekmės, t. y. pareiškėjai galėtų kreiptis dėl minėto nekilnojamojo turto įteisinimo procedūros pabaigimo.

Pareiškėjų, jų atstovės paaiškinimai, liudytojų D. I. S. ir A. D. parodymai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai, mokesčių mokėjimas už elektrą name (duomenys neskelbtini) (b.l.122-129) patvirtina, kad po L. J. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai perėmė ir pradėjo valdyti velionės L. J. turtą, t. y. faktiškai priėmė L. J. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į L. J. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjai E. S., K. Č., R. S. po motinos L. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjai D. K. po savo tėvo R. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjas E. S. po palikėjos motinos L. J. mirties (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėja S. J. po savo tėvo E. S. mirties (duomenys neskelbtini) ,jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).

Patenkinus pareiškėjų pareiškimą, iš jų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 442-448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) po palikėjos L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) po palikėjos L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. a.k (duomenys neskelbtini) po palikėjos L. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K. a.k(duomenys neskelbtini) po palikėjo R. S. a.k(duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. a.k(duomenys neskelbtini) po palikėjos motinos L. J. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. J. a.k(duomenys neskelbtini) po palikėjo E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridiniai faktai nustatytini paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjų po 3, 28EUR/11,34Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.