Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Vaclovo Iždono,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenančia (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paukštininke, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2010 m. gruodžio 24 d., apie 15 val. 30 min., būdama neblaivi, tarpusavio asmeninio konflikto metu, buto, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tyčia duriant peiliu į krūtinės sritį, sužalojo šeimos narį – sugyventinį R. B., padarydama jam durtai pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kiauriniu kairės pusės plaučio, širdiplėvės sužalojimais, širdies raumens kairio skilvelio sienos durtai pjautiniu sužalojimu, ko pasėkoje 2010 m. gruodžio 25 d. 14 val. 30 min. R. B. nuo patirtų sužalojimų mirė. Tokiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2010 metais, Kūčių ryte kartu su savo sugyventiniu R. B. išgėrę butelį degtinės, nuėjo miegoti, vėliau R. B. vienas išėjo į vasarnamį gerti, grįžo svirduliuodamas. Ji pradėjo šaukti, kodėl vienas geria. R. B. šaukdamas ant jos, pasakė, kad ji jam neaiškintų. Nuo to ir prasidėjo jų konfliktas, kurio iniciatoriumi buvo R. B.. Tuo metu kai jiedu ginčijosi, ji virtuvėje skuto bulves ir rankoje turėjo peilį. Tame pačiame kambaryje buvo ir jos sūnus, kuris žaidė, o dukra žiūrėjo televizorių kitame kambaryje. Norėdama prieiti prie šaldytuvo, sugyventiniui pasakė pasitraukti, jį pastūmė, kad leistų praeiti. Kai antrą kartą sugyventiniui pasakė pasitraukti nuo šaldytuvo, jis pradėjo šaukti, pastūmė ją ir į ją metė plastikinį šiukšlių kibirą. Tuo metu ji stovėjo prie krosnies, apie 1-1,5 metrą nuo sugyventinio. Į ją mestas kibiras sudužo. Ji atgal į sugyventinį metė tą patį kibirą. Tada R. B. vėl pradėjo šaukti, koneveikti, dėl to jiedu ir susipyko, keikėsi abu. Kai sugyventinis priėjęs ją pastūmė į spintelę, ji pasisuko ir kai R. B. norėjo jai suduoti, sūnus pradėjo šaukti „nemušk mamos“, o ji rankoje turėtų peiliu dūrė sugyventiniui. Pati nepajuto kaip tai padarė, buvo išsigandusi, nenorėjo jo nužudyti.

Paaiškino, kad jų šeimoje konfliktai vyko dažnai, susipykdavo ir vėl susitaikydavo, abu su sugyventiniu būdavo tų konfliktų iniciatoriai ir dažniausia konfliktų priežastimi buvo alkoholio vartojimas. Nurodė, kad R. B. dažniau nei ji vartojo alkoholį. Įvykio dieną nesijautė girta, yra labai nervuota. Parodė, kad jos dukra yra 14 metų, o sūnui bus 13 metų, ir jei, ji bus nuteista, jos vaikai gyvens su jos motina, kuriai yra 80 metų. Namas, kuriame su R. B. gyveno, yra pirktas kartu, tik registruotas R. B. vardu. Šiuo metu gyvena pas savo motiną, nes R. B. sūnus ją iš namų išvarė. Taip pat patvirtino sutinkanti su Ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu, sutinka atlyginti laidojimo išlaidas, kadangi R. B. sūnus laidojo, bet nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl moralinės žalos, kadangi neturi iš ko sumokėti. Kadangi dėl namo, kurį pirko kartu su R. B. iš bendrų pinigų, dabar vyksta ginčas.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus analogiškus parodymus D. V. 2011-01-04 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (73-76 b. l.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2010 m. Kūčių vakarą, jam paskambinusi jo motina pasakė, kad jo tėvas R. B. yra miręs. Šeštadienį, kai tėvas buvo jau miręs, jam nuvažiavus į tėvo namus, po 5 minučių atvažiavo ir policija, išsivežė D. V.. Jam atvažiavus D. V. buvo neblaivi, gal raminamuosius gėrė, gal alkoholio. D. V. sakė, kad jie susiginčijo ir ji netyčia dūrė R. B.. Matė, kad vaikai verkė, jie nieko nesakė. Prašė kaimynų, kad vaikus pažiūrėtų. Jis pasiėmė tėvo dokumentus, piniginę. Žino, kad prieš kelias dienas tėvas buvo gavęs atlyginimą, bet jo piniginė buvo tuščia. Parodė, kad kai jo tėvai išsituokė, pardavė namą ir jo tėvas po trijų mėnesių nupirko namą, kuriame gyveno su D. V.. Taip pat parodė, kad jis palaidojo tėvą, gavo 1040 Lt pašalpą laidojimui. Į savo civilinį ieškinį įrašė ir laidojimo išlaidas, žalos dydį aptarė su savo seserimis ir prašoma 20.000 Lt suma bus jiems visiems.

Paaiškino, kad jo tėvas su D. V. nesugyveno, pykdavosi, kad D. V. jau buvo R. B. į koją įdūrusi, bet jo tėvas nesiskundė. Kaimynų teigimu, jei jo tėvas būtų išgyvenęs, taip pat nebūtų skundęsis. Kadangi gyvena ir dirba Anglijoje jau keturis metus, su tėvu bendraudavo kartais telefonu, po tėvų skyrybų nelabai bendraudavo su tėvu, labai artimų santykių nebuvo, kadangi tėvas dažnai išgerdavo. Netekus tėvo juto netektį, nes nuo vaikystės jį augino. Tėvų skyrybų priežastis buvo kita moteris, bet nežino ar D. V., tačiau tuoj po skyrybų tėvas pradėjo gyventi su D. V., jie kartu gyveno ne penkis metus, bet tris metus. D. V. iš namo išsivežė daiktus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad R. B. buvo jo brolis. Gydytojai jam pasakė, kad kiaurai perdurtas plautis ir kliudyta širdis. Su R. B. kalbėjo po operacijos, jis buvo pririštas prie lovos ir blaškėsi. Klausė brolio, kas atsitiko. R. B. pasakė, kad „buvo prisprogę“, susiginčijo, kad D. V. pagriebė peilį ir jam dūrė į šoną. Dar sakė, kad daug kraujo buvo. Jis replikavo, kad geriau D. V. iš keptuvės būtų sudavusi ar įspyrusi, o brolis atsakė, kad „tokia jos mada“. Dėl to jis suprato, kad D. V. mada griebtis peilio. Kitą dieną jo brolis mirė. Brolis jam nieko nesakė apie tai, kad D. V. atleis. Su broliu retai bendraudavo, todėl nežino kaip R. B. gyveno su D. V..

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nepilnamečio liudytojo R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, kad 2010-12-24, dienos metu, virtuvėje tarp jo mamos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. B. metė kibirą su šiukšlėmis į mamą, o mamai, metus tą patį kibirą į jį, sugyventinis suspaudęs kumščius artinosi prie mamos, ją pastūmė, tada mama, stūmė nuo savęs sugyventinį su rankoje turėtu peiliu bei jam įdūrė (44-45 b. l.).

Šiuos savo parodymus nepilnametis liudytojas R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (52-55 b. l.).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų nepilnametės liudytojos G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, kad jos mama R. B. įdūrė kai jis eidamas link jos užkliuvo už malkos ir virto jos pusėn (38, 46-47 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu liudytoja G. S. prisipažino, jog melavo, taip norėdama apsaugoti mamą, bei parodė, kad mama įdūrė R. B., kai jis ėjo link jos konflikto metu (b.l. 49-51).

Iš 2010-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietos aplinka po nusikaltimo padarymo; rastas ir apžiūrėtas peilis, kuriuo buvo padarytas sužalojimas R. B. (5-9 b. l.)

Iš 2011-01-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta atliekant virtuvės išmatavimus (10-14 b. l.).

2010-12-30 specialisto išvadoje Nr. T-A-2040/10(03) nurodyta, kad pateiktame kraujo ėminyje (pažymėtame kaip R. B.) rasta 2,56 promilės etilo alkoholio (16 b. l.).

Teismo specialisto išvadoje Nr. M 746/10(03) nurodyta, kad R. B. mirė nuo durtai pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, su kiauriniu kairio plaučio, širdiplėvės sužalojimais, širdies raumens kairio skilvelio sienos durtai pjautiniu sužalojimu. Nežiūrint taikyto intensyvaus (tame tarpe ir operacinio) gydymo - asmuo mirė nuo nukraujavimo iš patirto durtai pjautinio širdies sužalojimo, - tokiu būdu asmens mirtis yra priežastiniame ryšyje su patirta trauma. Mirtis įvyko sveikatos priežiūros įstaigoje, medikų akivaizdoje 2010-12-25 14.30 val. Pažymėta, kad traumos ir mirties laikai - netapatūs. Asmuo pateko į sveikatinimo įstaigą 2010-12-24 16.10 val., greitosios medicinos pagalbos iškvietimas 2010-12-24 15.15 val. - tikėtina, kad nuo sužalojimų patyrimo iki GMP iškvietimo praėjo nedidelis laikas (matuojamas minutėmis). Tyrimo metu konstatuota, kad R. B. smūgio į krūtinės ląstos kairę pusę (VI tarpšonkaulis, priekinė pažasties linija) aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu/įrankiu, pasekoje padaryta kiauryminė ląstos žaizda, kiaurinis kairio plaučio apatinės skilties sužalojimas, kiauryminis širdiplėvės sužalojimas, kiauryminis širdies kairio skilvelio (raumeninės sienos) sužalojimas (kanalo kryptis iš priekio atgal, iš kairės į dešinę R. B. kūno atžvilgiu). Dėl šių patirtų sužalojimų vyko kraujavimas, kraujas tvenkėsi širdiplėvės ir kairės krūtinplėvės ertmėse, dalis kraujo ištekėjo pro ląstos kiauryminę žaizdą. Šis asmens patirtas sužalojimas - sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (18-20 b. l.).

Iš 2011-01-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kibiras, kuris buvo mėtomas konflikto metu, bei bliuzonai su kiauryme ir peilis (58-62 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 369/10(13) nurodyta, kad D. V. kūne sužalojimų žymių nėra (90 b. l.).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2011 m. rugsėjo 13- spalio 3 d. ekspertizės aktas liudija, kad nusikaltimo padarymo metu D. V. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. V. neserga lėtinių bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta situacinė depresinė reakcija, kuri šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu D. V. buvo paprasto girtumo būsenoje, galėjo visiškai suprasti savo veiksmu esmę ir juos valdyti. D. V. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (173-175 b.l.)

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog D. V. kaltė nužudžius R. B. visiškai įrodyta. Kaltinamoji prisipažino, kad vieną kartą rankoje turėtu peiliu dūrė R. B., kad dėl jos padaryto sužalojimo R. B. mirė. D. V. parodymus patvirtina nepilnamečių liudytojų R. ir G. S. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, įtariamosios D. V. bei nepilnamečių liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji D. V. prisipažino 2010-12-24 vieną kartą dūrusi peiliu R. B.. Tokie kaltinamosios parodymai atitinka teismo medicinos specialisto išvadas, kad R. B. mirė nuo durtai pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo, su kiauriniu kairio plaučio, širdiplėvės sužalojimais, širdies raumens kairio skilvelio sienos durtai pjautiniu sužalojimu. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad R. B. VI tarpšonkaulio, priekinėje pažasties linijoje padaryto sužalojimo kanalo kryptis buvo iš priekio atgal, iš kairės į dešinę R. B. kūno atžvilgiu. Paminėti įrodymai patvirtina, kad tarp D. V. smurtinių veiksmų ir R. B. mirties yra priežastinis ryšys, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, nežiūrint R. B. taikyto intensyvaus (tame tarpe ir operacinio) gydymo - jis mirė nuo nukraujavimo iš patirto durtai pjautinio širdies sužalojimo, tokiu būdu jo mirtis yra priežastiniame ryšyje su patirta trauma.

Iš kaltinamosios D. V. parodymų matyti, kad tarp jos ir R. B. kilo konfliktas, kurio metu R. B. pirmas kaltinamosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - metė į ją plastikinį kibirą, be to, šaukė, koneveikė ją girdint nepilnamečiams vaikams, bei buvo užsimojęs jai smogti ranka, o ji taip pat atgal metė tą patį kibirą, buvo pastūmusi R. B. ir vieną kartą dūrė jam į šoną. Nepastebėjo kur įdūrė. Nors kaltinamoji teigė, kad nenorėjo nužudyti R. B., tačiau, laikydama rankoje peilį, turėjo įvertinti, jog juo gali sužaloti kitą asmenį, dėl to, daroma išvada, kad D. V. sužalojimą, nulėmusį R. B. mirtį, padarė veikdama netiesiogine tyčia.

Iš bylos duomenų, tarp jų ir iš pačios kaltinamosios parodymų, matyti, jog įvykio dieną ne tik R. B., bet ir ji pati vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko tarp jų ir įvyko konfliktas. Kaip nurodė kaltinamoji, būdavo kad jie susipykdavo ir vėl susitaikydavo, kad dažnai konfliktai tarp jų įvykdavo dėl alkoholio vartojimo, todėl daroma išvada, kad dėl R. B. girtumo (nustatytas 2,56 promilės etilo alkoholio kiekis) ir kaltinamosios girtumo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu D. V. vieną kartą dūrė savo sugyventiniui R. B. į krūtinės kairę pusę.

Iš kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymų bei kitų bylos duomenų matyti, kad D. V. su R. B. kartu gyveno, t. y. faktinėje šeimoje, todėl jie buvo vienos šeimos nariai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes darytina išvada, kad D. V. veika pagristai kvalifikuojama kaip savo šeimos nario nužudymas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji teigia nenorėjusi nužudyti R. B.. Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad D. V. sužalojimą R. B. padarė vieno smūgio metu, tyčia nesitaikydama į kurią kūno vietą durti. Po sužalojimo, kol atvyko iškviesti greitosios pagalbos medikai, stengėsi suteikti pagalbą - rankšluosčiu spaudė sužalojimo vietą. Byloje nustatyta, kad D. V. nukentėjusiam dūrė virtuviniu peiliu, kurio geležtė 12 cm ilgio, dūrė į krūtinę, kur yra gyvybiškai svarbūs organai, kas, atsižvelgiant į jos gyvenimišką patirtį, rodo, kad ji suprato, jog nuo jos peiliu suduoto smūgio R. B. gali būti sunkiai sužalotas arba gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms ji buvo abejinga. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. V. nužudė R. B. turėdama netiesioginę tyčią, ji suprato, kad savo veika kelia pavojų R. B. gyvybei, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Kvalifikuoti kaltinamosios veiką, kaip padarytą staiga labai susijaudinus, nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, būdami neblaivūs sugyventiniai sistemingai konfliktuodavo, ir toks buvo jų įprastas gyvenimo būdas, todėl įvykio metu tarp jų įvykęs konfliktas bei smurtavimas (pastūmimas ar kibiro metimas) negalėjo D. V. sukelti staigaus labai didelio susijaudinimo. Taip pat nėra pagrindo jos veiką kvalifikuoti kaip padarytą esant būtinosios ginties situacijai, arba peržengiant būtinosios ginties ribas, nes girto R. B. elgesys bei smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, greičiau buvo įprastiniai, o plastikinio kibiro metimas į kaltinamąją nepadarė jai sužalojimų. Be to, pastebėtina, kad pati kaltinamoji tą patį kibirą metė į R. B., taip iššaukdama R. B. agresyvesnį elgesį, dėl ko pastarasis susipykęs ėjo link kaltinamosios rankoje neturėdamas jokio įrankio, priešingai nei kaltinamoji - peilio. Šios aplinkybės rodo, kad D. V. neturėjo pagrindo manyti, kad R. B. veiksmai gali sukelti rimtesnį jos sveikatos sutrikdymą, ar kelia pavojų jos gyvybei.

Remiantis išdėstytomis ir aptartomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta įrodytu, kad 2010 m. gruodžio 24 d., apie 15 val. 30 min., būdama neblaivi, tarpusavio asmeninio konflikto metu, buto, kuris yra (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, tyčia duriant peiliu į krūtinės sritį, sužalojo šeimos narį – sugyventinį R. B., padarydama jam durtai pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kiauriniu kairės pusės plaučio, širdiplėvės sužalojimais, širdies raumens kairio skilvelio sienos durtai pjautiniu sužalojimu, dėl ko 2010 m. gruodžio 25 d. 14 val. 30 min. R. B. nuo patirtų sužalojimų mirė, taip tyčia nužudė šeimos narį - savo sugyventinį R. B..

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad ji suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą tuoj po sužalojimo iškviesdama medikus (BK 59 str. 1 d. 1 p.), kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens (R. B.) elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes nors kaltinamoji ir prisipažino, kad įvykio dienos ryte kartu su sugyventiniu gėrė degtinę, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. B. sužalojimo metu ji buvo apsvaigusi nuo ryte išgerto alkoholio kiekio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

D. V. padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), veikdama netiesiogine tyčia, sukėlė skaudžias ir neatstatomas pasekmes – nukentėjusio R. B. mirtį. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Kaltinamoji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašyta (91-98 b. l.). Byloje nustatyta, kad D. V. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taip pat kaltinamoji augina du nepilnamečius vaikus, su kuriais gyvena pas savo 80-metę motiną.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl kaltinamajai skirtina būtent tokios rūšies bausmė. Kadangi byloje yra nustatyta tik kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgiant į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas, sutinkamai su BK 61 str. 2 d. nuostata, jog teismas skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio, kaltinamajai skiria minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – 8 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas R. B. – nukentėjusio R. B. sūnus, kuris pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys už R. B. suteiktas gydymo paslaugas.

Kaltinamoji D. V. sutinka atlyginti Valstybinės ligonių kasų pareikštą 2768,91 Lt civilinį ieškinį bei nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai - laidotuvių išlaidas, tačiau nesutinka atlyginti prašomos neturtinės žalos, kadangi neturinti iš ko sumokėti.

Nukentėjusysis prašė jam priteisti 3500 Lt patirtą turtinę žalą. R. B. pripažino, kad jis iš šios sumos neminusavo 1040 Lt gautą pašalpą dėl tėvo mirties. Dėl to nukentėjusiojo pareikštas civilinis turtinei žalai mažintinas 1040 Lt suma ir priteistina 2460 Lt.

Nukentėjusysis R. B. taip pat pareiškė 20.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi mirus tėvui pajuto netekti. Nukentėjusysis prisipažino, kad su tėvu retai bendraudavo ir tai darydavo telefonu, tačiau nukentėjusysis neteko jam artimo žmogaus - savo tėvo, kurio mirtis buvo netikėta. Dėl to, teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, įvertindamas ieškovui R. B. padarytos neturtinės žalos dydį, kad jis neteko tėvo ir nors jų susitikimai nebuvo pastovus, o santykiai nebuvo šilti, tačiau ryšys tarp jo ir tėvo visiškai nebuvo nutrūkęs, todėl D. V. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovui R. B. neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes – dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl tėvo netekties ir kt. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad nusikaltimą D. V. padarė veikdama netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamosios turtinę padėtį – nors ji savo vardu turi nekilnojamojo turto - žemės sklypus, kurių bendra rinkos vertė yra 4099 Lt, tačiau kito nekilnojamojo turto neturi, be to augina du nepilnamečius vaikus. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 12000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tikslu užtikrinti civilinį ieškinį (105-112 b. l.). Kadangi nukentėjusiojo R. B. ir Valstybinės Ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinami, D. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktina iki bus visiškai atlygintas priteistinas civilinis ieškinys.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d., daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Tiriant R. B. tyčinį nužudymą, apžiūrėjus įvykio vietą, rasti ir paimti daiktai, kurie turi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: peilis, plastikinis kibiras, du bliuzonai su kiaurymėmis, kurie saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (64 b. l.). Buitinis peilis juoda rankena, kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas. Kibiras ir du bliuzonai sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301-308 str. str., 310 str.,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jai laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

D. V. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2010-12-25 iki 2011-01-06.

Kardomąją priemonę D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš D. V. priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B. 2460 Lt turtinei ir 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. V. Valstybinei Ligonių kasai 2768,91 Lt už Telšių apskrities ligoninėje R. B. suteiktas gydymo paslaugas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. priklausančiam nekilnojamajam turtui – dviem žemės sklypams, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo palikti galioti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus peilį juoda rankena, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, konfiskuoti kaip nusikaltimo įrankį ir sunaikinti, o plastikinį kibirą ir du bliuzonus su kiaurymėmis sunaikinti kaip beverčius.

Pranešti Telšių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, jog būtina spręsti klausimą dėl D. V. nepilnamečių vaikų, kurie lieka be reikalingos priežiūros.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.