Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1715-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
e2A-1715-479/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06483-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, Alona Romanovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
O. G.
Civilinė byla Nr. e2A-1715-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06483-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.3; 2.6.29.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora” ieškinį atsakovui O. G. (O. G.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. G. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad AB „Swedbank“ su atsakovu 2009-04-07 sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-026342-EG, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti bankui kreditą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti visą negrąžinto kredito dalį bei kitas sutartyje numatytas sumas. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad 2014-07-24 ieškovė ir AB „Swedbank“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė teigė, kad atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau susidariusio įsiskolinimo nepadengė. Ieškovės teigimu, ieškinio parengimo metu atsakovas buvo skolingas ieškovei 32,16 Eur skolos, 31,19 Eur palūkanų, 11,58 Eur delspinigių, 1,96 Eur palūkanų delspinigių, iš viso 76,89 Eur. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 32,16 Eur skolos, 31,19 Eur palūkanų, 11,58 Eur delspinigių, 1,96 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės 32,16 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-04 sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 32,16 Eur skolos, 14,02 Eur palūkanų, 7,34 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-04-07 AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-026342-EG, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas kreditas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Teismas taip pat nustatė, kad AB „Swedbank“ 2014-07-24 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB ,,Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas dėl 32,16 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleista paskaičiuota 14,02 Eur palūkanų suma, todėl šią palūkanų sumą teismas priteisė iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 17,17 Eur palūkanų, kaip atlyginimo kreditoriui už skolininko naudojimąsi kreditu, yra nepagrįstas, nes ieškovės vykdoma veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, bet ne kreditų už palūkanas teikimu. Be to, teismas įvertino ir tai, kad ieškovės reikalavimas yra susijęs su vartojimo kredito sutartimi. Kadangi banko siųstame pranešime duomenų apie palūkanų už naudojimąsi kredito likučiu skaičiavimą iki galutinio atsiskaitymo nėra, teismas atmetė reikalavimą dėl 17,17 Eur palūkanų priteisimo. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas atsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,02 procento bei priteisė ieškovei iš atsakovo iš viso 7,34 Eur delspinigių. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 20 procentų sutartinių palūkanų priteisimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-04 sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 17,17 Eur palūkanų bei 20 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos ir šią ieškinio dalį patenkinti. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Skunde teigiama, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ne tik skolos grąžinimo, bet ir teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, todėl teismas nepagrįstai atmetė šią ieškinio dalį.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Skunde teigiama, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo ne tik skolos grąžinimo, bet ir teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑02‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015).Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 31,19 Eur palūkanų pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutarties 10.1 punkto nuostatas. 2017-05-04 palūkanų paskaičiavimo akte nurodyta, kad 14,02 Eur palūkanų suma buvo numatyta reikalavimo teisės perleidimo sutartyje, o 17,17 Eur palūkanų sumą ieškovė apskaičiavo už laikotarpį 2014-07-29 iki 2017-05-04. Iš byloje esančios 2009-04-07 kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutarties matyti, kad joje AB „Swedbank“ su atsakovu susitarė dėl 20 procentų dydžio metinės palūkanų normos. Šios sutarties 10.1 punkte nurodyta, kad sutartyje numatytos palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad palūkanos bankui mokamos kas mėnesį, sutartyje numatytą mėnesinio mokėjimo dieną. Taigi ši sutartinė nuostata patvirtina, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi buvo susitaręs dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Byloje esanti 2014-07-29 reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, kad ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė ne tik reikalavimo teisę į pagrindinę atsakovo skolą, bet ir teisę reikalauti kitų su sutarties vykdymu susijusių mokėjimų (reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 punktas). Taigi ieškovė įgijo teisę reikalauti ne tik iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo apskaičiuotų palūkanų priteisimo, bet ir po šios sutarties sudarymo apskaičiuotų palūkanų (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kurie už atlyginimą skolina pinigus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog ieškovės vykdoma veikla nėra susijusi su kreditų teikimu ir dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti mokėjimo palūkanų, vertintina kaip teisiškai nepagrįsta. Teismų praktikoje pažymima, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas, pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl sutarties sąlygų dėl mokėjimo palūkanų dydžio pakeitimo (CK 6.223, 6.228 straipsniai). Byloje taip pat nenustatyta ir kitų CK numatytų pagrindų sumažinti ieškovės reikalaujamą mokėjimo palūkanų dydį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą palūkanų sumą, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tikslinga pakeisti ir ieškovei iš atsakovo priteistą palūkanų sumą padidinti iki 31,19 Eur.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, tai yra sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad dėl skirtingos mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, tai yra pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovas su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ 2009-04-07 kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutarties 10.1 punkte susitarė, kad palūkanos bus skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos. Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 20 procentų sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos priteisimo iki visiško skolos grąžinimo, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis taip pat keistina. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės patenkinta reikalavimų dalis sudaro 92 procentus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 10,50 Eur padidinama iki 13,80 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo O. G. (O. G.) priteistą palūkanų sumą nuo 14,02 Eur padidinti iki 31,19 Eur.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo O. G. (O. G.) 20 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, tai yra 32,16 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017 m. gegužės 9 d., iki pagrindinės skolos sumos grąžinimo dienos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu už akių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo O. G. (O. G.) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 10,50 Eur padidinti iki 13,80 Eur.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovo O. G. (O. G.) 15 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlona Romanovienė