Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. R. S., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, nukentėjusiajam L. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2 gr. Invalidas, pensininkas, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 31 d. apie 18.20 val. Kaune, Ašigalio gatvėje, prie 53 namo, P. R. S., vairuodamas automobilį Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesuvaldė automobilio ir, atsitrenkęs į stovintį automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, apie įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1; 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. R. S. kaltės dėl pažeidimų nepripažino bei paaiškino, kad 2013 m. gegužės 31d. jis atvažiavo paimti draugą su žmona, kuriuos norėjo nuvežti į kapus. Atėjus S. G. ir norint išvažiuoti, pamatė, kad prie pat P. R. S. automobilio yra priparkuotas kitas automobilis, dėl ko P. R. S. buvo sunku išvažiuoti, todėl paprašė S. G., kad šis pareguliuotų jam išvažiavimą. Tik išmanevravus, prie P. R. S. priėjo vyriškis, kuris buvo agresyvus ir reikalavo duoti 200 Lt už neva jo užkliudytą automobilį bei pagriebė P. R. S. už ant kaklo kabėjusio mobilaus telefono. P. R. S. išsigando, kad gali būti sumuštas, todėl nesustojęs išvažiavo. Kad būtų kliudęs kitą automobilį nepajuto. Tą dieną buvo blaivus.

Nukentėjusysis L. Č. parodė, kad 2013 m. gegužės 31d. kartu su žmona ir mažamečiu vaiku išėjus į kiemą pamatė, jog iš kiemo išvažiuodamas automobilis kliudė jo automobilį VW Sharan ir apgadino galinį bamperį. Tada jis pabeldė į išvažiuojančio automobilio galinę dalį bei priėjęs prie vairuotojo pasakė, kad jis kliudė L. Č. automobilį ir pasiūlė kalbėtis dėl padarytos žalos arba kviesti policiją. Vairuotojas buvo P. R. S.. Už kaklo negriebė ir negrasino. Vairuotojas į jį pažiūrėjo keistai, jo reakcija nebuvo adekvati ir vairuotojas su L. Č. nesikalbėjo. L. Č. atrodė, kad vairuotojas galėjo būti neblaivus. Tada iš automobilio išlipo vyriškis ir moteris, kurie atrodė neblaivūs ir L. Č. pradėjo priekaištauti bei kolioti necenzūriniais žodžiais. Tada vairuotojas padidino greitį ir išvažiavo, o L. Č. iškvietė policiją.

Iš L. Č. paaiškinimo matyti, jog jis pastatė savo automobilį VW Sharan, v. n. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bandė išsiparkuoti automobilis Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris priekine dalimi trenkėsi į gatvės bortą bei šiukšliadėžes, o važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į jo automobilio galinį buferį. Opel Omega automobilio vairuotojas iš automobilio neišlipo, tik pravėrė langą, kur jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Opel Omega automobilyje sėdinti moteris ir kitas vyras išlipo, apžiūrėjo automobilį, tuomet moteris sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo (b. l. 9).

L. M. Š. parodė, kad 2013 m. gegužės 31 d. pagal iškvietimą vyko į Ašigalio gatvėje įvykusį eismo įvykį. Nuvykus ten stovėjo automobilis VW Sharan, kurio savininkas nurodė, kad jį apgadinęs automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Apžiūrėjus automobilį, ant jo galinio buferio matėsi apgadinimas. Įvykio vietoje buvo vienas neblaivus vyriškis, kuris kaip paaiškėjo, buvo kartu su pasišalinusiu asmeniu. Pilietis nurodė, jog jis yra S. V., gim. 1960 m. ir kuris matėsi, jog yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis paaiškino, kad jie iki įvykio su pasišalinusiu asmeniu girtavo.

Liudytojas S. G. parodė, kad įvykio dieną P. R. S. paprašė, kad S. G. jam pareguliuotų išvažiavimą, nes netoli jo automobilio stovėjo kitas automobilis. S. G. jam pareguliavo. S. G. nematė, kad P. R. S. būtų kliudęs automobilį. P. R. S. išmanevravus, prie jo pribėgo vyriškis ir pradėjo jį keikti, grasinti bei reikalavo 200 Lt, tačiau už ką, S. G. nesuprato. P. R. S. greitai išvažiavo iš kiemo. S. G. neblaivus nebuvo ir policijos pareigūnui nesakė, kad jie su P. R. S. tą dieną gėrė.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio vieta bei automobilio VW Sharan sustojimo vieta bei jame nurodyta, kad automobilio VW Sharan apgadintas galinis bamperis. (b. l. 2).

Iš fotonuotraukų matyti abiejų automobilių apgadinimai. (b. l. 3-6).

Iš transporto priemonės Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto matyti, kad apibraižytos visos išorinės kėbulo detalės, todėl su kuria vieta buvo kliudytas automobilis VW Sharan nustatyti nėra galimybės (b. l. 10).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas nežymiai apgadintas automobilio VW Sharan galinis buferis (b. l. 7).

Iš nukentėjusiojo L. Č. parodymų, jo pirminių paaiškinimų matyti, kad jis davė nuoseklius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kurioms esant L. Č. turėtų pagrindą apkalbėti P. R. S.. Be to jo parodymus pilnai patvirtina byloje surinkti ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai. Iš eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti, kad automobilio VW Sharan (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis buferis, o automobilis Opel Omega apgadintas visas. Iš nukentėjusiojo L. Č. parodymų matyti, kad minėtas apgadinimas atsirado po kontakto su P. R. S. vairuojamu automobiliu. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad minėto automobilio apgadinimas, jo nuomone, buvo šviežias. Nors liudytojas S. G. parodė, kad jis nematė, jog P. R. S. būtų kliudęs kitą automobilį, tačiau minėto liudytojo parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, todėl jais nesiremia, nes nustatyta, kad jis yra P. R. S. pažįstamas bei jo parodymus paneigia nukentėjusysis L. Č.. Taip pat nustatyta, kad liudytojo S. G. parodymai prieštarauja liudytojo M. Š. parodymams, todėl daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog P. R. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad P. R. S., kliudęs bei apgadinęs L. Č. priklausantį automobilį, nesusitaręs su L. Č. dėl žalos atlyginimo bei nepranešus policijai, iš įvykio vietos išvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Iš nukentėjusiojo L. Č. parodymų matyti, kad jis stabdė jo automobilį kliudžiusį automobilį ir jo vairuotojui pasiūlė tartis dėl žalos atlyginimo arba kviesti policiją, tačiau jis nesustojęs, iš kiemo išvažiavo, o L. Č. iš karto apie įvykį pranešė policijai. Iš P. R. S. paaiškinimo matyti, kad L. Č. jam sakė, jog P. R. S. apgadino jo automobilį, tačiau kadangi L. Č. elgėsi agresyviai, bijodamas jo, P. R. S. išvažiavo. Pažymėtina, kad P. R. S. , būdamas atidus ir rūpestingas, nemažą vairavimo stažą turintis vairuotojas, iš L. Č. elgesio turėjo suvokti, jog galimai padarė eismo įvykį ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, P. R. S. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei nesusitarus dėl eismo įvykio, nepranešus apie tai policijai, vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Tokie P. R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. R. S. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. R. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje buvo baustas už KET pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pažeidimus padarė neįgalus asmuo bei sulaukęs 65 metų amžiaus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. R. S. skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose. Už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1d., skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (LR ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

P. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, priešingu atveju ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, turi būti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Kaunas, Chemijos g. 4B).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.