Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-947-324/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
e2S-947-324/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00054-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-947-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00054-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3551-285/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimo atlikti administravimo mokesčio perskaičiavimą, taikant Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948, Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus, pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašo pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus – 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)2-6797 išdėstytą įpareigojimą atlikti ieškovės administruojamų namų savininkams administravimo mokesčio perskaičiavimus, taikant atsakovės 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948 ir Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus.

2015 m. sausio 21 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei inicijuoti ir atlikti ieškovės pakeitimą kitu administratoriumi pagal 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)2-6797 išdėstytą įpareigojimą ar vėlesnius reikalavimus, kylančius 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)2-6797 įpareigojimo pagrindu, veiksmus. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. raštu atsakovė įspėjo ieškovę, jog per 5 darbo dienas nuo įpareigojančio rašto gavimo nepateikus atsakovei informacijos apie atliktą perskaičiavimą, atsakovė pakeis ieškovę kita administratore. 2015 m. sausio 16 d. atsakovės raštas Nr. (33.200)2-336 rodo, kad atsakovė ketina pakeisti ieškovę kita administratore.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau išspręstas ir atmestas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi. Prie 2015 m. sausio 21 d. pakartotinio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl ieškovės pakeitimo kita administratore. Sprendė, kad 2015 m. sausio 16 d. rašte pateikiama atsakovės nuomonė dėl administravimo mokesčio perskaičiavimo, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka.

Teigia, kad pagal 2014 m. gruodžio 2 d. raštą, atsakovei negavus informacijos apie atliktus perskaičiavimus, ji imsis priemonių, numatytų LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 17 punkte, t.y. pakeis ieškovę kita administratore, tas pats nurodyta ir atsakovės 2015 m. sausio 16 d. rašte.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2014 m. gruodžio 2 d. rašte nurodyto įpareigojimo įgyvendinimu, tuo tarpu 2015 m. sausio 21 d. prašyme ieškovė prašė uždrausti atsakovei inicijuoti bei atlikti ieškovės pakeitimą kita administratore. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, ieškovė turi teisę reikšti pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo to, kad pirminis prašymas buvo atmestas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl teismas negalėjo remtis 2015 m. sausio 19 d. nutartimi. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti teikiamas atsiradus papildomų aplinkybių. 2015 m. sausio 21 d. prašymo pateikimą lėmė tai, kad, pareiškus ieškinį teisme, atsakovė ir toliau laikėsi 2014 m. gruodžio 2 d. rašte išdėstytos pozicijos dėl administratorės pakeitimo (tai patvirtina 2015 m. sausio 16 d. raštas).

Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl ieškovės pakeitimo kita administratore. Ieškovės nuomone, kelis kartus raštu išdėstyta atsakovės pozicija dėl ketinimo priimti sprendimą pakeisti administratorę yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog egzistuoja realus pavojus, kad, neuždraudus atsakovei priimti tokio sprendimo, ieškovė bus pakeista kita administratore ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomu. Pagal Pavyzdinių nuostatų 17 punktą administratorius pakeičiamas atsakovės direktoriaus sprendimu. Administratoriaus pakeitimo procedūra nėra sudėtinga, todėl atsakovės 2014 m. gruodžio 2 d. įspėjimas apie tokio sprendimo priėmimą bei pakartotinis 2015 m. sausio 16 d. raštas rodo pavojų, jog toks sprendimas tikrai bus priimtas. Panašaus pobūdžio bylose, kuriose prašoma pripažinti priimtus sprendimus neteisėtais, laikoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1526-798/2012). Tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovės 2014 m. gruodžio 2 d. įpareigojimas perskaičiuoti administravimo mokesčius būtų pripažintas neteisėtu ir ieškovė tokių perskaičiavimų negalėtų atlikti, todėl realus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė iki ginčo pabaigos nebūtų pakeista kita administratore. Neuždraudus atsakovei priimti sprendimo dėl administratoriaus keitimo, status quo padėtis iki ieškinio pareiškimo nebus išsaugota, teisių gynimas ieškovei taps beprasmis.

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Prašomas taikyti draudimas neapribos atsakovės kompetencijos vykdyti ieškovės kaip administratorės veiklos priežiūrą, kadangi prašoma uždrausti tik administratorės pakeitimą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neigiamų padarinių atsakovei, net jei būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas. Reikalavimas atlikti mokesčio patikslinimą ieškovei liktų galioti, o jo nevykdant, atsakovė galėtų nevaržomai imtis numatytų priemonių. Kitu atveju atsakovė įgytų perdėtą pranašumą, teismo sprendimo vykdymas taptų itin sudėtingas ar net neįmanomas, nes daugiabučių namų administravimas būtų perduotas kitam asmeniui.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė tiek ginčijamu įpareigojimu, tiek pakartotiniu raštu informavo ieškovę, kad ji turi laikytis teisės aktų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo objektų administravimą, nuostatų bei teisingai skaičiuoti savininkams mokestį už administravimą. Tiek ginčijamame įpareigojime, tiek pakartotiniame rašte nurodomos analogiškos nuostatos, o pakartotiniame rašte nenurodomos jokios naujos aplinkybės, taip pat nenurodoma, kad ieškovė yra keičiama nauja administratore. Dėl to nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad, gavus pakartotinį atsakovės raštą, atsirado naujos aplinkybės, dėl kurių iš naujo turi būti svarstomas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pakartotinis atsakovės raštas gali būti vertinamas kaip aktyvūs atsakovės veiksmai, siekiant pakeisti ieškovę kita administratore. Ginčijamu įpareigojimu ieškovė yra įpareigota tik perskaičiuoti administravimo mokesčius, permokos grąžinimo būdas nenurodytas, nėra prašoma iš karto grąžinti gyventojams permokėtas sumas. Dėl to turi susitarti ieškovė ir butų savininkai, nes permokėtos lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Pažymi, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 3T-2348 pagrindu atsakovė buvo įpareigota imtis priemonių pažeidimams pašalinti, dėl ko 2014 m. gruodžio 2 d. raštas ieškovei ir buvo išsiųstas. Minėtame nutarime konstatuota, kad laikotarpiu nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų įsigaliojimo 2013 m. birželio 28 d. iki kol Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeitė šiuos įsakymus ir priėmė naujus, leisdamas bendrojo naudojimo objektų administratoriams taikyti naujus, didesnius tarifus, bendrojo naudojimo objektų administratoriai turėtų taikyti 2013 m. birželio 28 d. priimtuose įsakymuose nurodytus tarifus, o jeigu taikė didesnius tarifus, turėtų juos perskaičiuoti ir grąžinti gyventojams permokėtą sumą. Nurodo, kad pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismui nusprendus tenkinti ieškovės skundą, iki ginčijamo įpareigojimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų ir tuo labiau netaptų negalimas įvykdyti, ieškovei tiesiog reikėtų perskaičiuoti numatytą administravimo mokestį. Sąskaitų perskaičiavimas negali būti priešpastatomas viešojo intereso pažeidimo toleravimui, butų ir kitų patalpų savininkai privalo gauti teisingai apskaičiuotas sąskaitas, o atsakovė privalo užtikrinti, kad administratorius tinkamai vykdytų jam numatytas pareigas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ir Kauno miesto gyventojų interesus, nes gyventojams nebūtų grąžintos permokos, ir atsakovės teises, nes ji negalėtų vykdyti nurodyto Kauno apygardos prokuratūros nutarimo. Mano, kad ieškovės teiginiai yra pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, o tai negali būti laikoma tinkamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (uždrausti atsakovei inicijuoti ir atlikti ieškovės pakeitimo kita administratore veiksmus), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 str. 1 d., 145 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

Sutiktina su apeliante, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės paskyrimo klausimas 2015 m. sausio 19 d. nutartyje nebuvo nagrinėtas, tačiau dėl to skundžiama nutartis nėra neteisėta.

Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1dalis). Taigi, ieškovės ieškinio patenkinimo atveju byloje būtų priimtas sprendimas pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)2-6797 išdėstytą įpareigojimą ieškovei UAB „Būsto valda“ atlikti administruojamų namų savininkams administravimo mokesčio perskaičiavimus taikant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymų Nr. A-1941, Nr. A-1946, Nr. A-1947, Nr. A-1948 ir Nr. A-1950 galiojimo laikotarpiu juose nurodytus tarifus. Šiuo raštu ieškovė nekeičiama kita daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore. Apeliantės argumentus apie kitokį rašto turinį paneigia minimo pobūdžio ieškinio nebuvimas. Dėl to akivaizdu, jog ieškovės pageidaujama laikinoji apsauga – draudimas atsakovei ją pakeisti kita administratore – su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais niekaip nėra susijusi. Skųsdama apeliacine tvarka vertinamą procesinį sprendimą, ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1526-798/2012. Pastarosios bylos ieškinys buvo pateiktas dėl bankrutuojančios įmonės akcininkų sprendimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, kaip priimtais neteisėtai inicijuotame ir sušauktame susirinkime bei pažeidžiančiais imperatyvias LR Įmonių bankroto įstatymo bei LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymą, bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas ir kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (akcininkai buvo nutarę pavesti bankrutuojančios įmonės administratoriui vesti derybas dėl atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais sąlygų tvarkos ir terminų, tuo tikslu atkurti bendrovės mokumą ir nutraukti bankroto bylą LR Įmonių bankroto įstatymo 27 str. 2 p. arba 3 p. pagrindais; tokį nutarimą realizavus, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju būtų nebeįmanomas). Nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas susijęs su ieškovei skirto įpareigojimo perskaičiuoti mokesčius teisėtumo patikrinimu, ieškiniu nėra ginčijami atsakovės veiksmai dėl administratorės pakeitimo.

Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl nagrinėjamam klausimui nėra aktualūs apeliacinio skundo motyvai, susiję su 2014 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (33.200)2-6797 išdėstytų įpareigojimų ieškovei įvykdymu, jei ieškinys būtų atmestas. Atsakovė pagrįstai teigia, kad tada ieškovei tiesiog reikėtų perskaičiuoti administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų administravimo mokestį ir pateikti gyventojams informaciją, kodėl mokestis yra perskaičiuojamas. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimas turi viešojo intereso aspektą, todėl sąskaitų perskaičiavimas, t.y tam skirtinos papildomos ieškovės darbo sąnaudos, negali būti laikomas ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimu. Bet kokiu atveju ieškovės nurodoma laikinoji apsauga būtų neadekvati galimam teismo sprendimui kaip priemonė, nesusijusi su atsakovės įpareigojimu ieškovei perskaičiuoti gyventojų sumokėtą administravimo mokestį ir ieškinio reikalavimu šį įpareigojimą pripažinti neteisėtu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė