Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų V. R. ir A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. B., V. J., E. B., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal pareiškėjų pareiškimą teisme 2018 m. liepos 11 d. iškelta civilinė byla. Pareiškėjai prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad mirusiajam A. B. priklausė ½ dalis turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė; 2) nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėjai V. R. ir A. B. priėmė palikimo dalį, atsiradusį po savo tėvo A. B. mirties, pradėdami ją faktiškai valdyti. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjų tėvai yra suinteresuotas asmuo V. B. ir A. B., kuris (duomenys neskelbtini), mirė. Nurodė, kad tarp pareiškėjų tėvų buvo sudaryta santuoka, kuri 1996 m. sausio 24 d., buvo nutraukta (santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjų tėvai, santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu. Nutraukiant santuoką, turtas nebuvo padalintas, turtas įregistruotas pareiškėjų mamos vardu, ji ir pareiškėjai, po santuokos nutraukimo, ir liko gyventi šiam bute. Nurodė, kad pareiškėjų tėvas sudarė naują santuoką su V. J., jiems gimė sūnus E. B.. Mano, kad yra pagrindas jų tėvų įgytą butą padalinti lygiomis dalimis, nustatant, kad A. B. priklauso ½ dalis turto. Nurodė, kad po tėvo mirties, pareiškėjams esant nepilnamečiams, jų įstatyminė atstovė – mama, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo jų vardu nesikreipė, tačiau po tėvo mirties likusią turto dalį pradėjo faktiškai valdyti, bute gyveno, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Pareiškėjams sulauks pilnametystės, jie ir toliau turtu rūpinasi, jį remontuoja, moka komunalinius mokesčius. Mirusio tėvo sūnus E. B. niekada butu nesinaudojo, juo nesirūpino, tėvo palikimo nepriėmė. Nurodė, kad juridinių faktų nustatymas reikalingas, jog pareiškėjai galėtų paveldėti po jų tėvo A. B. mirties atsiradusį palikimą.

Pareiškėjų V. R. ir A. B. atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 24 d. sprendimu santuoka tarp V. B. ir A. B., sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta, įrašas apie tai ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini).

V. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B..

V. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. B., kuri (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. R..

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas/patalpa – butas (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. B., pagal 1992 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartį pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374, Nr. 1-1695.

Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. gegužės 28 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)

Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. B. mirė.

Raseinių rajono notarė Alina Saročkaitė raštu informavo, kad po A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pateiktas nekilnojamojo turto paieškos išrašas patvirtina, kad A. B. nekilnojamojo turto neturi.

Iš pateiktų mokėjimo kvitų, sudarytų sutarčių, sąskaitų faktūrų, sąmatų nustatyta, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo atliekami remonto darbai perkami ir montuojami langai, statomos šildymo sistemos, katilai, atliekas pastato šiltinimas ir kiti darbai.

Iš Drevernos DNSB „Alyvos“ bendrijos pirmininkės pažymos nustatyta, kad V. B. bute gyvena nuo 1984 metų, nuo 1994 metų A. B. su šeima nebegyveno, bute liko gyventi V. B. ir jų vaikai. Nurodė, kad 2009 metais V. B. ir jos vaikai už namo renovacija sumokėjo 1551,49 Eur (5357 Lt), bute įsirengė naują šildymo sistemą. V. B. dabar bute gyvena viena, tačiau vaikai nuolat lankosi bute, jį prižiūri, remontuoja, įsiskolinimų bendrijai neturi.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad mirusiajam A. B. priklausė ½ dalis turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta V. B. ir A. B. būnant santuokoje, tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nors santuokos metu įgytas turtas įformintas vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens V. B. – vardu, jis laikytinas priklausančiu abiem sutuoktiniams – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodeksas 21 straipsnio 3 dalis, CK 25 straipsnio 1, 3 dalys, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Santuokos nutraukimo metu turto nepadalinus, šis turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Preziumuojama, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvusių sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus faktinius bylos duomenis, pareiškėjų atstovės ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Konstatuotina, kad pareiškėjui nėra galimybės kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Dėl juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėjai V. R. ir A. B. priėmė palikimo dalį, atsiradusį po savo tėvo A. B. mirties, pradėdami ją faktiškai valdyti.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y., faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Pareiškime nurodytos aplinkybės, prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. B. ir jos tuo metu nepilnamečiai vaikai – pareiškėjai po jų tėvo A. B. mirties ir toliau gyveno V. B. ir A. B. santuokoje įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, jį tvarkė. Pareiškėjams tapus pilnamečiais jie patys, kaip veiksnūs asmenys, butu rūpinosi, jį padėjo išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad po tėvo A. B. mirties pareiškėjai atstovaujami savo įstatyminės atstovės – mamos V. B., o vėliau ir tapę pilnamečiai iš karto pradėjo valdyti, prižiūrėti, rūpintis tėvų santuokoje turtu. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pareiškėjai V. R. ir A. B., atstovaujami savo įstatyminės atstovės mamos V. B., per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos savo aktyviais veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo palikimą valdyti ir juo naudotis, o tapę pilnamečiais – veiksniais asmenimis šiuo turtu toliau naudojasi, juo rūpinasi, t. y. patys faktiški jį valdo, todėl laikytina, kad V. R. ir A. B. palikimą (jo dalį) atsiradusią po jų tėvo mirties, priėmė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2002 m. liepos 30 d., nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimo dalį atsiradusią po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.