- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1644-577/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-07316-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. (A. Š.) ieškinį atsakovei A. Š. dėl bendravimo su vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2008-08-29 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4, 5 punktus, nustatant bendravimo su dukra D. Š., gim. 2006-10-29, ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) iki dukra taps pilnametė, tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką tėvo pasirinkimu arba visam savaitgaliui nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., arba tik vienai savaitgalio dienai (šeštadieniui ar sekmadieniui) nuo 10 val. iki 20 val. Apie šiame punkte nurodytą vaiko paėmimą visam savaitgaliui arba tik vienai savaitgalio dienai tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai. Kitas savaitgalis yra skiriamas motinai. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką leidžiama tik suderinus su motina. Tuo atveju, jeigu tėvas neketina pasinaudoti šiame punkte nurodyta teise, tai apie tai privalo informuoti motiną prieš dvi dienas iki numatytos pasimatymo su dukra dienos; 2) tėvas turi teisę paimti dukrą Naujųjų metų, Šventų Velykų ir Kūčių bei Kalėdų švenčių metu, informuodamas motiną prieš dvi dienas iki švenčių. Tėvas turi teisę paimti dukrą pirmą arba antrą dieną nuo 10 val. iki 20 val.; 3) kas antrus metus (neporiniais metais) tėvas turi teisę švęsti su dukra jos gimtadienį. Jeigu dukros gimtadienio diena tenka darbo dienai, tai tėvas turi teisę paimti vaiką tą dieną nuo 18 val. iki 21 val. Jeigu dukros gimtadienio diena tenka nedarbo dienai, tai tėvas turi teisę paimti vaiką tą dieną nuo 10 val. iki 20 val. Kitus metus (poriniais metais) šią šventę su vaiku praleidžia motina. Apie šiame punkte nurodytą vaiko paėmimą tėvas visada privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai; 4) kasmet tėvas turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, birželio 28 dieną, ir tėvo dieną, nes šias šventes švęsti su vaiku jo motina neturi jokio intereso. Jeigu tėvo gimtadienio diena tenka darbo dienai, tai tėvas turi teisę paimti vaiką tą dieną nuo 18 val. iki 21 val. Tėvo gimtadienio dieną, tenkančią nedarbo dienai, ir tėvo dieną tėvas turi teisę paimti vaiką tą dieną nuo 10 val. iki 20 val. Apie šiame punkte nurodytą vaiko paėmimą tėvas privalo pranešti iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko motinai; 5) tėvas turi teisę paimti dukrą pusei savo kasmetinių atostogų, bet ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tėvas gali paimti dukrą ne anksčiau kaip pirmąją kasmetinių atostogų dieną nuo 10 val. ir privalo pristatyti ją paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Tėvas apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti dukrą, turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki pirmos kasmetinių atostogų dienos; 6) tėvas gali paimti vaiką į kelionę (užsienį), tačiau vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą; 7) jeigu bendravimo su tėvu dieną vaikas negali būti tėvo paimamas ir išvežamas dėl ligos, tai tėvas turi teisę lankyti vaiką ir bendrauti su juo jo gyvenamoje vietoje su motina suderintu laiku. Tokiu atveju motina privalo sudaryti sąlygas tėvui aplankyti vaiką; 8) visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais tėvas paima vaiką iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Motina privalo informuoti tėvą apie darželio, kuri vaikas lanko, adresą; 9) visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais tėvas privalo dukrą D. Š. pristatyti į jos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, motina privalo nedelsiant pranešti tėvui vaiko naujos gyvenamosios vietos adresą; 10) tėvas ir motina nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukros kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 11) motina kiekvieną dieną sudarys sąlygas dukrai nepiktnaudžiaujant ir netrukdomai telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ir būdais bendrauti su tėvu; 12) tėvas, motinai pageidaujant, privalo informuoti pastarąją apie pasimatymų su dukra eiga; 13) motina, tėvui pageidaujant, privalo informuoti pastarąjį apie dukros auklėjimo, jos priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą; pakeisti 2008-08-29 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 p., sumažinant priteistą iš ieškovo išlaikymą dukrai iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti sprendimu patvirtintos sutarties 4, 5 p., nustatant šią bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: 1) iki dukrai sueis 10 metų, tėvas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir/ar sekmadienį iki 20 val. Apie vaiko paėmimą tėvas turi informuoti iš anksto, t.y. prieš 1 dieną iki numatomo pasimatymo su vaiku. Kitas savaitgalis skiriamas motinai; 2) iki dukrai sueis 10 metų, tėvas turi teisę susitikti 2 kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 val. iki 20 val. ir bendrauti vaiko gyvenamoje vietoje (jo neišvežant); 3) vaiko gimimo dieną vaikas švenčia savo įprastoje aplinkoje (gyvenamoje vietoje, ugdymo įstaigoje). Tėvas iš anksto, t.y. prieš 1 dieną, bus informuojamas apie gimtadienio šventės laiką ir turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje; 4) vaikui sergant (priklausomai nuo gydytojų rekomendacijų), susitikimo su tėvu dienomis leidžiama susitikti su vaiku jo gyvenamoje aplinkoje. Apie vaiko ligą, gydymą ir lankymą tėvas bus informuojamas per vieną dieną; 5) tėvas gali pasiimti vaiką vieną (pirmą arba antrą) Velykų, Kalėdų švenčių dieną nuo 10 iki 20 val. Kurią dieną vaikas praleis su tėvu, tėvas ir motina suderins tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki švenčių; 6) iki vaikui sueis 10 metų, tėvas savo kasmetinių atostogų metu (ne daugiau kaip 14 kal. d.), jei atostogos nesutampa su motinos atostogomis, gali susitikti su vaiku kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val., ir pristatyti ją vakare į gyvenamąją vietą; 7) motinos pusės? kasmetinių atostogų metu (ne daugiau 14 kal. d.) motina turi teisę visą laikotarpį praleisti su vaiku, išvykti į kelionę Lietuvoje ar užsienyje. Tėvas apie numatomas atostogas bus informuojamas prieš dvi savaites iki numatomų atostogų pradžios; 8) kasmet motina turi teisę švęsti su dukra savo gimimo dieną bei Motinos dieną, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų yra bendravimo su vaiku dienos; 9) kasmet tėvas turi teisę švęsti su dukra savo gimimo dieną bei Tėvo dieną. Jeigu tėvo gimimo diena tenka darbo dienai, tai tėvas turi teisę vaiką paimti tą dieną nuo 18 iki 20 val. Jeigu gimimo diena tenka nedarbo dienai, tai tėvas turi teisę paimti vaiką tą dieną nuo 10 iki 20 val. Apie vaiko paėmimą tėvas turi informuoti vaiko motiną prieš 2 dienas; 10) senelių gimtadienių- jubiliejų metais, abu tėvai, nepriklausomai nuo nustatytų bendravimo dienų, leis vaikui dalyvauti senelių jubiliejų šventėse. Apie numatomus jubiliejus abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatyto jubiliejaus šventės; 11) tėvas nedarys kliūčių ir išduos nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms, gydymui ar kitiems veiksniams, kada teisės aktai numato abiejų tėvų sutinimo būtinybę; 12) tėvui pageidaujant , kad dukra bendrautų su juo ryšio priemonėmis (telefonu), tėvas įsipareigoja nupirkti vaikui ryšio priemones ir apmokėti jų sąskaitas; 13) visais šioje bendravimo tvarkoje nustatytais atvejais tėvas paima ir pristato vaiką į jos gyvenamąją vietą. Pasikeitus gyvenamajai vietai, motina nedelsiant privalo pranešti naujos gyvenamosios vietos adresą; 14) tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie pasimatymų su dukra eigą, jos elgesį ir kt.; pakeisti sprendimu patvirtintos sutarties 2 p., padidinant priteistą išlaikymą iš ieškovo dukrai iki 950 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2011-01-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2008-08-29 Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5 punktus ir išdėstė taip:
Nustatyti ieškovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra D. Š., gim. 2006-10-29, bendravimo tvarką:
Metų porinių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais tėvas, įspėjęs vaiko motiną A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš tris dienas, gali paimti dukrą nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; nuo šešių metų amžiaus vaikas porinių savaičių savaitgaliais bendrauja su tėvu nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val.Kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš vieną dieną, turi teisę paimti dukrą iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinti jį motinai iki 19 val.Poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku šias šventes:
Kalėdas, gruodžio mėn. 24, 25 ir 26 d., įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.Vaiko gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas ir informavęs, gali paimti vaiką 11 val. ir privalo grąžinti jį namo tą pačią dieną 19 val.
Krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) sekmadienį ir pirmadienį, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, gali paimti vaiką kiekvieną dieną 11 val. ir privalo grąžinti jį namo atitinkamai tą pačią dieną 19 val.
Kasmet tėvas, pranešęs vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę tėvo gimtadienio dieną, tėvo dieną paimti dukrą nedarbo dieną 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos arba darbo dieną 17 val. iš vaiko darželio arba gyvenamosios vietos, ir grąžinti vaiką motinai į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.Tėvo atostogų metu vaiko bendravimas su tėvu derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą; nuo šešerių metų amžiaus vaikas tėvo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu iki dviejų savaičių.Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.Vaiko tėvui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, vaiko tėvas privalo nedelsiant vaiko motiną informuoti apie vaiko ligą.Vaikui susirgus, vaiko motina privalo nedelsiant vaiko tėvą informuoti apie vaiko ligą. Vaiko tėvui nepaėmus dukros pagal nustatytą grafiką darbo dienomis, savaitgaliui, metinių švenčių proga, dukros, savo gimtadienio proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.Vaiko tėvui pageidaujant su dukra bendrauti mobiliu telefonu nuo 11 iki 19 val., telefono aparatą nupirkti vaikui ir apmokėti jo sąskaitą turi vaiko tėvas. Bendravimas vaiko tėvo su vaiku kitomis ryšio priemonėmis (kompiuteriu) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Likusią ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš ieškovo A. Š. ir atsakovės A. Š. į valstybės biudžetą po 8,93 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Grąžino ieškovui iš valstybės biudžeto pajamų 132 Lt žyminio mokesčio, atsakovei - 133 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaiko ir tėvo nuolatinis kontaktas nutrūko nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio, vaiko tėvas gyvena su vaikui svetimu asmeniu, vaikas turi sveikatos problemų, o nakvynė naujoje, nepažįstamoje vietoje gali sukelti stresą ir neigiamus išgyvenimus, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad vaikas priprastų ir prisirištų prie tėvo, pagerėtų jų bendravimas ir tai turi vykti vaiko gyvenamoje vietoje, ir tik vaikui paaugus, galima pasiūlyti jam nakvoti tėvo bute. Pažymi, jog tėvo bute gyvena didelis šuo, kuri nėra pripratęs prie vaikų ir gali kelti vaikui grėsmę. Ieškovas iki kreipimosi į teismą nerodė jokios iniciatyvos vaiko auklėjime, bendravime su dukra, išlaikymą teikė tik tokio dydžio, kiek buvo nustatyta teismo sprendimu. Be to, gydytojos vaikų psichiatrės išvadoje nurodoma, kad dukrai Donatai būtina stabili, emociškai saugi ir priimanti aplinka, saugus ryšys su mergaitei reikšmingais suaugusiais, vienareikšmiškai apibrėžtos leistino elgesio ribos, o visi asmenys, dalyvaujantys jos auklėjime, turi kelti jos elgesiui vienodus reikalavimus ir vienodai reaguoti į jos tinkamą ir netinkamą elgesį, taip pat reikalingos vaikų psichiatro ar psichologo konsultacijos motinai ir mergaitei, papildomas vaiko lavinimas, atsižvelgiant į vaiko polinkius ir gebėjimus, vengiant perkrovimo, bei iki stabilizuosis mergaitės emocinė būsena, vengti dažnų aplinkos pasikeitimu. Tačiau teismas į specialistės išvadą neatsižvelgė. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad jos nurodyta šalių pareiga dėl bendravimo su vaiko seneliais jų švenčių metu nustatymo yra perteklinė, kadangi tokią pareigą numato įstatymas, be to, dėl to su ieškovu kaskart kyla konfliktai ir ginčai, todėl būtina kuo aiškiau, išsamiau bei konkrečiau nustatyti šalių teises ir pareigas šiuo klausimu. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas, jog vaiko išvykimas į kelionę turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju yra nekonkretus, netikslus ir sunkiai įgyvendinamas, todėl naikintinas. Teismas nevertino atsakovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje nurodytų 1.7, 1.8 punktų. Be to, negalima sutikti su teismo sprendimo rezoliucine pastraipa, kurioje nustatyta, kad poriniais metais tėvas praleidžia su vaiku vaiko gimimo dieną, įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas ir informavęs gali paimti vaiką 11 val. ir privalo grąžinti jį namo tą pačią dieną 19 val. Nustatydamas tokią vaiko gimimo dienos praleidimo tvarką teismas tuo pačiu atmetė atsakovės prašymą, jog vaiko gimimo dieną vaikas švenčia savo įprastoje aplinkoje, o tėvas iš anksto turi būti informuojamas apie vaiko gimtadienio šventės laiką ir turės teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pakeistas vaiko išlaikymo dydis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovės darbo užmokestis 2010 metais sudarė 2100 Lt per mėnesį, kai tuo tarpu 2008-2009 metais darbo užmokestis buvo 3000 Lt per mėnesį. Vaikas nuo 2009-09-12 pradėjo lankyti lopšelį-darželį, už kurį atsakovė kas mėnesį moka, be to, vaikas lanko būrelius, už kuriuos taip pat atsakovė moka. Be to, atsakovė pateikė draudimo liudijimus, iš kurių matyti, kad mokamos draudimo įmokos. Dėl visų padidėjusių išlaidų ir sumažėjusio darbo užmokesčio atsakovė buvo priversta pasiimti vartojimo paskolą, už kurią šiuo metu vis dar moka nustatyto dydžio įmokas. Taip pat pažymi, kad vaikas turi mitybos ir kitų sveikatos sutrikimų, todėl išlaidos jo maitinimui yra padidėjusios. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės turtinės padėties esminio pablogėjimo, vertina kritiškai.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog nesutinka su atsakovės nurodytais argumentais ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo nustatytas pereinamasis laikotarpis (kol vaikui sukaks 6 metai) yra nepakankamas ir kodėl jį būtina pratęsti iki 10 metų. Bylos duomenimis yra patvirtinta, kad tėvo ir dukros bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs, šalims nutraukus santuoką ieškovas ir toliau reguliariai bendravo su dukra, pasiimdavo ją iš jos gyvenamosios vietos, nepaisant to, kad tėvas gyvena skyrium nuo dukros, mergaitės ryšys su tėvu egzistuoja, dukra pažįsta tėvą ir jo sutuoktinę, kiekvieną kartą džiaugiasi, kai tėvas atvažiuoja jos pasiimti ir mielai bei šiltai bendrauja. Pereinamojo laikotarpio pratęsimas gali padaryti dar didesnę žalą vaikui, nes apribojus vaiko bendravimą su tėvu vaikas dar labiau atpras ir atitols, glaudžius vaiko ir tėvo santykius sukurti bus dar sunkiau. Atkreipia dėmesį, kad medikų išvadoje nėra nurodytas joks terminas, iki kada vaikas negali būti paimamas nakvoti pas tėvą, nėra nustatyta, kad atsakovės reikalaujami apribojimai yra būtini siekiant pagerinti vaiko emocinę būseną. Be to, kai tėvas bendrauja su dukra, jis kiekvieną kartą pasiima ją pas save į namus, toje pačioje vietoje jis mergaitę valgydina, guldo pietų miego, jie kartu žaidžia. Ieškovo namų aplinka mergaitei kuo puikiausiai žinoma, nes mergaitė nuo gimimo ten gyveno, turi savo atskirą erdvę, lovytę, žaislų. Ši aplinka yra pilnai pritaikyta vaikui gyventi, yra stabili ir emociškai saugi. Ieškovas patvirtina auginantis šunį, tačiau jo šuo yra rotveilerių veislės, ši veislė nėra įtraukta į agresyvių šunų sąrašą, patvirtintą LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117. Šuo yra prižiūrimas ir periodiškai skiepijamas, jis yra ramus, visiškai neagresyvus ir myli vaikus. Mergaitei gimus, šis šuo jau buvo pas ieškovą šalims dar būnant santuokoje, jie bendrai jį augino, dėl to mergaitė šunį gerai pažįsta, mėgsta su juo žaisti. Šuo niekada anksčiau nėra sužalojęs vaiko ir nėra sukėlęs žalos grėsmę, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis gali tokią grėsmę kelti dabar. Priešingai, buvimas kartu su šunimi ir žaidimas su juo gali pagerinti vaiko emocinę būseną. Ieškovas visiškai nesutinka su atsakovės reikalaujama nustatyti tvarka dėl vaiko gimtadienio, nes tokia tvarka, kurios prašo atsakovė, riboja vaiko bendravimą su tėvu, neužtikrina motinos ir tėvo lygių teisių savo vaiko atžvilgiu. Tėvui taip pat turi būti sudaryta galimybė vaikui suorganizuoti gimtadienio šventę. Jei tėvas organizuos mergaitei gimtadienio šventę, jis noriai užtikrins, kad mergaitė tą dieną galėtų bendrauti su jai artimais žmonėmis.
Taip pat ieškovas nurodo, jog atsakovė prie apeliacinio skundo prideda įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, tačiau atsakovė jų nepateikė, tai, vadovaujantis draudimu teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, šie įrodymai neturėtų būti vertinami ir turėtų būti atmesti. Be to, viena iš būtinų sąlygų, kuri privalo būti nustatyta sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo klausimą, yra tėvų galimybė teikti išlaikymą. Būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį. Ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo, dabar jis gauna tik 1124 Lt darbo užmokestį. Ieškovui sukūrus šeimą, jam atsirado papildomų finansinių įsipareigojimų. Todėl, atsižvelgiant į labai sunkią ieškovo finansinę būklę ir į tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, tikslinga iš ieškovo priteisti mažesnę dalį išlaikymo nei atsakovei tenkanti dalis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9335-611/2008 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią dukters D. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Susitarta, kad A. Š. gali su dukra matytis kiekvieną savaitgalį, kas antrą šventinę dieną ir kas antrą dukters atostogų dieną, bet įsipareigoja parvežti dukrą iki 20 val. vakaro iki kol jai sukaks 10 metų. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl mergaitės tėvo bendravimo su dukra.
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-08-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9335-611/2008 buvo nuspręsta dėl nepilnametės D. Š. gyvenamosios vietos ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (sutarties 1, 4, 5 p. p.). Todėl, kilus ginčams tarp šalių dėl vaiko bendravimo su ieškovu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybės dėl bendravimo su vaiku tarp buvusių sutuoktinių iš esmės pasikeitė, ir dėl to yra pagrindas pakeisti sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.53 str. 3 d.).
Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos tesimo sprendimu ir prašo jį pakeisti, kadangi vaiko ir jo tėvo nuolatinis kontaktas nutrūko nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio, tėvas gyvena su svetimu asmeniu, be to, vaikas turi sveikatos problemų, todėl nakvynė nepažįstamoje vietoje gali sukelti stresą ir neigiamas pasekmes. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos išvada, kad esant tokioms aplinkybėms tikslinga gerinti vaiko bendravimą su ieškovu ir pratinti jį prie buvimo kartu palaipsniui, todėl šalys turi siekti, kad iki 6 metų vaikas pasiektų tokio psichologinio brandumo laipsnį, kad galėtų likti pas tėvą savaitgaliui. Kolegija pažymi, kad ieškovo gyvenamoji vieta vaikui yra pažįstama, kadangi mergaitė ten gyveno nuo gimimo. Atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovo bute gyvena didelis šuo, kuris gali kelti vaikui grėsmę, kadangi ieškovas nurodė, jog ieškovas šį šunį jau turėjo dar iki vaiko, šalims dar būnant santuokoje jie bendrai šunį augino, dėl to mergaitė šunį gerai pažįsta, mėgsta su juo žaisti, be to, ieškovas nurodo, kad šuo yra prižiūrimas, neagresyvus. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į gydytojos vaikų psichiatrės išvadą dėl vaiko sveikatos būklės, kadangi pirmos instancijos teismas nurodė, jog šalių dukra turi sveikatos problemų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo riboti vaiko bendravimą su tėvu. Be to, tokia vaiko būklė galėjo išsivystyti dėl nuolatinės įtampos ir psichologinio diskomforto jos tėvų konfliktų pasėkoje, todėl manytina, jog nustačius detalesnę vaiko bendravimo tvarką su tėvu, kils mažiau konfliktų, kurie turėtų įtakos nepilnametės dukters sveikatai ir emocinei būsenai. Atsakovė nurodo, jog teismas nevertino jos prašomos bendravimo tvarkos per atsakovės kasmetines atostogas ir motinos dieną bei atsakovės gimimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismo patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje kalbama ne apie visas šventines dienas bei atostogas, o nurodyta konkreti tėvo bendravimo tvarka su vaiku atitinkamomis dienomis bei per atitinkamas šventes. Todėl dėl nepaminėtų švenčių ir atostogų šalys turi spręsti konkrečiu atveju, atsižvelgdamos į vaiko interesus bei teismo patvirtintos bendravimo tvarkos esmę ir tikslą. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad tėvas negali, kaip nustatyta bendravimo tvarkoje, poriniais metais, prieš tai informavęs motiną, per vaiko gimimo dieną jį pasiimti ir praleisti dieną kartu; atsakovės manymu, vaikas savo gimtadienius turi švęsti tik motinos gyvenamojoje vietoje, o tėvas gali juose dalyvauti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo su vaiku tvarka turi užtikrinti, kad abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvautų vaiko auklėjime, vystymesi bei bendravime. Todėl neleidžiant tėvui praleisti vaiko gimimo dieną su vaiku atitinkamai ieškovui organizuojant šventę, būtų pažeistos tėvo teisės jo vaiko atžvilgiu.
Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji neįrodė aplinkybių, dėl kurių turi būti pakeistas vaiko išlaikymo dydis. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų laikėsi.
Atsakovė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį, savo reikalavimą grindė tuo, jog jos pajamos sumažėjo, o vaiko poreikiai išaugo. Tačiau nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, poreikius ir išlaidas vaiko išlaikymui, pagrįstai konstatavo, kad ieškovui ir atsakovei neįrodžius Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra teisinio pagrindo nei padidinti, nei sumažinti šalių susitarimu nustatytą išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prie apeliacinio skundo pridėtus apeliantės papildomus įrodymus apie jos gaunamas pajamas, išlaidas, susijusias su draudimu (vaikui, vaiko draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, apeliantės gyvybės draudimas); įrodymus, patvirtinančius apeliantės išlaidas, susijusias su vaiko lankomų būrelių apmokėjimu; įrodymus, patvirtinančius išlaidas maistui ir kitas išlaidas (teatro bilietams, sveikatos priežiūrai ir pan.) (t. 2, b.l. 9-39), turi pagrindo spręsti, kad apeliantės gaunamos pajamos sumažėjo; vaikui augant jo poreikiai didėja, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sumažėjo ir ieškovo gaunamos pajamos; be to, spręstina, kad ieškovui atsiras papildomų išlaidų, reikalingų vaiko poreikiams tenkinti, ir dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nes vaikas pagal patvirtintą tvarką daugiau laiko leis su tėvu, kas prireziumuoja išlaidas, pvz., maistui, laisvalaikio praleidimui, kelionės apmokėjimui ir t.t.. Be to, ieškovas sukūrė naują šeimą, dėl ko ieškovui atsirado pareiga prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl nurodyto nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės A. Š. priteistina 8,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,60 Lt (aštuonis litus ir 60 centų) pašto išlaidų.