Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-648-719/2014

2014 m. liepos 16 d.

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. L. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. L., J. B., V. A. A., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį (ne mažiau kaip 10707,4 gramo) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) – 1-fenil-2-propanono (fenilacetono, BMK), kuriuos 2014 m. vasario 24 d., 10.50 val., J. B. pirtyje, esančioje Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. L. buvo sulaikytas 2014 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi jam buvo paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, to paties teismo 2014 m. kovo 21 nutartimi šios kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, o skundžiama nutartimi suėmimo taikymas R. L. pratęstas dar 2 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – kitų įtariamųjų parodymai, pranešimai, kratų ir kitų procesinės prievartos priemonių protokolai, pranešimai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą R. L.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos taikymo terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, ryšius užsienyje, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, įtariamojo vaidmenį jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme bei kitus duomenis.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad įtariamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą ir ankstesnes bausmes jis atlikęs, be jokių abejonių yra labai svarbios sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad R. L. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Suimtasis anksčiau teistas, taip pat ir už savanaudiškas nusikalstamas veikas – nusikaltimus nuosavybei, jo teistumas neišnykęs. Šiuo metu R. L. inkriminuojamas nusikaltimas iš esmės yra savanaudiškas, nes nukreiptas į narkotinių medžiagų gamybą, o tuo pačiu ir lėšų gavimą nusikalstamu būdu, kas pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis pragyvena ne tik iš darbinės, bet ir iš nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi, lėšas tam gaus ir toliau darydamas nusikalstamas veikas. Be to, suimtasis anksčiau nusikalto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur ir buvo nuteistas, o tai leidžia manyti, kad, priešingai, nei savo skunde nurodo gynėjas, įtariamasis turi ryšių užsienyje. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmės už R. L. inkriminuojamą nusikaltimą sunkumas, suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad, nepaisydamas pakankamai tvirtų socialinių ryšių, būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (R. L. ryšius užsienyje, jam inkriminuojamo nusikaltimo savanaudišką pobūdį ir kt.) darytina išvada, jog priešingai, nei teigiama gynėjo skunde, dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima įtariamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimo taikymas R. L. aukščiau nurodytais pagrindais buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 122 str. 7 d. reikalavimo.

Gynėjas neteisingai skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrindė savo pozicijos dėl suėmimo termino pratęsimo ir nepasisakė dėl suėmimo taikymo pagrindų. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o vykdydamas teisės normų reikalavimus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo tokių duomenų buvimą ir iš dalies įvardijo juos. Taip pat apylinkės teismas konstatavo BPK 122 str. nurodytų suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., buvimą ir glaustai pasisakė dėl jų.

Gynėjas mano, kad taikant suėmimą R. L. buvo pažeistos Konvencijos, Pakto ir Rezoliucijos nuostatos, reglamentuojančios nekaltumo prezumpciją ir reikalaujančios, kad laisvė niekam nebūtų atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir laikantis tokios procedūros, kokius yra nustatęs įstatymas. Beje, iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 str. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju būtų pažeidęs paminėtų teisės aktų reikalavimus. Konkrečių šių teisės aktų reikalavimų pažeidimų savo skunde gynėjas nenurodė ir iš esmės apsiribojo tik nurodytų teisės aktų straipsnių bei jų reikalavimų išvardijimu. Suimtasis pagrįstai šiuo metu įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jis pagrįstai buvo pristatytas teismui suėmimo taikymo klausimui spręsti, o teismui įstatymų nustatyta tvarka nutarus taikyti jam šią kardomąją priemonę, taip pat pagrįstai jo laisvė buvo apribota. Įvertinęs bylos aplinkybes ir R. L. asmenybę, apylinkės teismas aiškiai ir suprantamai išdėstė kardomosios priemonės termino taikymo pagrindą ir motyvus bei konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų negalima. Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, kad taikant įtariamajam suėmimą, Konvencijos, Pakto, Rezoliucijos, Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Be to, gynėjas skunde nurodo, kad teismas nevertino galimybės paskirti švelnesnės kardomosios priemonės ir mano, kad ja būtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslus. Tačiau, kaip jau paminėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Gynėjas neteisingai skunde teigia, kad su įtariamuoju jau ilgą laiką neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Priešingai, po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo laikinai apribotos R. L. nuosavybės teisės į jo turtą, jam buvo pareikštas naujas įtarimas ir įtariamasis buvo apklaustas apie jį, specialistams buvo pavesta atlikti kompiuterio apžiūrą ir jie ją atliko, o taip pat byloje buvo atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas, jis nebuvo sustojęs ir vilkinamas, o vien tik tai, kad, gynėjo įsitikinimu, procesiniai veiksmai su įtariamuoju R. L. buvo vykdomi nepakankamai intensyviai, nepašalina kardomosios priemonės termino pratęsimo jam pagrindų.

Taip pat skunde nurodyta, jog įtariamojo sveikatos būklė yra bloga ir, nagrinėjant skundą pateikti sveikatos būklę apibūdinantys duomenys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įtariamasis sirgtų liga, dėl kurios jis negalėtų būti suimtu. Tokios ligos gynėjas savo skunde taip pat nenurodė. Be to, suėmimą vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose, todėl šiuo metu teigti, kad R. L. negali būti suimtu dėl sveikatos būklės, pagrindo nėra.

Kitos, aukščiau neaptartos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės yra neesminės, todėl jos suėmimo taikymui esminės reikšmės neturi.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priešingai, nei mano gynėjas, taikant suėmimą teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, šios kardomosios priemonės terminas įtariamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo R. L. gynėjo advokato Vitalijaus Vasilionoko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.