- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- 1-851-1002/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46072-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- M. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
1) Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2) Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, BK 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75, 92 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs;
3) Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;
4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnį, – laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs;
5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visos bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visos bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visos bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visos bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. V., būtent: 2024 m. lapkričio 24 d. apie 18.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajai V. V. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste.
Kaltinamasis M. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir paaiškino, kad V. V., eidama į balkoną parūkyti, jam sutrenkė tris kartus. Kai ji grįžo, jis jai atsilygino, ir viskas, atvažiavo policija. Trenkė jai iš kairės rankos, kumščiu. Buvo išgėręs.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes M. V. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
M. V. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paaiškino, kad jam pareikštą pranešimą apie įtarimą jis suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Parodymus duos teisme. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 163-165).
Nukentėjusios V. V. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad M. V. yra jos buvęs sutuoktinis. Paaiškino, kad M. pakilo nuo lovos, pastūmė ją, dėl to ji atsisėdo ant fotelio, pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei kumščiu smūgiuoti jai į kairę ranką. Kumščiu jis jai sudavė šešis kartus. Kad sudavė būtent šešis kartus, žino tiksliai, nes suduodamas smūgius, jis garsiai skaičiavo. Po to jai šiaip ne taip pavyko pabėgti iš kambario ir ji išbėgo į laiptinę, norėdama išsikviesti pagalbą. Išbėgusi į laiptinę, pradėjo belstis į visų kaimynų butus, dvi kaimynės atidarė duris. Pamačiusios ją verkiančią, kaimynės jos paklausė, kas nutiko, ji pasakė, kad ją sumušė M. ir paprašė, kad kas nors iškviestų policiją. Kaimynė vardu J., lygtai S., jai davė savo mobilaus ryšio telefoną, iš kurio ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Kita kaimynė V., jos pavardės pasakyti negali, nes nežino, taip pat buvo išėjusi į laiptinę ir viską matė. Dėl tokio sugyventinio M. elgesio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau buvo ir sužalota, nes ant kairės rankos buvo kraujosruvos. Visas šis įvykis įvyko buto kambaryje. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 84-87).
Liudytoja D. M. davė parodymus, kad ji sulaukė skambučio iš kaimynės G. D., ji jos paklausė, ar ji mato, kas vyksta kieme. Ji pažiūrėjo per langą, matė, kad stovi policijos ekipažas. Kol bendravo su V., ji joms papasakojo, kad namuose susipyko su M., kadangi jis prieš ją jau visą savaitę psichologiškai smurtavo. Ją visaip vadino, įžeidinėjo įvairiausiais žodžiais, kaltino, kad ji yra neištikima jam su kaimynu. V. sakė, kad M. jai trenkė į ranką. Kai policijos pareigūnai atrakino duris ir jos įėjo į kambarį, ji ant V. jokių smurto žymių nematė, nes ji buvo apsirengusi megztinį. Matė, kad V. buvo labai susijaudinusi, nusiverkusi. Taip pat, kiek matė, buvo truputį išgėrusi alkoholio (1 t., b. l. 111-114).
Liudytoja G. D. davė parodymus, kad V. sakė, iš jos pasakymo suprato, kad jų šeimoje buvo smurtas, nurodė, kad prieš ją buvo pakelta ranka, nedetalizavo, kur ją sumušė. V. sakė, kad M. jai trenkė šešis kartus į kairės rankos petį kumščiu. Ji matė, kad V. petys toje vietoje buvo ryškios spalvos, buvo pradėjęs mėlynuoti (1 t., b. l. 117-120).
Liudytoja V. J. davė parodymus, kad atidarė duris ir pamatė, kad V. stovi laiptinėje ir verkia. Ji tuo pat metu buvo pabeldusi ir į kitos šalia jos gyvenančios kaimynės E. duris. Jos abi su E. klausė V., kas nutiko. Ji pasakė, kad ją primušė jos vyras. V. buvo visa nusiverkusi, buvo apsirengusi marškinėlius trumpomis rankovėmis. Matė, kad jos ranka buvo raudona. Kuri tiksliai ranka, negali pasakyti. V. prašė, kad jos paskambintų į policiją. Ji buvo viena. E. surinko mobiliajame telefone pagalbos numerį ir padavė kalbėti pačiai V. i. V. išsikvietė policijos pareigūnus ir liko sėdėti laiptinėje ant laiptų. Netrukus policijos pareigūnai atvyko. V. nuolatos verkė. Dėl ko kilo konfliktas tarp jos ir M. , V. joms nesakė. Ji, kai atvyko policijos pareigūnai, įėjo į savo namus ir daugiau nieko nematė. V. pažįsta jau senai, žino kaip tvarkingą, taikią asmenybę (1 t., b. l. 123-126).
Liudytoja J. S. davė parodymus, kad atidarė duris ir pamatė, kad už durų yra kaimynė V. . V. verkė, prašė iškviesti policijos pareigūnus. V. buvo viena, sakė, kad susipyko su vyru. Dėl ko kilo tarp jų konfliktas, ji neklausė, V. ir nesakė. Taip pat iš savo buto buvo išėjusi kita kaimynė. Ji paėmė savo mobilųjį telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112 ir perdavė V. i, kad pati pasisakytų, kas nutiko. Ką tiksliai sakė V. paskambinusi į pagalbos centrą, ji nepamena. Žino, kad pasakė adresą, kuriuo atvykti policijai (1 t., b. l. 129-132).
Pareigūnė liudytoja G. V. davė parodymus, kad nuvykus nurodytu adresu, namo laiptinėje juos pasitiko V. V.. Ji paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis smurtavo prieš ją. V. V. paaiškino, kad buvęs sutuoktinis sugriebė ją ir kumščiu kelis kartus sudavė jai į kairę ranką. Kiek tiksliai kartų, ji nesakė. V. V. buvo susijaudinusi, apsiverkusi, matėsi, kad išsigandusi. V. V. rodė savo kairę ranką, matėsi, kad ranka raudona, pradeda mėlynuoti. Kadangi V. V. juos pasitiko namo laiptinėje, tai jos paklausė, kur yra jos buvęs sutuoktinis (2 t., b. l. 104-108).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 44-46, 47-49).
Objektų apžiūros protokole užfiksuota pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 24 d. 18.39 val. V. V. pranešė, kad vyras prieš ją pakėlė ranką, mušė rankomis namuose, adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57-59).
Objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, 2024 m. lapkričio 24 d. atvykusių į įvykio vietą, vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 60-68).
2024 m. lapkričio 24 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos A. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad neblaivi (nustatytas 1,48 promilės) pranešėja V. V., kuri paaiškino, kad buvo namuose su savo buvusiu sutuoktiniu, akivaizdžiai neblaiviu (neblaivumą tikrintis atsisakė) M. V. visą vakarą abu vartojo alkoholinius gėrimus miegamajame. Pasibaigus išgertuvėms, kažkuriuo momentu vyras suagresyvėjo ir ją puolė. Kaip nurodė, kad šiai sėdint ant fotelio, M. V. ne mažiau šešių kartų trenkė savo dešinės rankos kumščiu jai į jos kairės rankos žastą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Moteris nurodė, kad su M. V. veda bendrą ūkį, apie 7 metus, iš jų 2 metus buvo vedę, o po jų teisiškai išsiskyrė (1 t., b. l. 69-72).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota V. V. apžiūra, atlikta 2024 m. lapkričio 25 d. 00.11 val.-00.25 val. Užfiksuota, kad ant moters kairės rankos žasto matoma kraujosruva. Daugiau jokių kitų sužalojimų nestebima. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 98-100, 101-104).
Specialisto išvadoje Nr. G 1368/2024(04) nurodyta, kad V. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti kaip tiesioginių trauminių poveikių pasekmė kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau nei kaip trijų trauminių poveikių pasekmė. V. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 108).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. V. duoti parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie M. V. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. V. nežymiai sužalojo savo sugyventinę. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). M. V. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš sugyventinę pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
M. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 6 kartus (2 t., b. l. 171-179), paskutinis teistumas už nusikaltimą – Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme pripažintinas recidyvistu. Teismas, pripažindamas recidyvistu, atsižvelgia į kaltinamoj asmenybę, polinkį daryti su smurtu susijusius nusikaltimus. M. V. praeityje teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš jų ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Nors teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdaus gailesčio neišreiškė, savo veiksmų kritiškai neįvertino, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Bylos nagrinėjimo teisme metu rodė akivaizdžią nepagarbą teismui. 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka (2 t., b. l. 166-169), dirbantis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. V., nepadariusiam išvadų iš ankstesnių nuteisimų, kaip recidyvistui, už naujos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 75 parų arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nustatytina didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, įvertinus, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. V. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.
Bylos medžiaga liudija, kad M. V. nusikalto būdamas teistas net 6 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą M. V. teisiamas šioje baudžiamojoje byloje, įvykdė neišnykus teistumui. Iš administracinių nusižengimų pažymos matyti, kad baustas administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu rodė akivaizdžią nepagarbą teismui. Visa tai itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, rodo, kad jis ir toliau įstatymų nesilaiko, tinkamo elgesio normas ignoruoja, o anksčiau taikytos poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų ir nesustabdė asmens nuo kitų nusikalstamų veikų darymo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas M. V. netaikytinas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prieš tai vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeitus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę areštu, ir M. V.paskirti galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. V. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-11-24 19 val. 00 min. iki 2024-11-25 15 val. 40 min. (viena para) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 1 arešto parą (b. l. 137-139, 142-144).
Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę, tikslinga M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkias) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. skirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prieš tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeitus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę areštu, ir M. V.paskirti galutinę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą ir įskaitytą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 30 d. baudžiamąjį įsakymą, vieną arešto parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. V. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-11-24 19 val. 00 min. iki 2024-11-25 15 val. 40 min. (viena para) ir konstatuoti, kad atliko 1 arešto parą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi M. V. pripažinti recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).
Arešto pradžią skaičiuoti nuo M. V. atvykimo į arešto atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.
Išaiškinti M. V., kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3-5 dalys numato, jog nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai). Jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
M. V. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusios – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinį įrodymą – 1 CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.