- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- 1-352-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35486-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. mušdamas nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2018 m. liepos 24 d., apie 0.00 val., būdamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu tyčia sudavė J. V. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė dešinės kojos pėda pastarajam į pilvą (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas bei koja, keliu, į veido sritį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinės sritį bei du kartus kumščiu bei vieną kartą koja į veido sritį, nuo ko J. V. prarado sąmonę, tuo padarydamas J. V. specialisto išvadoje konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, ties lūpų kairiuoju kampu ir kairės ausies kaušelyje, bei kraujo išsiliejimu kaukolės viduje: po minkštaisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virš jos, bei virš galvos smegenų pusrutuliu, nesukėlęs ryškesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos.
Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. M. kaltę pripažino, parodė, kad konfliktas įvyko 2018 m. rugpjūtį. Jis M. B. (jo su J. V. bendram draugui) pasiūlė nuvykti į barą išgerti alkoholinių gėrimų. Siūlė atvykti ir J. V., tačiau jis atsisakė, bet vėliau į barą atvyko ir J. V., ir M. B., ir R. Š.. Gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkas iškvietė taksi, J. V. pasiūlė vykti pas jį. Visi atvažiavo pas J. V. į namus, gėrė alkoholinius gėrimus ir tuomet jis (J. M.) užmigo ant sofos. Kai atsibudo, įvyko konfliktas, muštynės su J. V.. Kaltinamasis nurodė, jog tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto įvyko muštynės, įvykio metu buvo sunkiai apgirtęs, aplinkybių tiksliai negali papasakoti, nes praėjo daug laiko. Nurodė, jog kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės galėjo būti. Kiek smūgių buvo konflikto metu, nepamena. Patvirtino, kad galėjo atlikti tuos veiksmus, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Aplinkybių dėl peilio nurodė neprisimenantis, ar nukentėjusysis turėjo peilį, negali pasakyti. Savo kaltę pripažino pilnai, gailisi.
Kadangi kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. M. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2018 m. liepos 23 d. jis pasiūlė M. B. nueiti į barą. Prie jų prisijungė R. Š. ir J. V.. Minėtą vakarą bare jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, iš pradžių gėrė alų, po to R. Š. nupirko visiems stipresnių alkoholinių gėrimų. Kai jie visi gerokai apsvaigo nuo išgerto alkoholio, J. V. pasiūlė nuvažiuoti pas jį į namus, pratęsti vakarėlį. Pas J. V. namuose dar vartojo alkoholinius gėrimus. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsisėdo ant sofos ir užmigo. Jį pažadino J. V., kuris jį purtė ir rėkė: „varyk iš čia“. Jis (J. M.) paklausė: „kas yra?“. Jie su J. V. susistumdė. J. V. jam trenkė smūgį ranka į dešinę akį. Tuomet jis jam trenkė dešine ranka į veidą. Nuo suduoto smūgio J. V. nugriuvo. Prie jo (J. M.) priėjo M. B., kuris ranka iš už nugaros apkabino jam kaklą ir suspaudė. Tuomet jis parvertė M. B.. Tuomet J. V. atsikėlęs nuo grindų, pasiėmė peilį, galimai sudavė stalo koja jam (J. M.) per galvą. Kai J. V. pagrasino jam, kad jį papjaus, jis jam liepė mesti peilį. Kai J. V. laikė rankoje peilį, jis prie jo prišokęs, sudavė porą kartų jam į veidą. Nuo suduotų smūgių J. V. nugriuvo ant žemės. Tada jis (kaltinamasis) spyrė M. B., nes jis kėlėsi nuo grindų agresyviai nusiteikęs. Kai J. V. vėl kėlėsi, spyrė ir jam. Liepė paleisti peilį, tačiau jis jo nepaleido. Kadangi J. V. nepaleido peilio, jis jį spardė dešine koja. Iš pradžių spardė kojos pėda, o po to dešinės kojos keliu. Spardė J. V. į nugarą ir į šonus. Galimai jis jam įspyrė 4-5 kartus. Spardė tol, kol J. V. paleido iš rankos peilį. Paėmęs peilį, kažkur jį padėjo. Tada atsisėdo ant sofos ir užmigo. Tuo metu M. B. buvo susmukęs ant grindų, o J. V. gulėjo susirietęs ant grindų. Nurodė, jog minėto įvykio metu galėjo suduoti ir daugiau smūgių J. V., tiesiog to neprisimena. Smūgius J. V. sudavė dėl to, nes jis turėjo peilį, kuriuo jam grasino, rėkė: „aš tave papjausiu, nejuokauju“. Supranta, kad suduodamas smūgius J. V., jį sužalojo, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Prisipažįsta, kad J. V. sudavė visus smūgius nurodytus pranešime apie įtarimą (t. 1, b.l. 106-107). Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamasis J. M. nurodė ir ankstesnėje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 101, 102).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 00.00 val., jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp jo draugo M. B. ir pažįstamo J. M.. Dėl ko – nežino. Jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl konflikto aplinkybių neprisimena. Norėjo ginti draugą M. B., galbūt tarp jų vyko muštynės. Konflikto metu buvo sutrenkta galva, ant kairės akies matosi poodinė kraujosruva. Neatmeta galimybės, kad galėjo pats susižaloti krisdamas. Dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio negali tiksliai nurodyti konflikto aplinkybių. Nurodė, kad pareiškimo nerašys, pretenzijų niekam neturi, nes galėjo susižaloti pats krisdamas (t. 1, b.l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nukentėjusysis J. V. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. liepos 24 d., nakties metu. Jis su savo draugais M. B. ir R. Š. buvo nuėję į barą, esantį (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant, prie jų prisijungė J. V. draugas – J. M., ir jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko nusprendė visi keturiese vykti pas jo tėvus į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus į minėtą butą, toliau gėrė alkoholį. Nurodė, kad pas jį bute J. M. nusprendė prisidegti cigaretę, tada jis (J. V.) pasakė J. M., kad nerūkytų. Ką J. M. atsakė, nepamena. Po to J. V. pasakė J. M., kad nepageidauja tokių žmonių savo bute ir prašė išeiti iš buto. Nurodė, kad tada į konfliktą įsitraukė jo draugas M. B. ir tuomet jau jis barėsi su J. M., o jis (J. V.) pradėjo ginti M. B.. Kas vyko toliau, nepamena. Ar buvo praradęs sąmonę, nežino, bet prabudo tik kitą rytą, 2018 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., būdamas antrame namo aukšte. Pajuto, kad nejaučia kojų ir pažvelgęs į veidrodį, pamatė, kad jo veidas yra ištinęs, kraujosruvos - tiek kairėje veido pusėje, tiek ir dešinėje. Nusileidęs į pirmą aukštą pamatė, kad yra didžiulė bala kraujo virtuvės salono patalpoje ant grindų, stalas perlaužtas pusiau, virtuvėje indai išdaužyti. Iškart paskambino draugui M. B. pasiteirauti, kas išties nutiko, nes pats neatsiminė. Po kurio laiko pas jį į namus atvažiavo M. B. su kitu savo draugu A. B. ir tada jis pamatė, kad ir M. B. yra su sumušimais veido srityje. M. B. papasakojo, kad jis (J. V.) pradėjo skirti J. M. nuo M. B. ir taip mėgino jį apginti, nes J. M. priėjo prie M. B., sugriebė savo viena ranka, sulenkta per alkūne, jam už kaklo, ir taip jį tempdamas parvertė ant grindų. M. B. išvykus, jis išsikvietė GMP medikus, kurie atvykę jį apžiūrėjo ir išsivežė į RVUL ligoninę. Ligoninėje buvo nustatyta, kad į smegenis yra išsiliejęs kraujas, bei nustatė smegenų kraujosruvas bei veido kraujosruvas. Jis gulėjo ligoninėje tris savaites ir dvi dienas. Liko liekamieji reiškiniai - galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, kojų nevikrumas. Nurodė, jog nors ir nepamena šio įvykio aplinkybių, neatmeta tikimybės, kad tai būtent J. M. jam sukėlė minėtus sužalojimus, kuriuos nustatė RVUL medikai, o ne jis pats susižalojo. Pirmos apklausos metu nurodė, kad tai jis pats susižalojo, nes buvo šoko būsenoje ir viso įvykio iki dabar net nepamena, dėl to taip ir pasakė. Taip pat parodė, kad neatsimena, jog būtų rankoje laikęs peilį. Nurodė, jog visą konfliktą pradėjo J. M., kuris užpuolė jį ir jo draugą (t.1, b.l. 29-33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2018 m. liepos 23 d., vakaro metu, jis kartu su draugu J. V. ir savo pažįstamu J. M. buvo kavinėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Su taksi grįžo namo pas J. V., adresu (duomenys neskelbtini). Visi buvo neblaivūs. Grįžę iš kavinės, dar gėrė alkoholinius gėrimus. Konkrečiai visų aplinkybių neatsimena, tačiau 2018 m. liepos 24 d., apie 1.00 val., ar vėliau, tiksliai laiko neatsimena, tarp jo ir J. M. kilo žodinis konfliktas, galbūt dėl to, kad kažką ne taip pasakė, ir J. M. tai nepatiko. J. M. pradėjo muštis, trenkė jam su dešine ranka į akį. Smūgis buvo vienas, po smūgio jis daugiau nieko neatsimena. J. V. tuo metu taip pat buvo tame pačiame kambaryje. Girdėjo, kad J. V. ir J. M. tarpusavyje stumdėsi, girdėjosi riksmai. Daugiau nieko neprisimena. Kai atsikėlė, aplink jį nieko nebuvo. Apie 02.40 val. jis nuvažiavo ligoninę. Po pietų, apie 14.00 val., susitiko su J. V., kuris buvo sumuštas (t.1, b.l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytojas M. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, papildydamas, kad tarp J. V. ir J. M. konfliktas kilo dėl kažkokios smulkmenos, galimai J. M. norėjo rūkyti namuose, o J. V. jam to daryti neleido, žodinis konfliktas peraugo į susistumdymą. Nurodė, jog kiek jis (M. B.) matė, tai susistumdymo metu nė vienas jokių smūgių nesudavė, jie tik pasistumdė. M. B. norėjo juos skirti, atsistojo iš šono tarp jų, kad juos išskirtų. Tuomet J. M. sudavė jam vieną stiprų smūgį rankos kumščiu į kairiąją veido pusę, pataikė prie kairiosios akies, praskėlė kairį antakį. Nuo suduoto smūgio jis, praradęs pusiausvyrą, nugriuvo ant žemės. Kas vyko po to, kai nugriuvo - nematė. Nurodė, jog niekur aplinkoje peilio nematė, kad kas nors iš jo draugų jį turėtų, juo naudotųsi, ar vienas kitam juo grasintų, nematė (t. 1, b.l. 41, 42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis iš savo seno pažįstamo M. B. sužinojo, kad 2018 m. liepos 24 d., nakties metu, jį ir J. V., sumušė J. M.. Jam paskambino po įvykio, 2018 m. liepos 24 d. iki pietų, apie 11.30 val., M. B. ir pasakė, kad nemato viena akimi, kad susimušė su J. M.. Tada jie susitiko ir nuėjo pas J.V. į jo namus. Namuose pamatė J. V. su ištinusiu veidu ir visa galva, suprato, kad jis buvo sumuštas. Pasiteiravo kas nutiko, o jis atsakė, kad J. M. norėjo namuose prisidegti cigaretę, kadangi nuo to būtų suveikę dūmų detektoriai jis norėjo J. M. išprašyti iš namų. Tiek M. B., tiek J. V. buvo neblaivūs. Namuose buvo išvartyti gėlių vazonai, mėtėsi šukės ant žemės, tiek lėkščių, tiek bokalo ir matėsi kraujo dėmės, tiek ant baldų, tiek ant grindų, bet kraujas, jau buvo išdžiuvęs. M. B. jam nurodė, kad jį pirmas puolė J. M., tuo tarpu J. M., kad ant jo puolė pirmas M. B.. J. V. neminėjo, dėl ko įvyko užpuolimas, sakė, kad ant jo užpuolė J. M. (t. 1, b.l. 51).
Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolo, kuriame įrašyta specialisto išvada, nustatyta, jog apžiūrėjus J. V. VšĮ RVUL pateiktus medicininius dokumentus, konstatuojama, kad J. V. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, ties lūpų kairiuoju kampu ir kairės ausies kaušelyje, bei kraujo išsiliejimas kaukolės viduje: po minkštaisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virš jos bei virš galvos smegenų pusrutulių, nesukėlęs ryškesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal sužalojimo pobūdį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo kaukolės viduje, sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų (t. 1, b.l. 68, 69). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir specialisto paaiškinimų protokole, papildomai nurodant, jog nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais ir visumoje būdingi smūgių kietu buku daiktu (-ais) sudavimams (t. 1, b.l. 71, 72).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d., 13.22 val., J. V. iškvietė GMP brigadą, kvietimo priežastis – lėtinės ligos paūmėjimas (vakar sumuštas, šiandien tirpsta kojos) (t.1, b.l.58,59).
Iš Bendrojo pagalbos centro užregistruoto pranešimo nustatyta, jog 2018 m. liepos 24 d., 20.48 val., buvo gautas pranešimas, kad 2018 m. liepos 24 d., 14.14 val., į RVUL GMP brigada pristatė J. V., kuriam diagnozuota galvos subolurinė hematoma. Paguldytas į neurochirurgijos skyrių. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 0.30 val., namuose sumušė atėjęs kaimynas (t.1, b.l. 14).
Iš 2018 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t.1, b.l. 16-25).
Iš byloje esančios J. V. Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, jog diagnozuota trauminė subdurinė hemoragija, ūminė dešinio galvos smegenų pusrutulio subdurinė, interhemisferinė ir supratentorinė hematoma (t. 1, b.l. 62).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tarp jo ir J. V. įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto įvyko muštynės, įvykio metu buvo sunkiai apgirtęs. Patvirtino ir sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, jog jis, konflikto metu tyčia sudavė J. V. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė dešinės kojos pėda pastarajam į pilvą, (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas bei koja, keliu į veido sritį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinės sritį bei du kartus kumščiu bei vieną kartą koja į veido sritį, nuo ko J. V. prarado sąmonę, tuo padarydamas J. V. specialisto išvadoje konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be J. M. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo J. V. ir liudytojų M. B., A. B. parodymais, apžiūros protokolu, kuriame įrašyta specialisto išvada, kurioje J. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, ties lūpų kairiuoju kampu ir kairės ausies kaušelyje, bei kraujo išsiliejimas kaukolės viduje: po minkštaisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virš jos bei virš galvos smegenų pusrutulių, nesukėlęs ryškesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal sužalojimo pobūdį atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo kaukolės viduje sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Kaltinamojo duotus parodymus taip pat patvirtina iš Bendrojo pagalbos centro gauta informacija bei įvykio vietos apžiūros protokolas.
Visi aptarti byloje surinkti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma konstatuoja, kad J. M. 2018 m. liepos 24 d. apie 0.00 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, konflikto metu tyčia sudavė J. V. dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą, (nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų), jam atsikėlus, spyrė dešinės kojos pėda pastarajam į pilvą, (nuo ko J. V. vėl parkrito), pastarajam vėl atsistojus, sudavė nemažiau keturių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas bei koja, keliu į veido sritį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu į krūtinės sritį bei du kartus kumščiu bei vieną kartą koja į veido sritį, nuo ko J. V. prarado sąmonę, tuo padarydamas J. V. specialisto išvadoje konstatuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, ties lūpų kairiuoju kampu ir kairės ausies kaušelyje, bei kraujo išsiliejimu kaukolės viduje: po minkštaisiais galvos dangalais ir po kietuoju smegenų dangalu: po smegenėlių padangte ir virš jos bei virš galvos smegenų pusrutuliu, nesukėlęs ryškesnio smegenų spaudimo ir dislokacijos.
Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nepaisant to, jog įvykio metu kaltinamajam J. M. girtumas nebuvo nustatinėjamas ir byloje nėra pateikta tikslų jo girtumo laipsnį įvykio metu patvirtinančių dokumentų, tačiau iš paties kaltinamojo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nukentėjusiojo J. V. bei liudytojo M. B. paaiškinimų, akivaizdu, jog kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs ir toks girtumo laipsnis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę J. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia konflikto, kuris kilo vartojant alkoholinius gėrimus metu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis J. V. konflikto metu taip pat vartojo alkoholį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. M. – jauno amžiaus, praeityje neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, tarp kurių kelis kartus už viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas taip pat įvertina aplinkybę, jog kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. M. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, taip pat paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus įpareigojimus – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas J. M. buvimo ekspertizės įstaigoje laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (11 parų), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 22 laisvės apribojimo dienoms (t. 1, b. l. 193-200) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2977,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75,76). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad J. V. bei M. B. dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2977,96 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl nukentėjusiajam J. V. padarytų sužalojimų, civiliniu ieškiniu reiškiamų piniginių reikalavimų pagrįstumą vertina tik ta apimtimi, kuria prašoma iš J. M. atlyginti J. V. gydymo išlaidas. Pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo J. V. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (J. M.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo J. V. gydymo išlaidos yra 2912,10 Eur (t. 1, b.l. 77), todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo J. M..
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu 2912,10 Eur sumai sutiko visiškai, tačiau prašė sumą, kuri turi būti atlyginta, išskaidyti vieneriems metams, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio įmoką. Teismas pažymi, jog vadovaujantis Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu, 19 straipsnyje numatyta galimybė skolininkui bet kuriuo metu, iki vykdomojo dokumento pateikimo priverstiniam išieškojimui vykdyti, sudaryti Aprašo 1 priede pateiktos formos sutartį su teritorine ligonių kasa, kurioje galima nusimatyti sumos išskaidymą dalimis, atitinkamai kas mėnesį mokant nustatytą sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą reglamentavimą, teismas spręsdamas dėl civilinio ieškinio patenkinimo, nesprendžia dėl atlygintinos sumos išdėstymo, tokiu būdu paliekant galimybę kaltinamajam J. M., teisės aktų nustatyta tvarka, sudaryti sutartį su civiline ieškove Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo dalimis.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti J. M.: 1) visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalimi, įskaityti J. M. buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. (11 parų, kas atitinka 22 laisvės apribojimo dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš J. M. 2912,10 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų ir 10 ct) turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti J. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.