Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-18 · Administracinė byla Nr. I-3062-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
I-3062-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01978-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3062-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01978-2015-6)Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2015 m. kovo mėn. vidurio jis buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad konvojaus pareigūnai jį žemino, tyčiojosi iš jo negalios, nuolat demonstravo ginklus bei atlikdavo asmens ir daiktų apžiūras. Taip pat pažymėjo, kad etapavimo automobiliai būdavo perpildyti, purvini, juose tvyrojo blogas kvapas, žiemą buvo per šalta. Anot pareiškėjo, dėl tokių etapavimo sąlygų jis patyrė didelę neturtinę žalą, skausmus, garbės ir orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15).

Nurodė, kad asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pabrėžė, jog visas transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Tarnybos teigimu, ji besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Taip pat paaiškino, kad pagal Konvojavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), konvojavimas – yra būtent ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Be to, priimant konvojuojamuosius konvojavimui Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio nuostatomis, atlieka konvojuojamųjų kratą, drabužių (drabužių, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą.

Tarnybos nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant jo teises, teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, apie kuriuos konvojaus viršininkas daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tuo tarpu Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Tarnybos teigimu, tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes).

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas perpildytais automobiliais, kuriuose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, tvyrojo blogas kvapas, be to, pareigūnai tyčiojosi iš jo, rodė ginklus, atliko neteisėtas kratas.

Nustatyta, kad pareiškėjas, jo nurodomu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2015 m. kovo mėn. vidurio buvo etapuojamas iš viso 6 kartus: 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 5 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. vasario 18 d. (b. l. 85–107). Nurodytomis dienomis pareiškėjui konvojuoti buvo naudojami specialūs automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 85, 89 93, 97, 104). Minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (b. l. 113–137). Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus (b. l. 85–133), specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Ventiliacija automobiliuose efektyvi (b. l. 26–38). Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai specialiosios paskirties automobiliuose nenustatyti.

Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi konvojaus pareigūnai savo pareigas vykdo būdami ginkluoti, tačiau jokios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodydavo kovinius ginklus ir taip žemino ar tyčiojosi iš pareiškėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu ar žodžiu būtų teikęs pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų, konvojaus pareigūnų netinkamo elgesio. Taip pat nenustatyta, kad jam nebūtų buvusi sudaryta galimybė tokius skundus pateikti. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. įtvirtinta, jog tokios pretenzijos turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus, o šiuo atveju jokie nusiskundimai nebuvo užfiksuoti.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo nusiskundimus dėl neva neteisėtų kratų. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 74–93 p. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konvojuojamų asmenų ir jų daiktų kratos atlikimas yra ne pareigūnų teisė, o pareiga, todėl pareiškėjo asmens ir jo daiktų krata prieš konvojavimą buvo atliekama teisėtai, o teiginiai, kad kratos yra draudžiamos atmestini kaip nepagrįsti.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė