- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-358-348/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01240-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas K. M. buvo surašytas dėl to, kad jis 2016-02-10, apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0.68 promilės girtumas), keisdamas važiavimo kryptį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir susidūrė su kitu automobiliu. Apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. nutarimu K. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. ir skyrė 1158 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
K. M. apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios pramonės per. 29, Kaune, 2016-02-10 automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; jei būtų nuspręsta, kad nėra pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda, t. y. palikti teisę vairuoti transporto priemones ir baudą sumažinti iki 800 Eur.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas neištyrė visų įrodymų ir galutinai neišsiaiškino, kuris iš autoįvykyje dalyvavusių vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisykles. Taip pat policijos pareigūnai nedetalizavo, kokia kryptimi jis važiavo, kaip keitė važiavimo kryptį ir kokias konkrečias Kelių eismo taisykles pažeidė. Skundo autoriaus teigimu, iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis buvo nuspręsta, kad jis yra kaltas dėl įvykusio autoįvykio, kadangi jo ir R. O. paaiškinimai buvo skirtingi, o faktinis automobilių apgadinimas leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog R. O. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 155 p. reikalavimo. Skundo autoriaus teigimu, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti paaiškinti, aiškintini jo naudai. Skunde nurodoma, kad teisme jam buvo neleista išdėstyti savo prašymų ir buvo apribota galimybė pateikti visus jam žinomus įrodymus, taip pat teismo posėdžio garso įraše girdėti išankstinis teisėjos nusistatymas bei akivaizdus nesusipažinimas su byla. Apelianto teigimu, vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, kadangi nuvykimas iki jo darbovietės viešuoju transportu yra labai sudėtingas, jis yra vienintelis šeimos maitintojas, kadangi sutuoktinė rūpinasi gimusiu neišnešiotu jų kūdikiu, kuriam nustatytas rachitas. Taip pat nurodoma, kad šiuo metu jis su šeima gyvena kartu su jo motina ir dviem broliais, jų finansinė padėtis sunki, abu broliai turi protinę negalią, o motinai buvo iškelta bankroto byla. Skunde nurodoma, kad, suprasdamas savo netinkamą elgesį ir būdamas pasiryžęs pasitaisyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išklausė specialų kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai. Skundo autoriaus teigimu, jis ne kartą teismui nurodė, kad labai gailisi, tačiau nutarime teismas konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat neatsižvelgė į sunkią jo gimusio kūdikio sveikatos būklę bei šeimos finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į K. M. apeliacinį skundą nurodo, kad nuobauda jam buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Administracinis teisės pažeidimas įrodytas surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, apelianto kaltė įrodyta liudytojų paaiškinimais, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį, įvykio nuotraukomis bei kita medžiaga. Apskųstame teismo sprendime nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviams būtų galėjęs susidaryti įspūdis apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. Teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę švelninančia aplinkybe apelianto gailėjimosi, kadangi apeliantas prisipažįsta tik dėl pažeidimo kvalifikuojančio požymio – neblaivumo, o ne paties eismo įvykio, todėl formaliąja prasme prisipažinimas nėra absoliutus.
Motyvuojamoji dalis
K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad apie teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, nuotraukos, R. O. paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme, išskyrus K. M., daugiau nebuvo apklaustas nė vienas asmuo, kuris galėtų suteikti vertingos informacijos apie nagrinėjamą K. M. inkriminuotą teisės pažeidimą. Iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad K. M. neturėjo galimybės išsakyti savo prašymų ir papildymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrįstai apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes buvo tikslinga išreikalauti aikštelės stebėjimo kamerų vaizdo įrašus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).
Pažymima ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones, galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad būti pašalinti byloje esantys prieštaravimai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju visapusiškai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248, 257, 284 str.), skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir K. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.