- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-30
- Bylos Nr.
- e2-4663-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00266-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Atsakovas
- A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo byloje – S. D., išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: 1) dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti ieškovės I. Š. ir atsakovo A. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 81); 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – Š.; 3) nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę ieškovės dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovas A. B. nėra ieškovės dukters biologinis tėvas; 4) nustatyti, kad trečiasis asmuo S. D., yra ieškovės I. Š. dukros D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje atsakovui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Susituokusi su atsakovu ieškovė tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Pradžioje santykiai buvo geri, tačiau netrukus nesutarimų tik daugėjo, išryškėjo ieškovės ir atsakovo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes, taip pat šalių santykius blogino nuolatinis atstumas, kadangi atsakovas atlieką bausmę Kaišiadorių rajone, o ieškovė gyvena Kaune. Suprastėjus šalių santykiams ir nutrūkus ieškovės ir atsakovo bendravimui ieškovė pradėjo bendrauti su kitu vyru nuo kurio susilaukė vaiko. Ieškovės nuomone, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl ieškovė prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, kuriam yra sudarytos sąlygos dirbti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl išlaikymas jam nepriteisiamas. Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto ieškovė ir atsakovas neturi ir santuokos metu neįgijo. Visus kilnojamuosius daiktus ieškovė ir atsakovas pasidalino iki santuokos nutraukimo. Ieškovė jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o namų apyvokos daiktus šalys pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi. Ieškovė jokių kreditorių nei iki santuokos, nei po santuokos sudarymo neturėjo. Kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pavardžių po santuokos nutraukimo prašo nekeisti. Ieškovė I. Š. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą. Vaiko gimimo įraše nurodyta, kad tėvas yra atsakovas A. B.. Tačiau dukros biologinis vaiko tėvas yra ne A. B., o S. D.. Ieškovė ir S. D. pradėjo kartu gyventi ir (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Trečiasis asmuo S. D. tėvystę pripažįsta ir sutinka savo tėvystę įtvirtinti formaliai. Ieškovė gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, kurie vedė bendrą ūkį dar iki vaiko gimimo, o nuo pat gimimo S. D. mergaite rūpinasi, ją išlaiko. S. D. su mergaite bendrauja, ją auklėja, tarp jų užsimezgęs emocinis, socialinis ryšys. Ieškovė, gimus mergaitei, negali trečiojo asmens įrašyti vaiko tėvu, kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nėra nutraukta. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Atsakovas A. B. net nežinojo apie vaiko gimimą, vaiko nėra matęs. Ieškovė nori, kad vaiko gimimo įraše būtų įrašytas mergaitės biologinis tėvas S. D., laikantis save biologiniu vaiko tėvu. Trečiasis asmuo pripažįsta save vaiko biologiniu tėvu, dukra rūpinasi ir ją auklėja, siekia būti įrašytas vaiko tėvu ir į vaiko gimimo liudijimą, nori suteikti savo pavardę.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad susituokė su atsakovu 2016 m. liepos mėnesį, Pravieniškėse. Atsakovas tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tokia situacija ieškovę tenkino. Pradžioje bendravimas buvo gražus, vėliau atsakovas nuolat pradėjo skambinėti, rašinėti, ieškovė negalėjo net ramiai atlikti savo darbo. Atsakovas nuolat reikalaudavo ilgalaikių pasimatymų su juo, net ir ieškovės darbo metu, per naktis kalbėti su juo telefonu ir pan. Ieškovė du ar tris kartus nuvažiavo į ilgalaikius pasimatymus, tačiau daugiau nebevažiavo, nutraukė bendravimą. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo kaltė yra tame, kad jis nedavė ramybės ieškovei net darbo metu. Ieškovė turėjo pasikeisti savo telefono numerį, kad atsakovas nebeskambinėtų nuolat, persikraustė gyventi į kitą būstą. Ieškovės kaltė yra dėl to, kad ji susirado kitą vyrą, kurį myli. Su atsakovu nutraukė visus santykius 2016 m. rugsėjo mėnesį. Tuomet pasakė, jog paruoš dokumentus ištuokai. Atsakovas žodžiu sutiko su santuokos nutraukimu, tačiau santuokos nutraukimo dokumentų nepasirašė. 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė pradėjo lauktis vaiko nuo kito vyro. Santuokai esant nenutrauktai, gimus vaikui jo tėvu buvo užregistruotas atsakovas. Vaiko tėvas yra S. D..
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai, pristatyti jį į teismo posėdį iš įkalinimo įstaigos, prašymo nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis pripažįsta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad sutinka, jog jis yra ieškovės vaiko tėvas. Prašo nuginčyti atsakovo tėvystę. Dėl dukros tėvystės jam abejonių nekyla, nes jie su ieškove kartu gyveno kai ji pradėjo lauktis.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Teismui pateiktoje išvadoje (e. b. l. 49), nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl atsakovo A. B. tėvystės D. Š. nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei.
Byloje pateiktas įrodymas – santuokos liudijimas (e. b. l. 8) patvirtina, jog ieškovės I. Š. ir atsakovo A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 81). Pateiktas gimimo įrašas (e. b. l. 12) patvirtina, jog ieškovei ir atsakovui esant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė D. Š., (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017-03-07 informacinis raštas (e. b. l. 9) patvirtina, jog atsakovas A. B. nuo 2012-06-21 atlieka laisvės atėmimo bausmę, numatoma bausmės pabaiga 2020-06-21.
Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai).
Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos pavardės, kurias ieškovė nurodė ieškinyje: ieškovei I. Š. - „Š.“, atsakovui A. B. - „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog ji išlaikymo iš atsakovo neprašo jai priteisti, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Esant pateiktiems įrodymams, kad šalys santuokoje neįgijo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu (e. b. l. 11, 18-19), ieškovei nurodžius, jog ieškovė ir atsakovas neturi bendrų kreditorių, ieškovė neturi asmeninių kreditorių, o apie atsakovo kreditorius ieškovė nėra informuota, teismas, nutraukdamas šalių santuoką šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Iš byloje elektronine forma pateiktų rašytinių įrodymų - (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimusi D. Š., buvo įregistruota kaip atsakovo A. B. dukra.
Ieškovė ieškinyje nurodė, ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo dukra, kadangi ieškovė su atsakovu po santuokos sudarymo bendravo trumpai, pradėjo gyventi su kitu vyru – S. D., nuo kurio 2016 m. lapkričio mėnesį pradėjo lauktis kūdikio.
Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime patvirtino, jog pripažįsta tėvystę D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu patvirtino, jog su ieškove kartu gyveno tuo metu, kai ji pradėjo lauktis kūdikio, neabejoja, jog yra biologinis D. Š. tėvas, ketina pripažinti tėvystę.
Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimai, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas nėra ieškovės dukters D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, kadangi ieškovė su atsakovu faktinėje santuokoje negyvena nuo 2016 metų rugsėjo, jokių ryšių nepalaiko.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnio 1 dalis).
Teismas, išnagrinėjęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, susipažinęs su pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi nuo D. Š. gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą nebuvo praėję vieneri metai laiko.
Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007).
Šioje byloje iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog atsakovui nieko nėra žinoma apie D. Š. gimimą, jis jokiais būdais nėra bendravęs su gimusia mergaite, todėl tarp atsakovo ir mergaitės nėra susiformavusių jokių santykių, socialinio vaiko ir tėvo ryšio nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, suponuoja išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Nuginčijus A. B. tėvystę, nustatytina, kad trečiasis asmuo S. D. yra nepilnametės D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Gimimo akto įrašą panaikina civilinės metrikacijos skyrius, teismo sprendimo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovė šioje byloje, pagal pateiktus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus turėjo 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo iš atsakovo nepriteistinas, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo kilo išskirtinai dėl pačios ieškovės veiksmų, kuri susilaukė kūdikio su kitu vyru, prieš tai nenutraukusi iširusios santuokos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Valstybė šioje byloje turėjo 6,83 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Įvertinus priežastis dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas abu yra kalti dėl santuokos iširimo, valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo po lygiai, t. y. po 3,42 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 81, tarp I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo, ieškovei I. Š. palikti pavardę „Š.“, atsakovui A. B. palikti pavardę - „B.“.
Nustatyti, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.
Nustatyti, kad S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Priteisi iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 3,42 Eur (tris eurus 42 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei šalys turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.